Puansetija: iš kur atkeliavo šis augalas ir kaip jis tapo „Kalėdų žvaigžde“ ?

Puošniausioji karpažolė arba puansetija yra dekoratyvinis vazoninis augalas, vertinamas dėl savo išraiškingų raudonų, rausvų ar baltų didelių žiedynų, kurių skersmuo iki 30 cm. Tarp žmonių šis augalas vadinamas Kalėdų žvaigžde, nes žiūrint iš viršaus, jis tamsiai žaliame fone primena ryškiai raudoną (grietinėlės, rožinės spalvos) žvaigždę. Taip puansetija tapo Kalėdų simboliu. Bet ne visada taip buvo…

Šio augalo sultimis gydė karščiuojančius, o iš jo lapų gamino tepalą veidui

Kokios Kalėdos ir Naujieji metai be ryškiai raudonos puansetijos gėlės! Ši gėlė vadinama Kalėdų žvaigžde ir kitose Europos šalyse, bet visame pasaulyje  ji išgarsėjo daugiau nei prieš šimtą metų.

Tai nutiko Los Andžele 1906 metų Kalėdų švenčių išvakarėse. Pasakojama, kad sodininkui Paului Ecke‘ui kilo mintis nupjauti žydinčias puansetijas ir jas parduoti. Žinoma, tokias gražias egzotines gėles galėjo nusipirkti ne bet kas, todėl sodininkas pastatė jas pardavimui ne bet kur, o Holivudo Saulėlydžio bulvaro languose. Originalūs ir nuostabaus grožio augalai sukėlė didžiulį turtingų miestelėnų susidomėjimą. Būtent iš ten visame pasaulyje ir pasklido naujas augalo pavadinimas – „Kalėdų žvaigždė“.

Puansetijos tėvynė – Centrinė Amerika. Iki trijų metrų aukščio užaugantį krūmą aborigenai  vadino cuetlaxochitle ir jis buvo labiausiai mėgstamas šios šalies lyderio Montezumos augalas. Vietiniai gyventojai šio augalo sultimis gydė karščiuojančius, iš jo lapų gamino tepalą veidui ir dažus audiniams. Galų gale kūrė įvairias legendas apie  šio augalo kilmę.

Pasak vienos legendos, nelaiminga meilė tarsi durklu pervėrė vienos merginos širdį ir iš kraujo lašo, nukritusio ant žemės, išaugo krūmas, kurio gruodžio viduryje violetinio atspalvio lapai staiga pražydo tarsi žvaigždės danguje.  Tai yra lapai, o ne žiedai, nes puansetijos žiedai yra labai maži ir bemaž nepastebimi.

Ispanai sukūrė savo kalėdinę istoriją apie puansetijos kilmę

Puansetijai  išplitus kitose šalyse, ji tapo kitokio tikėjimo simboliu. Jau XVII amžiuje vienuoliai pranciškonai, apsigyvenę šiuolaikinės Meksikos teritorijoje, per Kalėdas ėmė puošti šventyklas violetiniais puansetijos lapais ir netrukus ši tradicija paplito visoje šalyje.

Po to šis augalas „persikėlė“ ir į Europos žemyną. Pamaldūs ispanai sukūrė savo kalėdinę istoriją apie puansetijos kilmę. Jų pasakojimais, viena neturtinga mergina ir jos pusseserė neturėjo ką atsinešti į šventyklą papuošti altoriaus. Tada merginos ir nusprendė nuskinti pakelės krūmo šakas.  Tai buvo kukli puokštelė, bet kai mergina ją meiliai padėjo prie kūdikio Kristaus kojų, ji staiga pražydo vešliais ir sodrios spalvos žiedais. Nuo tada augalas vadinamas „Šventosios nakties gėle“.

Bet visoje Europoje šis ( dabar trijų šimtų veislių, penkių tūkstančių rūšių) augalas išplito kiek vėliau. Pasakojama, kad vieną žiemą Berlyno botanikos sodo direktorius Karlas Ludwigas Wilenowas pamatė ryškiai raudonus augalo lapus, kuriuos kolekcininkas parsivežė iš kelionės po Centrinę Ameriką 1800 metais. Botanikos sodo direktorių taip užbūrė kerintis šio augalo grožis ir pavadino jį Euphorbia pulcherrima – gražiausia iš gražiausių. Šis pavadinimas vis dar yra įrašytas visuose botanikos žinynuose.

Tačiau puansetijos vardas buvo minimas vis dažniau, kuris iš tikrųjų buvo pavadintas augalų kolekcininko, gydytojo, JAV senatoriaus ir pirmojo ambasadoriaus Meksikoje 1825 – 1829 metais Joelo Robertso Poinsetto garbei. Jis neapsiribojo vien diplomatine misija šioje šalyje, nes nepaprastai domėjosi ir jam nematytais įvairiais augalais. Labiausiai jį sudominusius augalus  siųsdavo į savo plantacijas Pietų Karolinoje, kur jie ir buvo sodinami. Žiemą žydintys augalai buvo užauginami Poinsetto šiltnamyje ir po to išsiuntinėti kitiems kolekcininkams.  Tarp jų buvo  ir jo vardu pavadintas augalas.