sniegopilys.lt
Kodėl praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje Amerikoje broliai trynukai Edwardas Gallandas, Davidas Kellmanas ir Robertas Shafranas buvo įvaikinti skirtingose šeimose ir griežtai įslaptinta ir kaip broliai atsitiktinai atrado vienas kitą, 2018 metais CNN sukūrė dokumentinį filmą „Three Identical Strangers” („Trys vienodi nepažįstamieji“).
Eksperimento rezultatai niekada nebuvo paskelbti
1961 metais Niujorke gimė trynukai Edwardas, Davidas ir Robertas. Bet netrukus brolius išskyrė vaikų įvaikinimu užsiimanti agentūra „Louise Wise Services“, atidavusi juos į skirtingas šeimas.
Trynukų įtėviai neturėjo nė menkiausio supratimo, kad kiekvienas jų sūnus turi du brolius. Paaiškėjo ir šio neįtikėtino atvejo tikslas – trynukai buvo panaudoti moksliniam eksperimentui atlikti. Mat Jeilio universiteto mokslininkai nusprendė atlikti tyrimą, kaip aplinka daro įtaką žmogui.
1960 metais įvaikinimas JAV buvo ganėtinai sudėtinga procedūra. Labai nelengva buvo atrasti vaiką įsivaikinimui. Todėl kai pas bevaikius tėvus ateidavo rimti, solidūs šios agentūros darbuotojai su pasiūlymu: „Mes duosime jums vaiką, bet toliau stebėsime, kaip jis auga“, – šeima iš karto sutikdavo.
Pagal eksperimentą, šeimos, priėmusios auginti Edwardą, Davidą ir Robertą, buvo skirtingo statuso – viena labai turtinga, antra vidutinės klasės, o trečia – skurdžiai gyvenanti.
Kiekvienais metais tyrėjai atvykdavo į brolius auginančias tris šeimas su klausimynais ir testais. Buvo padaryta kelių valandų trukmės vaizdo įrašų ir šimtai nuotraukų.
Eksperimento esmė buvo „ištirti“ kiekvieną iš trijų brolių, kurie augo skirtingomis sąlygomis, atskirai ir palyginti rezultatus. Tyrimui vadovavo vaikų psichiatras Peteris Neurbaueris.
Tiesa, P. Neurbauerio darbo rezultatai niekada nebuvo paskelbti ir ilgą laiką saugomi Jeilio universiteto seifuose. Dabar iš jų prieinami tik tie dokumentai, kurie reikalingi broliams, padavus valstybę į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo.
Kiek iš viso dvynių buvo atskirti šiam eksperimentui, iki šiol nežinoma.
Apie šią neįtikėtiną dvynių brolių susitikimo istoriją parašė visi Amerikos laikraščiai
Griežtai saugoma, įslaptinta trynukų Edwardo, Davido ir Roberto įvaikinimo istorija paaiškėjo akimirksniu, kai broliams buvo po devyniolika metų. Tiesiog broliai vieną kartą susitiko atsitiktinai, kai du iš jų įstojo… į tą pačią aukštąją mokyklą.
- Įsivaizduokite, ateinu į universitetą ir visi kažkodėl kreipiasi į mane Eddy. Kodėl Eddy? Kas yra tas Eddy? Aš esu Bobas ir palikite mane ramybėje! – sako Robertas.
Tačiau Eddy kurso draugas Michaelis tiksliai žinojo, kad Eddy išvažiavo ir jo tiesiog negalėjo būti universitete. Tačiau kiti bendrakursiai jį kviečia į bendrabutį ir sako, kad dėl kokių nors priežasčių jo draugas grįžo.
- Aš pabeldžiau, atidariau kambario duris ir suakmenėjau. Prieš mane stovėjo kitas vaikinas – tiksli Eddy kopija. Kažkodėl pirmas man ištrūkęs klausimas buvo:
- Tave įvaikino?
- Tu gimei 1961 metais liepos mėnesį?
- Taip!
- Tu turi brolį dvynį!
Po to apie šią neįtikėtiną dvynių brolių susitikimo istoriją parašė visi Amerikos laikraščiai. „Prisimenu, perskaičiau straipsnio pavadinimą ir pagalvojau: „Štai ką net gali išsigalvoti žurnalistai! — раsakoja Davidas. – Bet laikraščiuose buvo išspausdintos nuotraukos. Begalvojant, suskambėjo telefonas. Ir nepažįstamas balsas ragelyje pasakė: „Prieš mane guli laikraštis, kur nuotraukose matyti dvi mano kopijos. Galvoju , kad aš esu trečiasis“. Tai buvo o Roberto balsas ragelyje“. Таip broliai ir sužinojo vienas apie kitą.
Kai patys tapo tėvais vis labiau ėmė domėtis dėl kokių priežasčių juos išskyrė
– Prisimenu, kaip jie pirmą kartą susitiko trise, – pasakoja Davido teta. – Tai įvyko mano namuose. Vaikinai įėjo į kambarį – jie visi buvo vienodi kaip trys aguonos grūdeliai. Ir jų nereikėjo supažindinti. Jie buvo tokie panašūs, kad susidarė įspūdis, jog jie pažinojo vienas kitą daug metų.
- Nuo tos dienos viskas pasikeitė. Ir reikalo esmė ne ta, kad apie mus rašė laikraščiai, su mumis fotografavosi įžymybės ir paprasti eiliniai žmonės. Tiesiog nuo tos dienos tapome „mes“ ir buvo visi likusieji. Tai labai svarbu, kai tu nieko neturėjai ir štai – iš karto atsirado du broliai! – pasakoja Robertas.
- Мes buvome jauni ir mūsų kilmė nelabai mus domino. Bet paskui kai mes patys tapome tėvais vis labiau ėmė dominti dėl kokių priežasčių mus išskyrė, – pasakoja Davidas
Priežastys dėl kurių brolius trynukus išskyrė, paaiškėjo tik tada, kai apie brolius pradėjo kurti dokumentinį filmą. Jo prodiuserė Becky Reed pirmiausiai pabendravo su broliais. O po to mėgino atrasti visus, prisidėjusius prie brolių įvaikinimo. Tarp jų ir agentūros „Louise Wise Services“ savininkę Louise Wise, atidavusią trynukus į skirtingas šeimas. Prodiuserė ieškojo ir vaikų psichiatro Peterio Neurbauerio, vadovavusio šiam eksperimentui.
Filmo idėja jo kūrėjams sukosi galvose net du kartus -1980 metais ir 1990 metais, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Jeilio universitete atliktą eksperimentą su žmonėmis.
Anot filmo prodiuserės, pradžioje tai labiau panešėjo į nesąmonę. Paskui į sąmokslo teoriją. Iš tikrųjų apie eksperimentą nebuvo nieko žinoma. Paskui įvaikinimo agentūros savininkė Louise Wise pradėjo dalinti interviu, teisindamasi: „Tą eksperimentą sustabdė labai įtakingi žmonės. Jums vis tiek neleis tai publikuoti!“.
„Aš apėjau daugybę Niujorko archyvų, sėdėjau bibliotekose, ieškodama senų skaitytojų kortelių, norėdama rasti įvaikinimo agentūroje dirbusių žmonių pavardes. Po to grįžau į Londoną su dviem šimtais vardų sąrašu ir pradėjau skambinti visiems iš eilės“, – sako filmo prodiuserė.
Jei ne ieškinys teismui, visa ši medžiaga būtų buvusi įslaptinta iki 2065 metų
Pradėjus demonstruoti dokumentinį filmą kino salėse, broliai pradėjo teismo procesą, norėdami gauti informacijos apie save iš Jeilio universiteto bendrojo archyvo. Galų gale jiems pasisekė – Davidui ir Robertui buvo duotos 66 dėžės medžiagos – nuotraukų, anketų, vaizdajuostės ritinių apie juos ir apie jų brolį Edwardą, kuris nusižudė 1995 metais. Iki šiol gyvi du broliai Eddy Gallandas ir Robertas Shafranas.
Dėžutėse buvo 11 tūkst. puslapių įvairiausios medžiagos. Dauguma jų – asmeninio pobūdžio informacija apie berniukų vaikystę. Jei ne ieškinys teismui, visa ši medžiaga būtų buvusi įslaptinta iki 2065 metų.
Neseniai Amerikos žiniasklaidoje taip pat buvo publikuojama ir seserų Michelle ir Alison įvaikinimo istorija. Jos gimė 1964 metais, o praėjus penkiems mėnesiams, buvo įvaikintos dviejų skirtingų šeimų. Nei viena iš jų daugelį metų nežinojo, kad turi dvynę seserį. Seserų įvaikinimo reikalus tvarkė ta pati įvaikinimo agentūra, kaip ir brolių trynukų.
Deja, bet Michellei ir Alison nepavyko sužinoti, kodėl jos buvo įvaikintos atskirai, nes2004 metais agentūra užsidarė. Jos įkūrėja Louise Wise mirė 2008 metais, o seserys buvo surastos vėliau. Taip pat atsitiktinai. Viena jų buvo gydoma. O davus DNR mėginį, sistema ėmė signalizuoti, kad moteris turi artimų giminaičių duomenų bazėje.
Dvynius JAV buvo draudžiama atskirti dar praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje, tačiau kai kurios įvaikinimo agentūros to nepaisė. Nors remiantis oficialia versija, tai buvo daroma vaikų labui, nes labai nedaug įtėvių galėjo išmaitinti du ar daugiau brolių ir seserų vienu metu. Todėl ir psichiatro Peterio Neurbauerio „eksperimentas“ buvo kruopščiai slepiamas.
Dabar JAV dvyniai griežtai įvaikinami tik į vieną šeimą. Beje, biologiniai tėvai gali suformuluoti pageidavimus, kurioje šeimoje (pagal rasę, amžių, statusą, gyvenamąją vietą, įpročius, pomėgius ir taip toliau) jie norėtų pamatyti savo vaiką.
JAV įvaikinimo duomenų bazę sudaro atvaizdų kortelės ir tėvų-pareiškėjų vaizdo anketos.
parengta pagal nypost.com
Socialinių tinklų nuotraukos
