Grace tėvai iki šiol nesupranta, kuo nusikalto dukteriai

 

Kai du paaugliai – vaikinas ir mergina įsimylėjo bendraudami internete, pradžioje tai buvo savotiškas ir nekaltas žaidimas. Bet paskui vaikinas turėjo savo meilę įrodyti padarydamas baisų nusikaltimą. Ir jo pasaulis sugriuvo per vieną akimirką. Viskas, kuo jis tikėjo, buvo melas.

 

Mergina prisipažino, kad tėvas prievartauja ją, o motina muša

2011 metai, spalio mėnuo. Visus metus Robertas vykdė Grace tėvo reikalavimus. Vaikinas visa galva pasinėrė į mokslus ir studentišką gyvenimą. Ir net nemėgino atnaujinti santykius su Grace. Mergina taip pat tylėjo. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams, netikėtai atskriejo Grace pranešimas į Roberto kompiuterį: „Labas. Robertai tu čia?“ Mergina neišlaikė ir numojo ranka į tėvo draudimą. Bet šį kartą Grace ėmėsi žygių, kad jų nesusektų. Mergina rašė laiškus  mylimajam ir bendravo per „Skype“ vaizdo įrašą  iš draugių kompiuterių bei siuntė vaikinui SMS  taip pat iš draugių  mobiliųjų telefonų.

Netrukus Robertas su Grace ir vėl kasdien bendravo. Jis pasakojo jai apie savo mokslus koledže ir bendrabučio, kuriame gyveno, kaimynus. O ji apie savo gyvenimą… namuose. Pamažu ėjo dienos, savaitės ir Robertas vėl iš naujo stipriai įsimylėjo Grace. Ji taip pat neliko abejinga jo jausmams.

  • Labai norčiau gyventi kartu su tavimi, – kalba Grace vaizdo įraše.
  • Aš irgi. Tada galėčiau matyti tave kasdien. Aš labai ilgiuosi tavęs, – atsako jis.
  • Aš irgi tavęs labai ilgiuosi. Greičiau mes būtume kartu, – sako ji.

Bet jaunuoliai negali būti kartu, nes Grace tėvai draudžia ir yra priešiškai nusiteikę prieš Robertą, galvodami, kad jis visiškai ne pora jų dukteriai. Be to tėvams atrodė, kad jų santykiai kelia pavojų dukters ateičiai.

Tačiau Robertui iki visiškos laimės trūko tik Grace. Labiausiai gyvenime jis norėjo būti su mergina, kurią ne tik myli, bet ir gali visiškai ja pasitikėti. O jo įsivaizdavimu – Grace būtent ir buvo tokia.

Po kiek laiko, kažkurį vakarą Grace atskleidė savo mylimajai pasibaisėtiną tiesą.

„Aš turiu tau kai ką papasakoti. Padėk man“, – parašė Grace. Mergina prisipažino, kad tėvas lytiškai ir seksualiai ją išnaudoja, ne kartą išprievartavo, o motina muša. Toks merginos atvirumas pribloškė Robertą ir jis ėmė gailėti jos, galvojo, kaip apsaugoti ir apginti savo mylimąją nuo despotiškų tėvų, kurie taip elgiasi su dukterimi.

Robertas prisiminė, kaip prieš dvejus metus, jo močiutė taip pat atskleidė panašią paslaptį: ji vaikystėje  taip pat tapo seksualinio išnaudojimo auka. Buvo prievartaujama savo artimo žmogaus – tėvo.  Moteris tada labai atvirai ir konkrečiai aptarinėjo tuos dalykus su savo anūku, norėdama jį tuo pačiu įspėti, kad šeimoje tokių dalykų neturėtų būti. Todėl dabar Robertas kaip nei vienas kitas suprato, ką tai reiškia. Ir vaikinas tvirtai nusprendė gelbėti Grace. Tiesa, kai Robertas paklausė merginos, kodėl nesikreipia į policiją, ji atsakė, kad tėvai labai įtakingi, turi ryšių, todėl niekas nepatikės ir niekas nepadės jai. Kadangi Grace nesikreipė į policiją, Robertas pasiūlė jai pabėgti iš tėvų namų. Bet mergina pasakė jam, kad tėvai atras ją bet kur.  Ir po to jos laukianti bausmė – sunku net įsivaizduoti – daug blogesnė už tą, kurią jai teko išgyventi.

Be to Grace ir bijojo bėgti, nes ji paprasčiausiai nežinojo kur ir kas po to jos laukia. Be to, gali nukentėti ir Robertas.

Kitus kelis mėnesius Grace vis labiau pyko. Kol galų gale pasiūlė Robertui sveiku protu nesuvokiamą dalyką – nužudyti jos tėvus.

„Jie neužsitarnavo net kvėpuoti. Neabejoju, kad Aukščiausiasis palaikytų mane“, – parašė ji vaikinui.

„Aš tave suprantu, vaikeli. Ir stengsiuosi tau padėti, kai tik galėsiu“, – atsakė jis.

Bet Robertas žinojo dar iš močiutės, kad žudyti yra nuodėmė, todėl Aukščiausiasis negali tam pritarti. Nors ir suprato, kad Grace tėvai – tai blogis.

Galų gale Grace įtikino savo mylimąjį, kad jie galės būti kartu tik tuo atveju, jei jis nužudys jos tėvus. Tuo pačiu mergina konkrečiai iki smulkmenų papasakojo Robertui, kaip tėvas prievartavo ją. Ir vaikinas, jausdamas stiprius jausmus mylimajai, norėjo žūt būt jai padėti.

 

Iki smulkmenų aptarinėjo būsimos žmogžudystės planą

Ilgai dvejojęs ir galvojęs, Robertas galų gale vis dėlto nusprendė, kad merginos tėvai turi mirti, todėl jis nužudys juos. Jaunuoliai taip pat tikėjo, kad jiems pavyks išvengti bausmės.

Robertas sėdo į mašiną ir nutarė pasivažinėti po miestą, norėdamas viską dar kartą apgalvoti. Jis pirmiausiai pasidalino su Grace savo didžiule baime, bet  ji ramino, kad padės atsikratyti blogio, gelbėdamas savo mylimąją. Ir jis tikėjo, kad po to jiedu bus laimingi, nes niekas nebegrės. Be to, vaikinas stengėsi atriboti savo mylimąją nuo dalyvavimo baisiame nusikaltime. Nors jis ir suvokė, kad susiteps svetimų žmonių krauju amžiams, bet jei vienas nusikals, tokiu būdu  išlaisvins mylimąją iš blogio gniaužtų. Bet Robertas nesuprato, kad darydami nusikaltimą, prisiima abu vienodai nuodėmę ir kaltę.

Nors vaikiną ir vėl apėmė abejonės, bet Grace atkakliai laikėsi savo sumanymo ir Robertas nebeišlaikė. Jis daugiau niekam neleis suteikti skausmo jo mylimai merginai.

Kelis mėnesius susirašinėdami, Grace ir Robertas iki smulkmenų aptarinėjo būsimos žmogžudystės planą. Kol galų gale paskyrė dieną ir laiką. Naktį ir birželio 12 į 13-ąją.

2012 metai, birželio 12 diena. Suplanuoto nusikaltimo išvakarėse, Grace nusiteikia galutiniam pasiruošimui, kad viskas praeitų sklandžiai. Jie sudarė konkretų planą, kur buvo aprašyta kiekviena smulkmena. Pavyzdžiui, kad prieš pat Robertui ateinant, mergina atjungs namo signalizaciją, kad nesukeltų jokių įtarimų. Be to, Grace turėjo palikti praviras vidines garažo duris, pro kurias ir įeitų Robertas. Įsimylėjėliai net aptarė, kad reikia išvalyti garažo grindis nuo dulkių, kad neliktų pėdsakų. Be to, Grace labai smulkiai aprašė, kaip viskas yra išdėstyta namo viduje, kur koridorius, vedantis į tėvų miegamąjį.

Valanda artėjo ir Robertas ėmė suvokti, ką jam teks padaryti. Ir jis supanikavo. Ar tai nebus didžiulė ir nepataisoma jo klaida? Bet tą akimirką atskriejo Grace SMS: „Laikas“. Bet Robertas parašė jai, kad pradėjo abejoti. Mergina padrąsino: „Nebijok, viskas pavyks ir po to mes būsime kartu“.

Vaikinas be galo pasitikėjo Grace. Laikė ją vos ne tokia pat, kaip ir jis. Vaikinas suprato, kad jis gyvena tik dėl Grace, vadinasi, gali padaryti bet ką dėl jos.

Artėjo vakaras ir Robertas ėmė ruoštis. Apie pusiaunaktį jis išvažiavo iš Klivlendo į Gahaną. Kur Grace laukė savo, kaip jį pavadino, „puolusio angelo“.

„Mano puolęs angele, aš žinau, kad kito kelio nėra, bet nerimauju dėl to, kad kai tas įvyks, jis praras dalelę savo žmogiškumo“, – parašė Grace. Jis ir pats to bijojo.

2 valandą nakties Robertas jau buvo Gahano mieste. Jis ėmė dairytis vietos, kur galėtų nematomai palikti savo mašiną. Pastatė automobilį maždaug 500 metrų nuo Grace tėvų namo. Paskui atėjo į jų namus per miškelį, bijodamas, kad kas nors iš kaimynų nepamatytų per langą, nes gatvės buvo puikiai apšviestos.  Kai Robertas atėjo prie Dillmanų namo, viskas vyko pagal planą. Signalizacija buvo atjunta. Jis nusiavė ir padėjo savo sportbačius ant atliekų konteinerio dangčio vidiniame namo kieme. Durys taip pat buvo neužrakintos. Ir jis įėjo. Tamsoje, apgraibomis vaikinas perėjo koridorių, vedančius į tėvų miegamąjį, ir pamatė viename kambaryje pro durų apačią sklindančią šviesą. Tai buvo Grace kambarys. Robertas įėjo ir stipriai apkabino Grace. Praėjus penkeriems metams nuo jų pažinties pradžios, galų gale Robertas galėjo apkabinti savo mylimąją. Jie kažkiek pakalbėjo ir mylimoji patikino, kad jis viską daro teisingai. Tėvų miegamasis buvo priešais Grace kambarį, į kurį galima buvo patekti iš koridoriaus.

 

Suprato, kad tai lemiama akimirka

Robertas pravėrė duris ir įsliūkino į tėvų miegamąjį. Rankoje laikė skutiklį barzdai skusti. Juo turėjo perrėžti gerklę pirmiausiai Grace tėvui Alanui. Nes po to motina vargu, ar sugebėtų pasipriešinti.  Vaikinas atsistojo kaip įbestas prie Grace tėvo lovos ir įsmeigė akis į jį. Jis kurį laiką pastovėjo prie miegančio Grace tėvo. Bet po to apsisuko ir išėjo, supratęs, kad negalės padaryti tai, ką jiedu sugalvojo.

Vaikinas grįžo į savo mylimos merginos kambarį. Grace pasitiko jį įtartinu  žvilgsniu:

  • Kas atsitiko?
  • Grace, aš negaliu to padaryti. Atliesk, turi būti kita išeitis, – atsakė Robertas.
  • Kitos išeities nėra. Tai vienintelis kelias, – tvirtai pasakė Grace.

Mergina vėl patikino vaikiną, kad tai vienintelis būdas, norint, kad jie abu būtų kartu. Po to apkabino ir pabučiavo Robertą.

  • Kodėl tu nenori padėti man? Tu nemyli manęs? – paklausė mergina.
  • Žinoma, kad myliu, – ir jis pabučiavo merginą.
  • Gerai, tada padarykime tai.

Bet Robertas pasakė, kad norint tai padaryti, jam reikalingas didesnis peilis. Ir merginai nurodžius, nuėjo į virtuvę, kur ir pasiėmė didžiausią stalo peilį iš viso rinkinio. Grįždamas pastvėrė ant kėdės padėtą užtiesalą, kad juo galėtų užkloti auką ir netikštų kraujo lašai ant sienų.

  • Tu pasirengęs?
  • Taip.

Ir mergina pravėrė tėvų miegamojo kambario duris. Jie abu įėjo. Jo rankose buvo aštrus peilis ir užtiesalas. Robertas artinosi prie Grace tėvo lovos. Ji liko stovėti prie durų. Prieinant, užtiesalas kliudė merginos tėvo koją ir jis pabudo. Vyras vien koja spyrė vaikinui, pašoko iš lovos ir prirėmė jį prie sienos. Grace lyg niekur nieko stovėjo prie durų ir abejingai žiūrėjo, kas vyksta. Vaikinas suprato, kad tai lemiama akimirka: „Dabar arba niekada“. Robertui vis dėlto pavyko pargriauti vyrą ant grindų ir ėmė smūgiuoti į jį peiliu. Pabudusi Grace motina ėmė klykti nesavu balsu. Duktė ir toliau kaip įbesta stovėjo prie durų.

Robertas smūgiuodamas peiliu Grace tėvui ėmė rėkti:

  • Kodėl tu tai padarei!?
  • Ką, ką aš padariau!?
  • Kodėl tu ją prievartavai!?
  • Ką, ką tu sakai, aš jos net pirštu nepaliečiau. Ji meluoja!

Ir tada Robertui iškrito peilis iš rankų. Jis pakėlė akis į Grace.

  • Tai tiesa?
  • Aš sumelavau, – pritariamai linktelėjo mergina.
  • Atleisk man, – pridūrė ji.

Paaiškėjo, kad viskas, kuo Robertas aklai tikėjo, tai melas. Jo pasaulis sugriuvo per akimirką. Jis   taip pasitikėjo Grace, bet ji apgavo ir išdavė jį.

  • Ką tu padarei, ką tu padarei, – ėmė šaukti ant įsibrovėlio Grace motina.
  • Greičiau skambinkite 911, – sušuko Robertas. Ir puolė gelbėti Grace tėvo gyvybę, kuris jau buvo praradęs sąmonę. Vaikinas tą patį užtiesalą tvirtai prispaudė prie kraujuojančios žaizdos. Robertas suteikė pirmąją pagalbą Grace tėvui. Iš visų jėgų stengėsi sulaikyti kraujavimą. O Grace ir toliau stovėjo kaip įbesta ir abejingai stebėjo, kas vyksta.

Praėjus vos kelioms minutėms prisistatė Gahanos policijos pareigūnai. Robertas neparodė nė menkiausio pasipriešinimo. Jam uždėjo antrankius, išvedė iš namų ir pasodino į policijos automobilį. Grace per visą tą laiką neparodė jokių emocijų, stebėdama kas vyksta. Policininkas jos paklausė:

  • Tai tavo draugas?
  • Ne, aš jo nepažįstu, – atsakė ji.

Perklausius 911 pokalbio  įrašą paaiškėjo, kad ir Grace prisidėjo prie šio nusikaltimo. Todėl ir ją išvedė iš namų su antrankiais.

  • Kaip tu galėjai taip pasielgti su tėvu? – pavymui paklausė motina.

 

Grace kruopščiai ir pamažu vedė savo mylimąjį prie šio nusikaltimo

Per apklausą Robertas noriai bendradarbiavo su policininkais ir kiek galėdamas stengėsi padėti jiems. Jis papasakojo, kaip susipažino su Grace internete ir kaip viskas vyko toliau. „Aš tik norėjau ją apginti“, – mėgino paaiškinti Robertas savo elgesio motyvus.

Bet Grace per apklausą elgėsi visai kitaip.

Jai buvo pasakyta, kad nėra jokių įsilaužimo žymių į namą, vadinasi, ji įleido Robertą. Bet Grace nepravėrė burnos. Tiesa, pasakė, kad gardus vanduo, pastačiusi stiklinę ant stalo. Pareigūnams susidarė įspūdis, kad ji nesupranta, kas įvyko ir kodėl ji čia.  Grace reakcija buvo neadekvati jos amžiaus mergaitėms. Priešingai – jos abejingumas ir apatija net pribloškė policijos pareigūnus.

Kadangi Grace tylėjo, tyrėjai negalėjo patikrinti Roberto pateiktos versijos. Buvo tik peilis, auka ir įtariamasis. Bet nebuvo tik motyvo. Todėl norėdami išsiaiškinti šio žiauraus užpuolimo priežastis, tyrėjams teko ieškoti kito būdo, kaip prieiti prie šio reikalo.

Tyrėjai išėmė Roberto ir Grace kompiuterius ir ėmė tyrinėti jų susirašinėjimą. Ir paaiškėjo, kad tai jų abiejų ir anksto kruopščiai apgalvotas nusikaltimo planas. Tiesa, bet jie praleido kelis svarbius dalykus. Jaunuoliai, panašu, prisižiūrėję filmų, sutelkė dėmesį į tai, kad neliktų batų pėdsakų. Bet jie pamiršo panaikinti kitą labai svarbų įkaltį – susirašinėjimą internetu. Tyrėjai atidžiai ištyrinėjo porelės surašinėjimą ir  išsiaiškino, kad šio nusikaltimo – labai ilga prieš istorija ir kad Robertas labai myli Grace.

„Nors ji ir pasielgė taip su manimi, bet aš vis tiek ją labai myliu“, – prisipažino Robertas tyrėjui per apklausą. Policijos pareigūnas pagalvojo: „Bet ir sugebėk tu man šitaip apsukti aplink pirštą ir apkvailinti vaikiną. Jis buvo taip stipriai įsimylėjęs, kad buvo pasiruošęs viskam. Kokie turi būti gilūs jausmai, kad pateisintum nusikaltimą vardan meilės?“

Tyrėjai neabejojo, kad Grace kruopščiai ir pamažu vedė savo mylimąjį prie šio nusikaltimo.

Perskaitę Grace laiškus, pareigūnai pagalvojo, ar mergina savo virtualiomis fantazijomis nebus nuėjusi dar toliau? Pasitelkusi dar kokį nors slapyvardį, įtraukė dar ne vieną?

Netrukus paaiškėjo dar vienas dalykas, nedavęs tyrėjams ramybės. Neaišku, kaip buvo suklastota ir išgalvota jos istorija apie seksualinę prievartą ir smurtą namuose. Kiek tiesos slypi jos žodžiuose? Negi galima šiaip sau apkalbėti tėvus, kurie nieko blogo jai nepadarė? Galų gale juk negalima šiaip sau ir lyg niekur nieko nužudyti savo tėvus.

Anot psichiatrų, gali būti tik dvi priežastys: nėra jokio prieraišumo pojūčio tėvams, o tai jau rimtas psichinis sutrikimas arba seksualinė prievarta, išgyventa ankstyvoje vaikystėje.

Juk panašiai buvo ir su Robertu. Jis taip pat buvo susidūręs su prieraišumo problemomis, kai dar vaikystėje jį paliko likimo valiai motina, o paskui ir pamotė. Ir internetas  jiems abiems atstojo tai, ko labiausiai trūko- žmogiškos šilumos ir meilės. „Aš mylėsiu tave amžinai ir tobula meile. Ir padarysiu dėl tavęs viską“, – kartojo jie vienas kitam.

Medicinos ekspertai po to nustatė, kad būtent Roberto dėka, nes suteikė Alanui Dillmanui pirmąją pagalbą, jis išgyveno. Robertas pripažino savo kaltę ir buvo nuteistas 8 metams laisvės atėmimo bausme dėl pasikėsinimo nužudyti lengvinančiomis aplinkybėmis.

„Man paskambino ir pranešė, kas sūnus pateko į kalėjimą už mėginimą kažką nužudyti. Mano tėvas, Roberto senelis, beveik 2 metrų ūgio, žmogus kalnas, apsiašarojo, kai sužinojo apie tai“, – pasakoja Roberto tėvas.

Dabar Lee Bestas kiekvieną dieną skambina sūnui į kalėjimą. „Jis nusikalto, įvykdė nusikaltimą ir turi atlikti bausmę. Bet nepaisant nieko, aš vis tiek myliu savo sūnų“, – sako Lee.

„Jau nebepakeisi to, kas įvyko, bet aš noriu, kas Robertas žinotų, jog jo šeima su juo visą laiką kartu mintyse ir palaikome jį sunkiomis jam gyvenimo minutėmis, – sako Roberto močiutė.

Tuo tarpu Grace Dillman buvo teisiama kaip nepilnametė ir nuteista dviem metams lygtinai, bausmę atidedant ir prižiūrint psichiatrui.

„Anūkas man parašė: „Nežinau, kas bus, kai aš išeisiu į laisvę. Nežinau, ar mes su Grace būsime kartu, bet aš vis dar myliu ją“, – sako Roberto močiutė.

Nuotraukose: Roberto tėvas Lee Bestas, Robertas su seneliu (apačioje)

 

 

 

 

 

 

4 KOMENTARAI

  1. First of all I would like to say terrific blog!
    I had a quick question which I’d like to ask if you do not mind.

    I was curious to know how you center yourself and clear your
    thoughts before writing. I have had a hard time clearing my thoughts in getting my ideas out
    there. I do take pleasure in writing but
    it just seems like the first 10 to 15 minutes tend to be
    wasted simply just trying to figure out how to begin. Any recommendations or hints?
    Thank you!

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą