Apskritai po išsiskyrimo iš pradžių sukelia skausmo paūmėjimą, net jei anksčiau to sėkmingai išvengėte. Ir tik po to pajusite gyvybingumo antplūdį. Kaip sakome, per kančias į žvaigždes: įgysite naujų požiūrių į gyvenimą, naujų tikslų, naujų santykių, giliau pažinsite save. Archyvo nuotrauka

Ne visada su partneriu  atrandame mums reikalingą supratimą ir palaikymą, o kartais jaučiamės labai vieniši, – sako Esther Perel  – psichoterapeutė, kultūrinių ir socialinių stereotipų, turinčių įtakos santykiams poroje, ekspertė.

 

„Aš beveik nesulaukiu savo draugo palaikymo ir užuojautos, – skundėsi mergina. – Jei aš žengiu žingsnį link jo, jis iškart atsitraukia nuo manęs“. Ši problema nėra neįprasta porose. „Kaip palaikyti seksualinius santykius, jei mano partneris nesidomi intymumu? – retoriškai klausė kita mergina.

Tai irgi  ne reta situacija. Dažnai atsitinka taip, kad vienas siekia didesnio intymumo, o kitas tolsta. Siūlome apmąstyti penkias priežastis, kad suprastumėte, kodėl taip nutinka. Beje, psichoterapeutai net sugalvojo, kaip apibūdinti dviejų skirtingų tipų partnerius.

  1. Vienas rodo iniciatyvą, o kitas eina atatupstas

Partnerį, kuris yra labiau ryžtingas, rodo iniciatyvą, taip pat linkęs būti atviras ir prisirišti, psichologai vadina „persekiotoju“. Antrasis, norintis išlaikyti atstumą, kuriam reikia asmeninės erdvės ir autonomijos, vadinamas „atstūmėjais“ (ang. „distancer“).

Aukščiau pateiktuose pavyzdžiuose šios abi merginos priklauso „persekiotojų“ kategorijai, o jų partneriai vyrai „atsitraukiančiais“. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, kai vyrui reikia šilumos, kurios moteris poroje nėra pasiruošusi suteikti.

„Persekiojantis“ partneris jaučia, kad jis ir jo pastangos palaikyti ir plėtoti santykius nėra vertinamos. Jis arba ji patiria vienatvę, „o tai gali sukelti neigiamų emocijų, tokių kaip atstūmimo jausmas, gėda dėl intymumo troškimo, sumažėjusi savigarba, meilės stoka ir panašiai“, – aiškino psichoterapeutė Esther Perel.

Ir jei iš pradžių gali atrodyti, kad nuo to kenčia tik vienas, tai ateityje padėčiai pasikeitus, lems tai, kad antrasis partneris pradės jaustis kaltas, laikys save nepajėgiu giliai prisirišti ir  nesieks intymumo.

  1. Neranda bendros kalbos

Jei, nepaisant nesusipratimų, jūsų santykiai  yra pakankamai tvirti ir yra noras juos išlaikyti, psichoterapeutė rekomenduoja padėtį aptarti. Pokalbio tikslas – kalbėti apie savo išgyvenimus, o ne kaltinti partnerį. Todėl Esther Perel siūlo, kad pokalbis vyktų maždaug taip: „Puikiai suprantu, kad dabar mūsų požiūriai ir nuotaikos nesutampa. Mes jaučiamės skirtingai. Bet man labai svarbu, kad tu žinotum, jog tu man rūpi ir mano jausmai tau nėra abejingi. Todėl norėčiau kad ir tu mane suprastum ir nenutoltum. Nereikalauju, kad tu  turėtum tai tučtuojau padaryti. Bet man įdomu žinoti, kad tau svarbu, ko aš noriu“.

  1. Penki klausimai, galintys iš esmės pakeisti santykius

Anot psichoterapeutės, jei norite daugiau intymumo su savo partneriu, o jis to nenori, šie klausimai turėtų padėti  jums pasiruošti tam pokalbiui:

Kas šiuo metu su mumis vyksta?

Kas mus stabdo, trukdo vystytis mūsų santykiams?

Ką galime padaryti kartu, kad tai pakeistume?

Ką aš galiu padaryti dėl tavęs, kad kiekvienas gautume tai, ko norime?

Kas vyksta mūsų seksualiniame gyvenime?

  1. Bandykite suprasti priežastis

Jūsų užduotis yra išsiaiškinti, ar atšalimo priežastys yra susijusios su jūsų santykiais, ar su kai kuriomis jūsų partnerio asmeninėmis problemomis. Pirmuoju atveju svarbu tai aptarti, kaip aprašyta aukščiau. Antruoju atveju jis ar ji turi prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko ir mėginti ką nors padaryti ar pakeisti. Jums belieka aktyviai įsitraukti į savo asmeninio gyvenimo procesą ir padėti savo partneriui tiek, kiek tai yra jūsų galioje.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą