Kodėl mus įsimyli tie, kuriems esame abejingi ir neįsimyli tie, kuriuos mes įsimylime?

Ko gero daugeliui iš mūsų pažįstama ši patirtis. Bet kadangi esu moteris, norėčiau skirti šį straipsnį moterims, nes į bet kokį klausimą „kodėl?“ visada bus du skirtingi atsakymai. Vienas skirtas moterims, o kitas – vyrams. Paprasčiausiai remiantis lyčių motyvacijos skirtumais. Ir šiandien į klausimą, kodėl tie, kuriems esame abejingi, įsimyli mus ir tie, kuriuos mes patys įsimylime be atsako, atsakys į moteris.

Neužkariautai moteriai, kuri nėra įsimylėjusi vyro, labai lengva nutraukti santykius

Tai nėra reta situacija: moteris įsimyli vyrą, tačiau abipusio intereso nėra. Arba viskas būna atvirkščiai: moteris patinka vyrui, bet jis nesukelia jai jokių emocijų. Kitaip tariant, kai vyras įsimyli iki ausų moterį, ji nevertina jo, o  kai ji rodo dėmesį patinkančiam vyrui, tada dažnai jos jausmai jam nėra svarbūs. Kodėl taip nutinka? Kai vyrui patinka moteris, visiškai natūralu, kad jis nori ją turėti – fiziškai ir emociškai. Ir jei jis greitai tai gauna fiziškai, tada emociškai jis to norės mažiau arba susidomėjimas apskritai išnyks (kas dažnai atsitinka). Jei moteris lieka fiziškai nepasiekiama, tada vyro dėmesio dėsnis veikia taip, kad šiame lygyje moteris vis tiek jam yra pageidaujama. Bet gana dažnai nutinka taip, kad jau buvo fizinis kontaktas ar net santykiai užsimezgė, tačiau moteris jam nejaučia to paties, kaip kad jis jai. Tai yra jo jausmai jai yra gerokai stipresni. Ir tada vyras pajunta jos emocinį nepasiekiamumą. Tiksliau, jis jaučia, kad negali jos užkariauti. Tuo tarpu neužkariautai moteriai, kuri nėra įsimylėjusi vyro, labai lengva nutraukti  santykius.

Užtat vyrui išlieka svarbu pasiekti jos meilę. Ji tampa jam tokia svarbi, kone svarbiausia, ką jis tuo metu norėtų turėti. Tokiu atveju vyras po kurio laiko gali net pasiūlyti savo ranką ir širdį. Jis jaučia, kad ji išlieka emociškai labiau nepriklausoma nuo jo nei jis nuo jos. Kitaip tariant, tie vyrai, kurie jaučia stipresnius jausmus nei moteris, labai norėtų matyti ją savo žmonos vaidmenyje, nors apie tai neprasitartų nė žodeliu. Bet jis negali būti užtikrintas, ar kada nors jos jausmai jam bus stipresni ir ar ji bus nuo jų labiau emociškai priklausoma.

Kai moterį užvaldo jausmai vyrui, ji dažnai padaro daug klaidų savo emocijų fone. Pavyzdžiui, moteris gali per greitai ieškoti seksualinio artumo, pradėti kelti pavydo scenas, tegul ir ne tiesiogiai, kurti skubotus ateities planus su šiuo vyru, tuo pačiu pasirašydama sau „nuosprendį“ – kad šie planai neišsipildys. Mat atlikdama visus šiuos veiksmus, ji siunčia vyrui žinią, kad nebūtina siekti daugiau jos dėmesio ir vietos, nes ji pati jau pasiryžo tam. Vyras mato ir jaučia, kad ji buvo jo užkariauta, todėl nesąmoningai jis pradeda atkreipti dėmesį į kitas moteris, kurias vis dar galima siekti. Čia verta paminėti svarbų dalyką: yra vyrų, kurie vertina tokį moters atsidavimą. Bet mes kalbame ne apie juos dabar, o apie tuos, kurie atvėsta vos pasiekę moterį.

Kai kurių moterų pasiekti tikrai nereikia

Todėl gerai pagalvokite, jei atsidūrėte situacijoje, kai vyro susidomėjimas jumis atvėsta arba jo visiškai nėra. Gal jūs skubate ir tapote prieinama per greitai? Ne? Tada galbūt pasirinkote vyrą, su kuriuo jums ne pakeliui, kuris nėra jūsų ir nesate jo, net jei jaučiate jam stiprų jausmą.

Išsiskirti su „ne savo“ vyrais padeda meilė sau, kuri apima rūpinimąsi savimi ir orumą bei pagarbą sau. Jei kyla problemų dėl to, tada verta apsilankyti pas psichoterapeutą, kuris ir padėtų išspręsti šį klausimą.

Vyrui labai svarbu užkariauti, tačiau neslėpkime fakto, kad kai kurių moterų pasiekti tikrai nereikia. Neretai jos pačios neriasi iš kailio ir pasiryžusios atiduoti save, nors vyrui to visai ir nereikia. Todėl atimdamos iš vyro galimybę užkariauti,  jūs užtikrintai atimsite jo susidomėjimą ir savo orumą bei savigarbą. Kaip bebūtų keista, dabar šie du pastarieji žodžiai dingo iš dailiosios lyties atstovių galvų, nes moterų  nereikia ieškoti, daryti ką nors dėl jų, stengtis ir panašiai. Nes kaip kitaip galima paaiškinti, jei ne viena jų vis dar atsiduoda anksčiau, kol vyras nespėjo ką nors padaryti dėl jos ir „nepastebimai“ persikelia gyventi pas jį arba po poros mėnesių pasimatymų „nepastebimai“ palikdama jo namuose vis daugiau asmeninių daiktų, įtraukdama save į bendrą gyvenimą. Taigi, moteris jam sako: „O dėl manęs nereikia taip įsitempti“. Ir jis nesitempia. O kai žmogui nereikia įsitempti, silpnėja „vyriškumo raumenys“. Jis žino, kad ši moteris jau užkariavo viršūnę ir kodėl jis dabar turėtų stengtis ar apskritai ką nors daryti dėl jos. Ir gerai, jei vyras tiesiog ja nesidomi ir jis jos neliečia. Bet nepavydėtinoje padėtyje atsiduria tos moterys, kurios palaikė intymius santykius. Nors ir  trumpai.  Jis vis dar yra jai geidžiamas vyras, o jam ji yra tiesiog kažkas, su kuriuo gali praleisti laiką horizontalioje padėtyje. Ir ji, guosdama save žodžiais ir viltimi, susikuria iliuziją, kad pavyks su tuo vyru sėkmingai palaikyti abipusius santykius.

Jei moteris vertina save, niekada neprasidės  su nepatinkančiu vyru

Dabar pažvelkime į šį klausimą iš kitos pusės. Jūs ir pačios esate pastebėjusios, kad dažnai tie, dėl kurių nesukame galvos, mus pamilsta. Kadangi jis moteriai nėra vertybė, tada ji nebijo būti savimi su tokiu vyru, iškart pasako, jei kas nors jai nepatinka ir tiesiai šviesiai nurodo savo poreikius vyrui, jei jis nori būti su ja. Kaip bebūtų keista, jis tam pritaria! Mat jis turi tikslą, turi užduočių jos poreikių forma, norėdamas palenkti ją į savo pusę ir užkariauti.

Ir čia vyrai yra skirstomi į du tipus: pirmasis paprasčiausiai bus bailus, lakstys paskui moterį, bijodamas prarasti ją, o antrasis treniruos savo „vyriškumo raumenis“, norėdamas įrodyti, kad jis yra daug geresnis ir pranašesnis už kitus vyrus. Ir ko gero vertingesnė moteris taps antrajam, nes jis į ją investavo savo energiją ir išteklius. Bet apie kokius nors prisirišimus net neverta kalbėti, jei ji buvo jam lengvai prieinama.

Bet viskas priklauso nuo jūsų pačių. Jūs pačios galite pasirinkti, kokia esate moteris: kurią galima įsimylėti ar kentėti dėl nelaimingos meilės. Taip pat galite pasirinkti ir vyrus – tuos, kuriems reikės jūsų jausmų ar tuos, kuriems jų nereikia. Todėl niekada nepamirškite vieno poeto pasakytus žodžius: „Mes mylime tuos, kurie mūsų nemyli. Mes sunaikiname tuos, kurie mus įsimylėję“. Tiesiog žmonėms kartais patinka būti dramatiškoje situacijoje ir kentėti. Iš tikrųjų pasaulyje  viskas yra daug paprasčiau: jūs vertinate save ir niekada neprasidėsite su neįdomiu ir jums nepatinkančiu vyru. Juk jūs taip pat turite savo vertybes ir principus, kurie padeda jums užmegzti norimus santykius, rūpinantis savo ateitimi. Bet negalima pervertinti savo galimybių.  Su jomis viskas aiškiau ir tikrai daug lengviau.  Deja, bet sunkiausia formuoti,  apibrėžti asmenines vertybes, principus ir integruoti juos kaip savęs dalį.

Vytautė Jogailaitė