sniegopilys.lt
Ši pasibaisėtinai tragiška istorija įvyko Jungtinėse Valstijose 1985 metais, pagal kurią vėliau buvo parašyta knyga ir sukurtas kino filmas. Bet tokios įvykių atomazgos niekas nesitikėjo. Tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, apvertęs visą istoriją aukštyn kojomis.
Pirmame namo aukšte policininkai aptiko siaubingą vaizdą
1985 metais gegužės 9 dieną JAV oro pajėgų kapitonas Gary‘is Eastburnas skambino namo, kaip ir buvo susitaręs su žmona, kiekvieną ketvirtadienį. Tuo metu Gary‘is buvo Alabamoje šešių mėnesių mokymuose, o šeima gyveno Šiaurės Karolinoje. Juos skyrė daugiau kaip vienas tūkstantis kilometrų atstumas.
Sutuoktiniai buvo vedę jau 11 metų ir augino tris vaikus: penkių, trejų ir dvejų metų.
Bet būtent tą ketvirtadienį dėl nesuprantamų priežasčių niekas neatsiliepė telefonu. Vyras žinojo, kad žmona niekada nepraleisdavo skambučių, todėl jis sunerimo. Bet Gary‘is negalėjo šiaip sau palikti tarnybos vietą ir išvykti namo. Todėl vyrui nieko kito neliko kaip vėl skambinti ir skambinti. Bet ir kitos dvi dienos jo pastangų, mėginant prisiskambinti, buvo bergždžios. Kol gegužės 12 dieną vyras pats sulaukė skambutį. Bet skambino ne jo žmona Katie, o policijos pareigūnas.
Gegužės 12-osios ryte kaimynai pastebėjo, kad jau kelios dienos, kaip nuo Eastburnų šeimos namo laiptų niekas nepaima laikraščių, kuriuos paštininkas palikdavo prie laukųjų durų. Iš pradžių kaimynai pagalvojo, kad Katie kur nors išvyko su vaikais niekam nepranešusi. Bet mašina stovėjo prie namo garažo. Pabeldus į duris taip pat niekas jų neatidarė, bet kaimynai išgirdo vaiko verksmą. Sunerimę jie iškvietė policiją.
Atvykę policijos pareigūnai, pro vieną namo langą pateko į vidų. Pirmiausiai aptiko dviejų metukų Janą, sėdinčią ant grindų. Atvykę medikai nustatė, kad mergytės organizmas buvo išsekęs, dar kelios valandos ir ji būtų mirusi. Mažylei labai pasisekė, kad kaimynai išgirdo jos verksmą ir tai, kad ji vienintelė išgyveno tuose namuose.
Pirmame namo aukšte policininkai aptiko siaubingą vaizdą. Ant grindų šalia lovos gulėjo negyvos 5 metų Karen ir 3 metų Airin. Ant abiejų mergaičių kūnelių buvo matyti daugybiniai sužalojimai peiliu ir kiekvienai jų buvo perrėžtas kaklas peiliu. Ant lovos gulėjo negyva ir jų motina Katie. Jos gerklė taip pat buvo perpjauta. Ekspertai suskaičiavo, kad moteriai buvo padaryta 15 sužalojimų peiliu. Moteris buvo beveik be drabužių. Ant grindų mėtėsi jos kelnės, apatinis trikotažas, kuris buvo ne šiaip sau nuimtas nuo aukos kūno, o supjaustytas peiliu.
Iš aptiktų įkalčių policininkai nustatė galimų įvykių eigą. Gegužės 9 dieną apie 10 val. vakaro į Eastburnų namų duris kažkas pabeldė, bet tai turėjo išgąsdinti Katie, kuri tuo metu lankstė išskalbtus ir išdžiuvusius skalbinius. Kas žino, gal tuo metu ji laikė rankose vaikiškas puskojines ar marškinėlius. Moteris išsigando ir ėmė svarstyti, kas tai galėtų būti. Juk jos vyras išvykęs. Vaikai jau miegojo. Vėl pasigirdo beldimas į duris, bet jau iš vidinės kiemo pusės. Moteris perėjo iš virtuvės į sandėliuką ir atidarė duris…
Mat apžiūrinėdami namus, policininkai nepamatė jokių įsilaužimo pėdsakų. Policininkų manymu, po to nusikaltėlis privertė Katie grįžti į svetainę, virve surišo jos rankas už nugaros, po to kojas ir nuvertė ją ant grindų. Vyras nuplėšė palaidinukę taip, kad net visos sagos išlakstė. Tada peiliu perpjovė moters liemenėlę. Po to nutempė jos džinsines kelnes ir kartu nuslydo viena kojinė. Perrėžė peiliu ir jos kelnaites. Bet taip stipriai, kad peilis kliudė klubų odą. Po to nusikaltėlis išprievartavo moterį.
Vis dėlto policininkams buvo neaišku, ar Katie pati atidarė duris ir įsileido nekviestą svečią, ar jis pats kažkaip sugebėjo įsibrauti į namus, nepalikęs jokių pėdsakų. Arba moteris žvilgterėjo per langą ir pažinusi jį įsileido. Tai yra ji buvo labai patikli ir nieko blogo neįtarė.
Išvežė šeimą, o pats grįžęs namo leidosi į meilės paieškas
Šis pasibaisėtinas nusikaltimas akimirksniu apskriejo miestą. Policijos departamento šerifas jautė ne tik gyventojų, bet ir žiniasklaidos didžiulį spaudimą dėl šio rezonansinio įvykio – trijų žmonių žmogžudystės. Be tuo metu policininkai galėjo mėginti apklausti tik 2 metų Janą – vienintelę išgyvenusią liudininkę. Buvo pakviesta vaikų psichologė, kuri stengėsi subtiliai ir atsargiai išsiaiškinti, kas nutiko tą naktį jų namuose. Pradžioje psichologė nusiėmė karolius ir davė mergytei pažaisti su jais. Po to specialistė ištraukė ir aplanko mergytės motinos nuotrauką ir padavė. Mažylė pabučiavo mamytę nuotraukoje ir nė nenujautė, kad visą gyvenimą matys ją tik nuotraukose. Žinoma, vargu, ar 2 metukų vaikas galėjo kuo nors padėti policininkams. Savo ataskaitoje psichologė parašė: „ Mergytė girdėjo, kaip į jų namus atėjo kažkoks svetimas žmogus. Tada ji pasislėpė savo kambaryje po lova“. Bet daugiau Jana niekuo negalėjo padėti policijai.
Bet greitai atsirado dar vienas liudytojas. Praėjus porai dienų po žmogžudystės, į policiją atėjo jaunas vyras, vardu Patrickas. Jis papasakojo, kad tą naktį – iš ketvirtadienio į penktadienį, apie 3 val. nakties jis ėjo į darbą ir prie Eastburnų namų pamatė aukštaūgį, šviesių plaukų vyrą, kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Taip pat pamatė prie namo stovintį baltos spalvos „Chevrolet“ markės automobilį. Padedant Patrickui Cone‘ui buvo sudarytas galimo nusikaltėlio fotorobotas.
Po to iš nužudytosios moters vyro sužinota, kad iš namų buvo pavogta žmonos kredito kortelė. Be to Gary‘is pasakė, kad jų šeima jau ruošėsi persikelti gyventi kitur, todėl padavė skelbimą į laikraštį, kad ieško naujų šeimininkų savo šuniui.
Paaiškėjo, kad likus dienai iki žmogžudystės, į skelbimą atsiliepė vyras, kurį Katie apibūdino kaip malonų jauną žmogų.
Dabar policijos užduotis buvo atrasti tą vyrą. Tuo metu veiksmingiausia priemonė galėjo būti tik žurnalistų pagalba, kurie per vietos televizijos kanalus perdavė, jog ieškomas vyras, paėmęs iš Eastburnų namų šunį.
Kitą dieną buvo parodytas siužetas per televizijos žinias, kaip lydimas žmonos į policiją prisistatė 27 metų JAV armijos seržantas Timothy‘is Hennis. Būtent jis ir buvo tas vyras, kuris atsiliepė į Eastburnų šeimos skelbimą ir atvyko paimti augintinio.
Vyras buvo stebėtinai panašus į fotorobotą, kurį apibūdino Patrickas.
Timothy‘is ir neneigė, kad gegužės 9 dieną jis bendravo su Katie telefonu. Bet ji paskambino jam norėdama sužinoti, kaip šuo atlaikė pervežimą. Jie apsikeitė dar keliais žodžiais ir atsisveikino. Vyras sutiko duoti policijai savo plaukų pavyzdžius ir kraujo. Taip pat ir pirštų bei delnų atspaudus. Kol šis vyras sėdėjo apklausoje, kitame kambaryje Patrickui Cone‘ui buvo pateiktos 6 nuotraukos, tarp kurių jis atpažino Timą Hennį. Policininkai jau turėjo pagrindo suimti apklausiamąjį, bet vis dar buvo abejonių, ar tikrai tai tas, ko jiems reikia. Policininkai turėjo turėti jo kaltės šimtaprocentinius įrodymus. Ir abejonės buvo galutinai išsklaidytos, kai policininkai nustatė, kad Timo Hennio automobilis tokios pat baltos spalvos „Chevrolet“. Lygiai toks pats, kurį matė Patrickas prie nužudytųjų namų.
Tą patį vakarą Timas Hennis buvo suimtas ir uždarytas į areštinę.
Detektyvai ir toliau rinko įrodymus. Jiems pavyko įsiaiškinti, kad nusikaltėlis nuėmė iš Katie kortelės 300 JAV dolerius. Buvo nustatytas bankomato adresas, iš kur nuimti pinigai. Peržiūrėję vaizdo stebėjimo kameras, policininkai pamatė už įtariamojo stovintį žmogų, kuris vėliau atpažino Timą Hennį. Nebeliko jokių abejonių.
Dabar tyrėjai suko galvas, kas galėjo pastūmėti Timą Hennį, kuris turėjo tokio pat amžiaus dukterį, kaip ir likusi gyva Jana, ryžtis tokiam baisiam nusikaltimui.
Netrukus tyrėjai išsiaiškino, kad tą vakarą Timas nuvežė šeimą pas gimines į kaimyninį miestą, o pats grįžęs namo leidosi į meilės paieškas. Jis nuvažiavo pas savo buvusią merginą Angelą, su kuria susitikinėjo iki santuokos su dabartine žmona. Bet buvusi mergina atsakė jam ir tada Timothy‘is, tikėtina, nuvažiavo į Eastburnų namus. Juk jis buvo ten prieš dieną, kai paėmė šunį. Ir žinojo, kad Katie vyro nebus namuose. Pradžioje, tikėtina, vyras galvojo, jog pavyks gražiuoju susitarti su moterimi dėl sekso, bet kai ji atsisakė su juo santykiauti, tada išprievartavo ir nužudė ją ir dvi jos dukteris, kurios buvo jo nusikaltimo liudininkėmis.
Buvo patalpintas mirtininkų kameroje ir laukė bausmės įvykdymo
Po metų prasidėjo teismo procesas. Gynėjai turėjo stiprų kozirį. Mat Eastburnų namuose nerasta nei teisiamojo DNR, nei pirštų atspaudų. Bet buvo rasti kiti DNR pėdsakai, kurie nepriklausė nei įtariamajam, nei aukoms. Išeina, kad namuose buvo nežinomas vyras, kuris, anot advokatų, ir galėjo įvykdyti šį baisų nusikaltimą. Be to, remiantis Katie draugės parodymais, likus savaitei ar net kelioms dienoms iki mirties, Katie sulaukė iš nežinomo asmens telefono skambučių su grasinimais.
Teismo procesas tęsėsi kelias savaites. Ir 1986 metais liepos 4 dieną Timothy‘is Hennis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas mirties bausme.
Nuteistasis buvo patalpintas kalėjimo mirtininkų kameroje ir laukė bausmės įvykdymo.
Bet praėjus mėnesiui įvyko vienas keistas dalykas. Timui į įkalinimo vietą atėjo laiškas, kuriame buvo parašyta: „Gerbiamas pone Henni, aš įvykdžiau nusikaltimą, tai aš nužudžiau Eastburnų šeimą. Atleiskite, kad jums tenka už tai kalėti ir atlikti bausmę. Aš būsiu jau labai toli, kai jūs perskaitysite šį laišką. Ačiū“. Pasirašė „Mr. X“
Išeina, kad tikrasis nusikaltėlis liko laisvėje ir vedžiojo detektyvus už nosies. Todėl tyrėjai ėmė galvoti, ar tik nebus padarę klaidos. Bet paslaptingasis „Mr. X“ nepaliko jokių įkalčių. Ir jo paieškos nedavė jokių rezultatų.
Užtat Timui Hennisui atsirado viltis, kad byla bus peržiūrėta. Dabar viskas priklausė nuo jo advokatų. Bet tik praėjus trejiems metams, kai Timothy‘is sėdėjo kalėjime, vėl buvo atnaujinta ir peržiūrėta baudžiamoji byla. Kaltinimai buvo pateikti tokie pat. Bet šį kartą teisiamojo advokatai turėjo daugiau argumentų. Prisiekusiesiems buvo parodytas pagrindinis liudininkas Patrickas Cone‘as, kuris, anot advokatų, buvo ne kartą pažeidęs įstatymus. Taip pat gynėjai išsiaiškino, kad jis buvo policininkų informatorius. Anot advokatų, liudytojo duodamus reikalingus kaltinimui parodymus, vargu, ar galima juos laikyti patikimais. B to, advokatai atrado dar vieną liudytoją – laikraščių išnešiotoją, kuris nusikaltimo naktį šalia Eastburnų namų matė neaukšto ūgio vyrą su ilgais plaukais, atvykusį baltos spalvos mašina. Taip pat gynėjai nepamiršo ir paslaptingojo „Mr. X“ laiško, kurį gavo nuteistasis kalėjime. Ir tai, kad nusikaltimo vietoje nebuvo rastas Timo Henniso DNR.
Bet nužudytosios vyras Gary‘is buvo įsitikinęs ir toliau tvirtino, kad dėl jo žmonos mirties kaltas nuteistasis.
Bet antroji prisiekusiųjų sudėtis nesutiko su tuo ir šį kartą Timothy‘is Hennis buvo išteisintas, ir išlaisvintas teismo salėje. Vyrui į glėbį puolė žmona Angela ir dabar jau 5 metų duktė Christina. Daugelis su palengvėjimu atsikvėpė sužinoję, kad buvo išteisintas nekaltas žmogus, nuteistas mirties bausme.
Praėjus trejiems metams po išlaisvinimo, Timas ir jo žmona susilaukė sūnaus. Vyras taip pat buvo atstatytas ir į tarnybą amerikiečių armijoje. Po to jis dalyvavo keliose kovinėse operacijose Irake ir Somalyje bei buvo apdovanotas kelias medaliais.
2004 metais Timo Henniso kariškio karjera artėjo į pabaigą. Jis išėjo iš armijos turėdamas vyresniojo seržanto laipsnį. Šio vyro išgyventai dramai neliko abejingi JAV gyventojai. Pagal šią istoriją buvo parašyta knyga „Innocent victims“( „Nekaltos aukos“), o vėliau sukurtas ir meninis filmas pagal to paties pavadinimo knygą, kur Timo vaidmenį atliko Johnas Corbettas.
Gary‘is Eastburnas, praradęs šeimą, kartu su išlikusia gyva dukterimi Jana persikėlė gyventi į Amerikos karinę bazę Didžiojoje Britanijoje, netoli Londono.
1991 metais Gary‘is vedė britų medicinos seserį, tapusi mergaitei ta moterimi, kurią visą gyvenimą vadino savo mama.
Bet kas tada buvo tas blogis šioje painioje istorijoje? Kas ryžosi įvykdyti tokį baisų nusikaltimą? Ir kas tas laiško autorius „Mr.X“?
DNR sutapimas buvo didžiulis proveržis byloje
Eastburnų šeimos nužudymo byla pragulėjo ant lentynos ilgus 20 metų. Iki 2005-ųjų.
Tada neišaiškintų nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai nusprendė peržiūrėti šią bylą. Vienas jų atidarė dėžę su įkalčiais ir aptiko ten tai, kas po 20 metų jau galėjo atvesti iki tikrojo nusikaltėlio. Tas įkaltis – tai paimtas iš išprievartautos ir nužudytos Katie tepinėlis su sperma, kuris 1985 metais iš esmės nebuvo naudingas medicinos ekspertams. Bet tobulėjant medicinai ir kriminalistikos galimybėms, tyrėjai jau galėjo išsiaiškinti ir nustatyti tikrąjį nusikaltėlį. Tepinėlis buvo nusiųstas į kriminalinę laboratoriją ir nustatytas DNR to, kuris santykiavo su Katie prieš pat jos mirtį. Tai buvo didžiulis proveržis.
Taigi, praėjus 20 metų atsirado galimybė, kad teisingumas nugalės. Svarbu, kad policijos duomenų bazėje būtų atrastas šio DNR sutapimas. Ir tai įvyko.
Daugelio nuostabai, visą tą laiką tikrasis nusikaltėlis buvo policijos panosėje. Nustatyta, kad moters tepinėlyje buvo… Timothy Henniso sperma. Atrodė, kad dabar Gary‘is ir išgyvenusi Jana sulaukė teisingumo valandos.
Bet nepaisant šimtaprocentinių įrodymų, vis dėl to liko viena problema – tai Amerikos įstatymai. Mat pagal juos, jei žmogus praeina visas Apeliacines instancijas ir yra išteisintas dėl kurio nors nusikaltimo, jis negali būti antrą kartą teisiamas už tą patį nusikaltimą. Iki tol nepasitaikė tokių atvejų šalyje, todėl prokurorams teko pasukti galvą, kaip atrasti išeitį iš šios situacijos.
Vis dėlto prokuroras atrado būdą, kad jei išteisintas žmogus negali būti teisiamas vėl tos pačios teisminės instancijos (T. Hennio išteisinamąjį nuosprendį priėmė civilinis teismas), jis gali būti teisiamas kitoje teisminėje instancijoje. Juk jis buvo profesionalus karininkas. Ir karo teismo sprendimu, Timas Hennis vėl buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Taip praėjus 20 metų jis vėl atsidūrė teisiamųjų suole. Bet gynėjai ir vėl mėgino išsukti nusikaltėlį. Anot teisiamojo advokato, vien tai, kad Timas turėjo santykių su Katie, dar nereiškia, kad jis ją nužudė. Taip pat negalima paneigti ir to, kad seksas buvo abipusiu sutikimu. Nes moteriai jis galėjo atrodyti ir labai patrauklus vyras. Juo labiau, kad sutuoktinis buvo išvykęs, todėl niekas netrukdė jai praleisti vakarą su Timu. Toks gynėjų pareiškimas ne juokais įsiutino nužudytosios vyrą Gary‘į. Anot jo, išeina, kad žudiko advokatas laiko nužudytą žmoną šliundra. Advokatai kabinosi už kiekvienos smulkmenos. Jie pabrėžė, kad sandėlį, kur buvo saugomi įkalčiai, negalima laikyti patikimu ir saugiu. Mat prie kelerius metus vienas apsaugininkų pavogė iš ten pistoletą.
Bet svarbiausia, jei Timas Hennis nužudė Katie ir dvi jos dukteris, tai kaip įmanoma, kad jų namuose neliktų nė vieno DNR pėdsako ant jo ir aukos drabužių, nei pirštų atspaudų, nei plauko, nei kitų įkalčių. Ir kaip žmogus gali pragyventi kitus 20 metų būdamas pavyzdingas tėvas ir puikus šeimos žmogus. Bet tai neįtikino prisiekusiųjų.
Ir 2007 metų rugpjūčio mėnesį Timas Hennis buvo nuteistas mirties bausme antrą kartą.
Gary‘io nuostabai, nuo jo buvusių namų, kur ir buvo išžudyta šeima, Timo namai tik 30 minučių kelio.
Dabar Timas Hennis laukia mirties bausmės. Jo advokatai apskundė teismo sprendimą, bet kol kas visi mėginimai ir apeliacija nedavė jokių rezultatų. Žmonės, stebėję šią bylą, pasidalino į dvi stovyklas. Vieni galvoja, kad Timas kaltas dėl Katie Eastburn ir jos dukterų nužudymo. Kiti – priešingai – galvoja, kad neįmanoma, jog Timas, pabuvojęs Katie namuose, nepaliktų jokio pėdsako – nei DNR, nei kraujo. Todėl yra abejojančių dėl jo kaltės.
Nuotraukose: Katie su Gary’iu laimingi (viršuje, kairėje), žudikas glaudžia prie savęs dukrą, Timas vedamas į teismo salę
Vytautė Jogailaitė
