sniegopilys.lt
Nedaugeliui žmonių pavyksta išvengti psichologinio pobūdžio traumų, kai išsiskyrė su savo antrąja puse. Nesvarbu, ar šie santykiai truko kelerius metus, ar nepavyko iš įsimylėjimo išeiti į rimtesnį bendravimą. Nesvarbu. Tiek viena, tiek ir kita pusė jaučia dvasinį skausmą ir patiria kančią. Pirmasis iš karto, antrasis su tuo susiduria po kurio laiko.
Gali paversti jūsų gyvenimą mažu košmaru
Šio skausmo lygis taip pat skiriasi. Vieniems reikalas baigiasi prisiminimų minutėmis, o kiti neranda sau vietos, net galvoja apie savižudybę, jei buvęs ar buvusioji negrįš. Be asmenybės tipo, konteksto ir priklausomybės lygio, šiai būsenai įtaką daro ir elgesio modelis. Priklausomai nuo to, ką darė iškart po išsiskyrimo? Kokias priemones naudojo ir kokius tikslus išsikėlė? Žemiau aptarsime veiksmus, kurie neabejotinai gali paversti jūsų gyvenimą mažu košmaru. Atidžiai išstudijuokite juos ir stenkitės to niekada nedaryti!
Koks elgesys pablogina situaciją? Žmogaus psichikai partneris yra atrama. Ar tai suteikia adekvačią atramą – visai kitas klausimas. Žmogaus vertybė ta, kad šalia jo jaučiasi patogiai arba jo sąskaita padengia savo netikrus poreikius. Tarkim, jums patiko tai, kad jūsų kompanionas dalyvavo jūsų gyvenime savo noru. Arba sugebėjote jį kuriam laikui pavergti, sustiprindami savo pasididžiavimą. Visa tai nebėra svarbu, žmogus tapo atrama, kuri dabar išnyko. Tarsi žemė išslydo iš po kojų.
Tokia įvykių raida pažeidžia savigarbą ir ji pradeda mažėti veikiant spaudimui. Kai tik bus pasiekta kritinė vertė, jūsų viršutinė riba išnyks ir visas jūsų elgesys taps bent jau neprotingas. Aišku, neišprotėsite, bet būsite sunkios emocinės būsenos.
Liūdniausia tai, kad psichika tuo metu nesirūpina jūsų psichine sveikata. Ji turi aukštesnę užduotį – išsaugoti savigarbą. O psichologų nuostabai, tyrimai rodo, kad priemonės parenkamos itin klaidingai, o rezultatas – priešingas. Vaizdžiai kalbant, norėjo pataisyti, bet sulaužė. Bandė išsaugoti savigarbą, bet nepavyko. Dabar pakalbėkime apie patį destruktyvų elgesį.
Strategija „būti geram“ daugeliui tapo tikru išsigelbėjimu net vaikystėje. Kai mama nustojo mylėti, užtekdavo daryti taip, kaip ji nori ir pateisinti jos lūkesčius. Meilė iškart sugrįžo. Bet tokia schema ten veikė, o čia visiškai netinka. Mat žmogus būna nesąmoningai įsitikinęs, kad jei jis yra geras, kone idealus, jo palydovas niekur nedings ir tikrai sugrįš. Yra tik viena problema – kas yra idealu?! Draugai sako: „Būk vyras, palik ją ir nesižemink!“.
Artimieji rekomenduoja būti švelnesniam, duoti merginai laiko atvėsti, parodyti susirūpinimą, dovanoti gėlių, išreikšti savo jausmus. Draugės mano, kad svarbu išlikti savimi ir ginti savo asmenines ribas iki paskutinio, neleisti partneriui dominuoti. Pati mergina reiškia pretenzijas, sakydama, kad „tu man nieko neduodi arba daug laiko praleidi su draugais“ ir panašiai.
Psichika tokioje situacijoje stengsis rasti autoritetingiausią nuomonę. Tačiau bėda ta, kad vyro reikšmingumo fone prioritetu tampa būtent jo nuomonė!
Sąmonės reakcijos į aplinką smarkiai sustiprėja
Ir už visos šitos sumaišties nepastebėsite pagrindinio dalyko – tai, kas vyksta, nepadeda atsigauti savigarbai. Atvirkščiai, savo rankomis paskandinate ją ir prisirišimas sustiprėja. Kančia tęsiasi. Žmogus jaučiasi blogai, įskaudintas, jam sunku.
Išsiskyrimas, ypač jei tai įvyko taip apgailėtinai, sukelia daugybę emocijų. Psichika nelabai supranta, kas atsitiko, bet pagal išorinius ir vidinius signalus atsitiko kažkas baisaus. Turime gelbėtis patys. Sąmonės reakcijos į aplinką smarkiai sustiprėja ir dabar svarbu išanalizuoti kiekvieną emociją.
Tačiau kai kurie iš jų suvokiami kaip gėdingi, pavyzdžiui, nesinori pripažinti, kad be žmogaus jaučiasi liūdnas, vienišas ir įskaudintas.
Trečioji emocijų lavina susijusi su tuo, kad dabar žmogus liko vienas ir nėra norinčių užmegzti naujus santykius. Bandė eiti į pasimatymus, bet nebuvo nieko geriau už buvusįjį ar buvusiąją.
Tačiau ilgainiui šios emocijos nuslopsta, o tai yra blogai. Mat bet kokios emocijos yra normalus dalykas ir jūs turėtumėte jas išgyventi be devalvacijos ar kaltinimų. Audrai nurimus, grįšite į ramią būseną ir tada galėsite blaiviai pažvelgti į situaciją.
Kol jūs kovojate su emocijomis ir pasirenkate tinkamą elgesio modelį, psichika bando išsiaiškinti, kas tas vaikinas, kurio ekspertų grupė aš esu? Ar tikrai šis kūnas toks bejėgis ir kvailas, ar aš iš tikrųjų sėdžiu jo galvoje, bet niekas iš mūsų apie tai nežino? Turime viską išsiaiškinti. Eikime lyginimo su kitais keliu.
Mergina pradeda vertinti save, lygindama su kitomis merginomis. Vyras tą patį daro irgi tik kitų vyrų atžvilgiu. Kodėl aš blogesnis? Kuo jis geresnis už mane?
Problema ta, kad psichika įvertina paviršutinišką informaciją, tokią kaip statusas, išvaizda, materialinė padėtis/skurdas, ūgis, svoris, gyvenimo sąlygos, veiksmai ir taip toliau. Pavyzdžiui, „jis (konkurentas varžovas) yra 160 cm ūgio, o aš – 190 cm herojus. Ką ji jame pamatė?! Mano krūtinė kaip Apolono, o jis turi spanielio ausis. Kokią iškamšą ji sau rado?! Aš bent normalius pinigus uždirbu“ ir panašiai.
Psichika išsiskyrimą gali laikyti realia grėsme gyvybei
Psichologiniu požiūriu visas šis mechanizmas turi vieną prasmę – gelbėti savo savigarbą menkinant kitus. Bet jei taip žaisite per daug, gali kilti naujų problemų. Jei galvosite, kad visi aplinkiniai yra nieko verti ir baisūs kvailiai, o jūs esate puikus, tada menkiausia nesėkmė paskatins psichiką manyti, kad visa tai – rūkas, dulkės, fikcija. Iš tikrųjų jūs nesate toks ir geras. Ir tai bus naujas smūgis savigarbai. Žinia, kuo aukščiau skrendate, tuo skaudžiau nukristi. Lyginti save su kitais yra labai blogas įprotis. Šiuo metu tai gali palaikyti savigarbą, tačiau poveikis bus priešingas.
Priimkite realybę ir nepamirškite atsižvelgti į kontekstą. Jūsų vaikino naujoji mergina gali būti negraži, tačiau ji turi tokį charakterį, kokio jam reikia. Ne geresnis ar blogesnis nei tavo, tiesiog kitoks.
Žinia, kai po kojomis yra plonas ledas, eiti juo labai pavojinga. Norėjai plaukti valtimi, bet tau siūlo gelbėjimosi priemonę. Atrodytų, kad tai visai ne tai, ko jums reikia, bet jūs turite sutikti, kad neliktumėte be nieko.
Deja, psichika išsiskyrimą gali laikyti realia grėsme gyvybei. Taip yra dėl baimės būti atstumtam. Todėl suprasdami, kad mūsų partneris visomis prasmėmis yra ekstremali situacija, mes ir toliau sutinkame su jo sąlygomis, kad tik nebūtume palikti. Mergina jus apgavo, tai jums kategoriškai nepriimtina, bet tai geriau nei sėdėti vienam, atimant iš savęs viską, ką ji davė.
Kiekviena tokia nuolaida sukelia papildomą spaudimą savigarbai. Todėl nustatykite aiškias sąlygas, bet ne ultimatumus. Be kaltinimų ar reikalavimų išsakykite savo poreikius ir kokiems santykiams esate pasiruošę. Pripažinkite, kad jų norite, bet nustatykite ribas, kurių negalima pažeisti. Pavyzdžiui, jei pasakysite: „Labai noriu būti su tavimi, bet negalėsiu susitikinėti ir sukurti šeimos, jei negausiu….“. Tai perkelia dėmesį tik į save ir gana stipriai.
Bandydami pranokti varžovą, turime kažkuo apsimesti. Pavyzdžiui, mums atrodo, kad buvęs tikrai negrįš pas nuolat liūdną, prislėgtą ir niekam nereikalingą merginą.
Socialiniuose tinkluose palikta mergina talpina nuotraukas ir filmukus, kad ji yra graži, laiminga, mėgaujasi kiekviena gyvenimo minute. Viskas gerai ir nėra laiko net galvoti apie savo buvusįjį. Kuria patrauklaus žmogaus įvaizdį ir negalvoja, kad labai lengva susidurti su nusivylimu. Kitaip tariant, nudirbsite daug darbo, bet rezultato nepasieksite. Būtų geriau, jei viską aptartumėte, o jūs sugaišite laiko kurdami įvaizdį.
Pokyčiai suvokiami kaip potencialiai žalingesni
Kita vertus, buvęs partneris gali padaryti išvadą, kad be jo viskas gerai su jumis. Tai yra, jis galvos, kad dabar jai jo nereikia, ji tokia laiminga, o gal ji jau ką nors ir susirado. Iš tikrųjų jis norėjo parašyti jai ir pasiūlyti viską išsiaiškinti, pradėti iš naujo, bet tokioje situacijoje tai daryti būtų visiškai kvaila.
Galbūt tai viskas, ko norite. Tačiau tuomet jus gali aplenkti trečia problema – savigarba augs ant įsivaizduojamo įvaizdžio, kurį susikūrėte sau. Ir tada psichika supras, kad tai netiesa, o poveikis bus priešingas, kaip aukščiau pateiktame pavyzdyje.
Situacija, kurioje atsidūrėte dabar, yra aiškiai traumuojanti ir nemaloni. Tai diskomfortas, iš kurio psichika visomis jėgomis ieško išeities. Tačiau kitas psichologų tyrimas atskleidė itin įdomią detalę – bet kokie pokyčiai suvokiami kaip potencialiai žalingesni nei dabartinė padėtis. Tai reiškia, kad ir kas nutiktų, kad ir kaip blogai žmogus jaustųsi, 70-90 procentų atvejų jis pirmenybę teiks status quo.
Kaip tai pasireiškia? Lauksiu, ar jis pasikeis, ar ne. Pažiūrėsiu, kaip jis elgsis. Iš pradžių susitiksiu su kuo nors, o tik tada pereisiu prie jo. Palauksiu iki gimimo dienos, kad pamatyčiau, ar jis mane pasveikins, ar ne. Kai gausiu kitą darbą.. Lauksiu pirmo žingsnio iš jo pusės. Ir taip toliau.
Psichika daro pertrauką, kad nesusidurtų su sunkiais sprendimais. Šiuo metu tam nėra išteklių. Ir nebus, nes padarėte visas aukščiau aprašytas klaidas. Atidėti naują trauminį įvykį, žinoma, puiku, tačiau psichika veikia pagal skirtingus dėsnius ir šiuo metu prieštarauja pati sau. Jai nesvarbu, ar tu geras, ar blogas žmogus, turtingas ar vargšas, gražus ar negražus, plonas kaip lazda ar storas kaip statinė. Jas tie dalykai nelabai rūpi. Ji tiesiog nori tiesos.
Kita vertus, jai reikia konkrečios situacijos. Mes išsiskyrėme ir dabar man emociškai sunku, tai yra problema, su kuria galite pradėti dirbti.
Bet jei pasakysite sau: „Mes išsiskyrėme, bet manau, kad ji sugrįš. Man reikia tapti idealiu ir manipuliuoti taip, kad susikurčiau stipraus vyro, alfa patino įvaizdį“ – psichika darys viską iš eilės ir dauguma veiksmų jos savigarbą užkas dviejų metrų gylyje. Tada beliks uždėti kryžių ant viršaus ir užsisakyti tvorelę.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
“YouTube” vaizdo įrašas
