Mokslininkai išsiaiškino, kaip vienatvė daro įtaką gyvenimo trukmei

Vienatvės poveikis senatvei bei gyvenimo trukmei ir sveikatai pirmą kartą buvo nustatytas Duke-NUS medicinos mokyklos (Singapūras) ir Nihono universiteto (Tokijas, Japonija) mokslininkams atlikus bendrą tyrimą.

Kelia susirūpinimą vyresnio amžiaus žmonių psichinės ir fizinės  sveikatos gerovė

„Mes nustatėme, kad vienišų senjorų gyvenimas trumpesnis nei jų bendraamžių, kurie nėra vieni, – sakė tyrimo autorius Rahul Malhotra. – Be to, jie praranda potencialius  geros sveikatos metus.

Tyrimo rezultatai paskelbti   leidinyje „Journal of the American Geriatrics Society“.

Tyrimo autorių teigimu, Singapūras yra ypač tinkama vieta tyrinėti, kaip vienatvė veikia vyresnio amžiaus žmones, nes šalyje sparčiai sensta gyventojai ir yra „kolektyvinė“ kultūra, kurioje žmonių santykiai ir tarpusavio ryšiai yra pagrindiniai, o ne „individualistinė“ kultūra, kurioje kiekvieno žmogaus poreikiai ir norai laikomi svarbesniais.

Ankstesni tyrimai parodė, kad vienatvės lygis kolektyvinėje visuomenėje yra didesnis, o tai rodo, kad Singapūro visuomenėje vienatvė gali būti labiau žalinga.

Angelique Chan sakė: „2019 metai buvo ne tik su koronavirusu susiję metai, bet ir pusė pasaulio gyventojų  tais metais pirmą kartą istorijoje pažymėjo senėjančio pasaulio pradžią. Dėl to vienatvė tarp pagyvenusių žmonių tapo ir visuomenės sveikatos problema“, – sakė viena tyrimo autorių Angelique Chan.

„Šis tyrimas yra savalaikis, nes nuo COVID-19 pradžios įvestos priemonės tik padidino susirūpinimą dėl vyresnio amžiaus žmonių psichinės ir fizinės gerovės“, – pridūrė tyrimo projekto profesorius Yasuhiko Saito.

Dar 2016 ir 2017 metais mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo ištirti veiksniai, darantys įtaką vyresnio amžiaus žmonių sveikatai, savijautai, aktyvumo lygiui ir produktyvumui. Duomenys, surinkti  apklausus 2000 senjorų, parodė, kad trečdalis (34 proc.) gyventojų laiko save vienišais. Ši dalis su amžiumi padidėjo nuo 32 proc.  60-69 metų žmonių iki 40 proc. tarp vyresnių nei 80 metų žmonių.

Vienatvės priešas – aktyvi kasdienė veikla

Daugiau vyrų (37 proc.) buvo vieniši, palyginti su moterimis (31 proc.). Kalbant apie išsilavinimą, vienišų vyresnių Singapūro gyventojų dalis buvo mažiausia (33 proc.) tarp neturinčių išsilavinimo ir didžiausia (38 proc.) tarp tų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą.

„Mūsų naujausios išvados pabrėžia vienatvės neigiamą poveikį sveikatai ir tai, kaip svarbu ją atpažinti ir su ja susidoroti vyresnio amžiaus žmonėms, – sakė profesoriaus padėjėjas Malhotra. – Tai dalis tyrimų, kuriuose vertinamas svarbių medicininių ir socialinių dalykų, tokių kaip vienatvė, jutimo sutrikimai, nutukimas, lytis ir išsilavinimas, poveikis vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmei ir sveikatai“.

Tyrimo rezultatai rodo, kad 60 -ies metų vieniši žmonės gyvens vidutiniškai trejais – penkeriais metais trumpiau nei jų bendraamžiai, nelaikantys savęs vienišais. Panašiai ir 70 – 80 metų vieniši žmonės gyvena nuo trejų iki ketverių ir nuo dvejų iki trejų metų trumpiau nei jų nevieniši bendraamžiai.

Naudodamiesi tuo pačiu duomenų rinkiniu, tyrėjai nustatė, kad vienatvė neturėjo neigiamo poveikio minėto amžiaus žmonių sveikatai, jei jie likusius gyvenimo metus gyveno pakankamai aktyviai, laikėsi sveikos gyvensenos  principų ir, svarbiausia, užsiėmė bet kuria aktyvia kasdiene veikla. Tai apima tokias procedūras kaip maudymasis, apsirengimas bei maisto gaminimas.