Kaip žmonės manipuliuojami spalvomis ir kodėl lėktuvuose nenaudojama geltona spalva?

Ar kada susimąstėte, kaip mus veikia spalvos? Jos sugeba paveikti mūsų elgesį daug labiau, nei atrodo. Rinkos tyrimų duomenimis, 60–90 procentų pirkimo sprendimų priimama remiantis tik produkto spalva. Taigi, kokią psichologinę įtaką mums daro skirtingi atspalviai ir kodėl labiausiai mėgstama avialinijų spalva yra mėlyna, bet saugiausia balta?

 

Dauguma orlaivių salonų yra apmušti mėlynu audiniu

Geltona spalva siejama su saule ir gėlėmis, ji suteikia teigiamų emocijų ir gerina nuotaiką. Tačiau tuo pat metu geltonos spalvos gausa per daug stimuliuoja smegenis ir „spaudžia“ mūsų akis, todėl jos greitai pavargsta. Dėl tos pačios priežasties daugumos transporto priemonių interjere stengiasi nenaudoti geltonos spalvos atspalvių, kad neerzintų keleivių. Tai ypač svarbu lėktuvuose ir traukiniuose, kur žmonės kelyje praleidžia daug valandų.

Anksčiau pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ lėktuvuose turėjo geltonas sėdynes, tačiau po keleivių skundų interjeras buvo pakeistas.

Tuo tarpu Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, JAV ir kitų šalių kalėjimuose yra rausvos spalvos sienos. Kodėl šis atspalvis, laikomas moterišku, naudojamas vyrų įkalinimo įstaigose?

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad rožinė spalva sumažina agresiją ir ramina žmogų: kalinys tampa mažiau agresyvus ir elgiasi geriau. Kalėjimo sienų atspalvis netgi turi specialų pavadinimą: „Baker-Miller pink“, pagerbiant Amerikos pareigūnus, kurie pirmiausia ištyrė spalvos įtaką kalinių elgesiui.

Beje, rožinis orlaivio salono apšvietimas dažnai naudojamas pirmos klasės salonuose.

Mėlyna ir šviesiai mėlyna spalva visada buvo siejama su ramybe, saugumu ir džiaugsmu. Europos kultūroje jos siejamos su Dievo Motina, Rytuose – su nemirtingumu ir malone.

Taip pat išsiaiškinta, kad mėlyna spalva gelbsti gyvybes, todėl nenuostabu, kad žmonės pastebėjo šią tendenciją: jei gatvėse įrengi mėlyną apšvietimą, nusikalstamumas sumažėja. Mėlyni gatvių žibintai dabar naudojami Škotijoje ir Japonijoje, kur jie skirti sumažinti savižudybes. Taip pat manoma, kad mėlynas apšvietimas pagerina saugumą, nes jis siejamas su policijos švyturėliais.

Galbūt pastebėjote, kad daugelis didelių kompanijų, pavyzdžiui, „Facebook“ ar IBM, savo įmonės spalvą renkasi mėlyną. Tai daroma tam, kad klientai su įmone elgtųsi maloniai ir labiau ja pasitikėtų.

Dėl tos pačios priežasties dauguma orlaivių salonų yra apmušti mėlynu audiniu. Manoma, kad tai ramina keleivius ir jie yra mažiau jautrūs panikai ir aerofobijai.

Tuo tarpu juoda spalva daro mus agresyvius. Įdomus pastebėjimas: ledo ritulio žaidėjai, žaidžiantys su  apranga, kurioje dominuoja juoda spalva, teisėjai dažniau skiria baudas. Galbūt dėl to, kad tamsios spalvos visada buvo susijusios su kažkuo neigiamu.

Tyrėjų manymu, juoda spalva leidžia jaustis stipresniais ir agresyvesniais. Todėl žmonės, turintys teisę naudoti jėgą, dėvi juodos spalvos uniformas. Pavyzdžiui, sargybiniai ar riaušių policija.

Užtat juoda spalva beveik niekada nenaudojama civilinėje aviacijoje.

Oranžinė spalva puikiai atspindi šviesą ir daro daiktus labiau matomus, todėl ji dažniausiai naudojama eisme ir kalėjimo uniformose. Bet tai taip pat siejama su linksmybėmis ir pramogomis (prisiminkite „Nickelodeon“ ir „Fanta“ logotipus). Žmonės taip pat linkę susieti apelsiną su kainos ir kokybės santykiu. Todėl „Home Depot“ ir „Jetstar“ pasielgė teisingai, pasirinkdami oranžinę spalvą.

Priešingai nei manoma, raudona spalva nepadidina apetito. Šis mitas greičiausiai susijęs su tuo, kad dauguma greito maisto produktų turi raudonus logotipus. Iš tikrųjų dėl raudonos spalvos žmonės valgo ir vartoja mažiau gaiviųjų gėrimų.

Raudona ˗ greičio spalva, todėl verčia mus paspartinti žingsnius ir greitai priimti sprendimus. Tai patvirtino kompanijos  „HubSpot“ atliktas tyrimas. Bendrovė atliko eksperimentą, norėdama sužinoti, kaip mygtuko spalva veikia paspaudimų skaičių ir nustatė, kad raudonas mygtukas 21 proc. lenkė žalią mygtuką. Galbūt todėl greitojo maisto įstaigos salių interjere naudoja raudoną spalvą, kad svečiai greičiau užbaigtų savo pietus ir atlaisvintų vietas naujiems lankytojams.

 

Balta spalva yra labiausiai atspari blukimui

Kitas tyrimas buvo atliktas siekiant ištirti kelią blokuojančio automobilio spalvos įtaką. Rezultatai parodė, kad jei kelią blokuojantis automobilis buvo raudonas, tai kiti vairuotojai kur kas dažniau rodė agresyvią reakciją.

Beje, „Red Wings“ lėktuvų sėdynės yra aptrauktos raudonu audiniu, o „Emirates“ orlaivių palydovių galvos puikuojasi ryškiomis šios spalvos kepurėmis.

Daugelis žmonių mėgsta laikyti kambarinius augalus savo darbo vietoje. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net žalia siena ir žalia knyga gali padidinti kūrybiškumą. Žalia aplinka padeda atsipalaiduoti ir atsidurti ant kūrybinės bangos. Tai gera žinia menininkams, rašytojams, reklamos vadybininkams ir moksleiviams: kurkite žalių akcentų aplinką!

Bendrovės „S7 Airlines“ spalva yra žalia. Net S7 orlaiviai nudažyti šia akiai malonia spalva.

Atrodo logiška, kad balta spalva sukuria gaivumo pojūtį ir neblaško dėmesio, todėl kai kurie biurai turi trapų baltą interjerą. Tačiau tyrimai parodė, kad baltųjų biurų darbuotojai daro daugiau klaidų nei raudonos ar žalios spalvos.

Beveik visos aviakompanijos pasaulyje dažo savo lėktuvus baltai. Kodėl geriau skristi baltais, o ne spalvotais lėktuvais?  Ta proga prisiminiau atvejį, matytą viename tarptautiniame oro uoste.  Mažas berniukas ilgai stebėjo, kaip lėktuvai leidosi, riedėjo į rampas, iki nusileidimo tako ir greitai kilo į orą. Po kurio laiko jis paklausė: „Kodėl visi lėktuvai yra balti? Kodėl jie nėra nudažyti skirtingomis spalvomis, kaip mano žaislai? Į ką buvo atsakyta: „Skraidyti jais saugiau“.

„American Airlines“ ilgą laiką neturėjo jokių dažų, jie buvo tik metaliniai. Vis dėlto dauguma aviakompanijų laikosi baltos spalvos dėl daugelio priežasčių. Pirmiausiai tai puiki apsauga nuo saulės. Mat balta spalva  atspindi šviesą ir šilumą. Todėl orlaivio korpusas neįkaista ir apsaugo daugelį mechanizmų nuo perkaitimo ir tirpimo. O tai labai svarbu kelių tūkstančių aukštyje nuo žemės. Jei lėktuvas būtų nudažytas juodai, keleiviai jaustųsi tarsi pirtyje. Be to, ant baltos spalvos labiausiai matomi įtrūkimai, rūdžių pėdsakai ir kiti orlaivio korpuso defektai.

Orlaivių priešskrydiniai patikrinimai atliekami prieš kiekvieną išvykimą. Naktį baltos spalvos trūkumus lengviau pastebėti nei tamsių. Tai yra, balta spalva yra keleivių saugumo garantas. Tuo tarpu po ryškiais saulės spinduliais kuri nors spalva pradeda „degti“, po kiek laiko nublunka ir lėktuvą tenka perdažyti. Vienai plokštumai nudažyti reikia nuo 50 iki 100 litrų dažų, kainuojančių nuo 50 iki 200 tūkstančių eurų. Balta yra labiausiai atspari blukimui, blogiausiu atveju, taps pilka arba įgaus gelsvą atspalvį. Baltos spalvos lėktuvai be dažymo gali būti eksploatuojami iki 20 metų. Be to, balta spalva yra labiausiai pastebimų danguje spalvų sąraše. Jei perspėjimo sistemos sugestų dėl galimo susidūrimo, pilotai gali pamatyti skrendantį baltą objektą.

Beje,  pavojingas suartėjimas įvyko 2018 metų sausį. Lėktuvo, skrendančio 10 650 metrų aukštyje, prieš suveikus perspėjimo sistemai, pilotas pamatė baltą dėmę, artėjančią į juos. Profesionalių pilotų veiksmų dėka lėktuvo katastrofos pavyko išvengti. Kaip vėliau paaiškėjo, kitas keleivinis lėktuvas skrido vos 300 metrų aukščiau.

 

Purpurinės spalvos atspalviai siejami su didele kaina ir prabanga

Kiekvienas dažų sluoksnis padaro lėktuvą sunkesnį. Pavyzdžiui, nudažius „Lufthansa Airbus A380“ 0,2 mm sluoksniu, lėktuvas tampa 650 kg. sunkesnis. Orlaiviui sunkėjant, didėja kuro sąnaudos ir laivo eksploatavimo išlaidos.

Maždaug pusė visų keleivinių orlaivių nepriklauso oro linijoms, jie yra nuomojami. Lizingo bendrovėms lengviau išsinuomoti baltą lėktuvą, kuriame lengviau pakeisti tik spalvą, nei visiškai perdažyti lėktuvą. Vėlgi, ekonominis veiksnys vaidina svarbų vaidmenį.

Violetinės, alyvų ir purpurinės spalvų atspalviai siejami su didele kaina ir prabanga. Tam yra paprastas paaiškinimas: ilgą laiką tokios spalvos drabužius dėvėjo tik turtingi žmonės. Senuose nuotraukose matome prabangias purpurines sukneles apsirengusias moteris.

Faktas yra tas, kad dažai buvo išgauti iš specialių vėžiagyvių, o purpurinio audinio kūrimo procesas buvo labai brangus. Tokį audinį galėjo sau leisti tik kilmingi žmonės. Laimei, XIX amžiaus viduryje chemikai sugebėjo sukurti dirbtinius šios spalvos dažus, o vėliau pradėjo gaminti dideliais kiekiais. Taigi, dabar violetinę gali dėvėti bet kas.

Nepaisant to, kad violetinė ir purpurinė spalvos laikomos prabangos spalvomis, pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“ orlaiviai nudažyti šiais atspalviais. Islandijos vežėjas „WOW air“ irgi turi purpurine spalva dažytus lėktuvus.

Taigi, apibendrinkime. Spalvoti lėktuvai yra gražūs, tačiau nepelninga juos išlaikyti. Balti lėktuvai yra praktiškesni, ekonomiškesni ir saugesni. Kadangi į lėktuvų techninę priežiūrą investuojama mažiau pinigų, į lėktuvo bilietus įtraukiama mažesnė išlaidų dalis. Vadinasi, lėktuvo bilieto kaina yra mažesnė.

Spalvų prasmė ir tai, kaip žmonės jas suvokia, laikui bėgant keičiasi. Štai keletas įdomesnių faktų: mergaitėms skirta spalva ne visada buvo laikoma rožinė, o berniukams – mėlyna. Šis stereotipas atsirado tik 1940-aisiais Amerikos mados žurnalų dėka. Prieš tai vaikai, nepaisant lyties, buvo rengiami baltų ir pastelinių atspalvių drabužiais.

Jūs tikriausiai prisimenate karštas diskusijas internete apie mėlynai juodą ar baltai auksinę suknelę. Atrodo beprotiška, kad žmonės mato skirtingai tas pačias spalvas. Tačiau tiesa ta, kad spalvų suvokimas priklauso ir nuo lyties. Vyrai geriau atpažįsta mažas ir besikeičiančias detales, o moterys – spalvų atspalvius.

Spalvinius atspalvius mes vadiname šiltais ir šaltais. Ir ši sistema gali mus apgaudinėti, kai kalbama apie temperatūrą. Taigi, jei paliesite mėlyną sieną, ji jums atrodys šaltesnė nei raudona, net jei abu paviršiai yra vienodos temperatūros. Ši technika dažnai naudojama interjere: pavyzdžiui, karštųjų šalių kavinių sienos dažnai dažomos mėlyna arba balta.

Spalvinis aklumas (daltonizmas) pasireiškia 1 iš 12 vyrų ir 1 iš 200 moterų. Dažniausiai pasitaiko sunkumų atskiriant raudoną ir žalią, tačiau yra ir mėlynai geltonos spalvos aklumo, ir visiško spalvų aklumo. Tai yra, kai žmogus mato tik juodą ir baltą spalvas.

 

 

Tekstas ir nuotr. wikipedia.org, tripway.com, andylachlansmith.com