Tokį elgesį galima paaiškinti labai paprastai. Kai žmogus išgirsta nepatogią tiesą apie save, suveikia psichologinės gynybos algoritmas, vadinamas „neigimu“. Archyvo nuotrauka

Po rimtos krizės lengva patekti į vieną iš dviejų kraštutinumų. Vieni nusprendžia, kad tikra meilė turi viską išgyventi, todėl jie privalo bet kokia kaina išlaikyti santykius. Kiti mano, kad jei buvo neištikimybė, didelė apgaulė ar kalbos apie išsiskyrimą, buvusio intymumo nebeįmanoma atkurti. Iš tikrųjų poros ateitį lemia ne tik įvykio mastas, bet ir tai, ką abu žmonės daro po jo.

 

Toks netikrumas nebūtinai reiškia nesėkmę

Kartais net ir labai rimtas konfliktas tampa akimirka, kai žmonės pirmą kartą pradeda sąžiningai kalbėti apie savo problemas. O kartais, atrodytų, nedidelis epizodas visiškai sugriauna santykius, nes pasirodo esąs paskutinis ilgoje senų nuoskaudų grandinėje. Todėl geriau užduoti kitą klausimą: „Kiek rimtas buvo mūsų ginčas?“ Daug svarbiau suprasti, ar išlieka abipusiškumas, pagarba ir noras iš tikrųjų pakeisti tai, kas lėmė krizę.

Pirmas geras ženklas yra tai, kad abu partneriai nori išsaugoti santykius. Ne todėl, kad bijo likti vieni, gailisi prarastų bendrų metų ar mano, kad teks dalintis butu, bet todėl, kad jų partneris jiems vis dar svarbus kaip asmenybė. Net ir po pykčio bei nusivylimo išlieka susidomėjimas tuo, kaip jie jaučiasi ir ar galima atkurti intymumą. Jei bando tik vienas partneris, išsaugoti santykius yra daug sunkiau. Kartais vienas iš partnerių sako: „Nežinau, ar tai pavyks“, bet toliau kalbasi, užduoda klausimus ir ieško būdų, kaip viską išsiaiškinti. Toks netikrumas nebūtinai reiškia nesėkmę.

Po didelės krizės žmogui gali prireikti laiko suprasti savo jausmus. Daug svarbiau nei grandioziniai pažadai yra noras palaikyti dialogą.

Pateiksiu pavyzdį. Moteris sužinojo, kad jos vyras kelis mėnesius nuo jos slėpė rimtas finansines problemas. Per pirmąsias kelias savaites ji buvo tikra, kad nebegali juo pasitikėti, ir netgi svarstė galimybę išsiskirti. Tačiau vyras nereikalavo iš karto atleidimo, ramiai atsakinėjo į klausimus ir netgi pasiūlė visiškai pakeisti bendrų finansų tvarkymo būdą. Moteris pamažu suprato, kad tai ne bandymas greitai išspręsti konfliktą, o noras spręsti pagrindinę priežastį.

 

Atsakymas gali būti nemalonus

Visai kitoks vaizdas susidaro, kai žmogus nori tik išsaugoti įprastą gyvenimą. Jis sako, kad nenori skyrybų, bet atsisako aptarinėti, kas įvyko, jį erzina klausimai ir reikalauja „jau viską pamiršti“. Pasirodo, siūloma ne patys santykiai, o santykių forma. Šiuo atveju krizė tiesiog slepiama iki kito panašaus įvykio. Todėl naudinga savęs paklausti, ko tiksliai bandote susigrąžinti: seną įprastą gyvenimą, poros statusą ar galimybę vėl jaustis artimiems su konkrečiu žmogumi? Atsakymas gali būti nemalonus, tačiau jis aiškiai parodo, kodėl verta išgyventi šį sunkų atsigavimo laikotarpį.

Jūsų partneris pripažįsta problemą nebandydamas jūsų kaltinti. Po krizės ypač svarbu, kaip žmogus perteikia savo atsakomybę. Jei buvo apgaulė, rimtas susitarimo pažeidimas ar įžeidžiantis poelgis, atsigavimas neįmanomas nepripažinus, kad kitas asmuo buvo įskaudintas. Priežasties paaiškinimas gali būti naudingas, tačiau tai neturėtų tapti pasiteisinimu. Pasakymas „Aš tai padariau, nes tu…“ beveik visada palieka problemą neišspręstą. Tai nereiškia, kad santykiuose visada kaltas tik vienas asmuo. Pora galėjo turėti ilgalaikių sunkumų dėl sekso, dėmesio ar bendravimo, kurie iš tikrųjų sukėlė įtampą. Tačiau atsakomybė už tai, kaip išspręsti šiuos sunkumus, lieka tam asmeniui, kuris pasirinko šį metodą. Jei užuot kalbėjęsis, žmogus melavo ar sulaužė susitarimą, pats konfliktas neneigia jo pasirinkimo. Geras ženklas yra gebėjimas atlaikyti sunkius klausimus. Partneris neprivalo be galo teisintis, tačiau jis supranta, kodėl pasitikėjimas neatkuriamas po dviejų pokalbių.  Pasitikėjimo atkūrimas beveik visada užtrunka ilgiau, nei norėtų abi šalys. Nepadeda ir nesibaigiantys priekaištai.

 

Po krizės įvyksta konkretus elgesio pokytis

Jei po kelių mėnesių kiekvienas ginčas baigiasi grįžimu prie seno epizodo, santykiai pamažu perauga į kaltinimų ir gynybos sistemą. Tam tikru momentu svarbu suprasti, ar pasitikėjimas bent kiek auga. Jei nėra jokios pažangos, paprasto noro tęsti pokalbį gali nepakakti. Tai ypač tikėtina, kai po krizės įvyksta konkretus elgesio pokytis. Žmogus ne tik sako, kad supranta, bet ir pradeda elgtis kitaip būtent toje srityje, kurioje santykiai nutrūko. Atsiprašymas yra svarbus, tačiau nuoseklumas, kuris po jo seka, atskleidžia daug daugiau. Būtent pasikartojantis, naujas elgesys pamažu atkuria saugumo jausmą.

Krizė beveik neišvengiamai sukelia stiprias emocijas. Žmonės pyksta, kaltina vienas kitą, verkia, užduoda tuos pačius klausimus ir periodiškai abejoja, ar apskritai nori tęsti santykius. Vien tokių reakcijų buvimas nereiškia, kad viskas baigėsi. Svarbiau yra tai, ar partneriai po protrūkio gali grįžti prie pokalbio be pažeminimo ir keršto. Gebėjimas išklausyti yra ypač daug atskleidžiantis. Nebūtinai reikia sutikti su kiekviena kito žmogaus interpretacija, bet svarbu bent jau suprasti, kodėl jie jaučiasi taip, kaip jaučiasi. Kai partneriai pradeda ginčytis ne dėl to, kurio versija teisinga, o bando įžvelgti to, kas įvyko, pasekmes vienas kitam, konfliktas pasikeičia. Užuot kovoję vienas su kitu, iškyla bendra problema, kurią reikia išspręsti.

Dar vienas pavyzdys. Sutuoktiniai po stipraus ginčo, kurio metu abu pasakė daug skaudžių dalykų, kelis mėnesius gyveno beveik kaip kaimynai. Jie jau rimtai svarstė apie išsiskyrimą, tačiau pastebėjo vieną svarbų dalyką: kiekvienas vis dar norėjo, kad kitas pagaliau suprastų. Kai pokalbiai nustojo virsti varžybomis „kuris labiau nukentėjo“, atsirado galimybė aptarti tikrąją priežastį. Paaiškėjo, kad abu metų metus jautėsi neįvertinti, tačiau tai išreiškė visiškai skirtingais būdais.

 

Tuomet tikslas nebėra atkurti pasitikėjimą

Geras ženklas yra gebėjimas kalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie ateitį. Jei partneriai aptaria, kaip kitą kartą išspręs panašią problemą, tai reiškia, kad jie vis dar mintyse mato save kaip porą.

Atsiranda nauji susitarimai, ribos ir kalbėjimo būdai. Santykiai nustoja būti tik senos klaidos tyrimu. Blogas ženklas yra tada, kai kiekvienas bandymas diskutuoti baigiasi pažeminimu, grasinimais ar tyčiniu skausmo sukėlimu. Tuomet tikslas nebėra atkurti pasitikėjimą, o laimėti konfliktą. Tokioje atmosferoje intymumas paprastai toliau blogėja. Santykius galima išsaugoti tik tada, kai abu pripažįsta kito teisę į orumą, net ir stipraus pykčio metu.

Išgelbėti santykiai retai grįžta į tą patį tašką, koks buvo prieš krizę. Realesnis tikslas – sukurti šiek tiek kitokią porą, kuri jau žinotų apie savo pažeidžiamumą. Kartais tai reiškia naujas bendravimo taisykles, kitokį pareigų pasidalijimą ar sąžiningesnį pokalbį apie seksą. Praeities negalima atšaukti, bet galima pakeisti tai, kaip santykiai funkcionuoja po jos. Vienas iš svarbių atsigavimo požymių yra įprasto žmogiško susidomėjimo sugrįžimas. Partneriai vėl nori dalintis naujienomis, leisti laiką kartu ir klausinėti vienas kito, kaip praėjo jų diena. Tai gali įvykti gerokai prieš seksą ar intensyvius romanus. Net ir nedidelis noras vėl dalintis gyvenimu rodo, kad emocinis ryšys visiškai neišnyko. Fizinis intymumas taip pat dažnai grįžta pamažu. Po rimto konflikto ne visi iš karto nori sekso, ir bandyti jį naudoti kaip susitaikymo įrodymą yra nereikalinga. Kartais pirmieji sugrįžimo požymiai yra ramūs apkabinimai, galimybė prisėsti arti vienas kito ir jausmas, kad prisilietimas vėl malonus.

 

Kartais krizė iš tiesų atskleidžia nesuderinamumus

Vėliau iš tokio saugumo gali išaugti seksualinis potraukis. Svarbu pastebėti kryptį, o ne tikėtis greitų rezultatų. Šiandien pokalbis baigėsi kiek ramiau. Po savaitės reikėjo mažiau tikrinti savo partnerį. Dar vėliau atsirado noras praleisti vakarą kartu. Tokie maži pokyčiai kartais gali reikšti daugiau nei elegantiškas pažadas „pradėti nuo švaraus lapo“. Pasitikėjimas paprastai atkuriamas per daugelį paprastų dienų. Tačiau jei po ilgo laiko abu ir toliau galvoja tik apie praeities krizę, verta tai sąžiningai pripažinti. Galite beviltiškai norėti išsaugoti santykius ir vis tiek pastebėti, kad pasitikėjimas neatkurtas arba kad bendra ateitis nebeatrodo įmanoma. Tai nebūtinai reiškia, kad kažkas nepakankamai stengėsi. Kartais krizė iš tiesų atskleidžia nesuderinamumus, kurie anksčiau buvo nepastebėti.

Santykiai po rimtos krizės turi galimybę atsigauti, jei abu partneriai tikrai nori likti kartu, geba prisiimti savo atsakomybę ir palaipsniui keisti savo elgesį, o ne tik žada. Geras ženklas taip pat yra gebėjimas aptarti skausmingas problemas be pažeminimo ir laikui bėgant atgauti susidomėjimo, saugumo ir artumo jausmą vienas kitam. Tačiau atsigavimas nereiškia grįžimo prie ankstesnės poros versijos – dažniau tam reikia sukurti naujas taisykles ir iš naujo išmokti pasitikėti. Svarbiausias vadovas yra judėjimas: jei laikui bėgant tarp žmonių atsiras daugiau aiškumo, pagarbos ir abipusiškumo, santykiai iš krizės gali iš tikrųjų išbristi stipresni nei buvo anksčiau.

 

Psichologė Angelė Kazlauskienė

________________

Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą