Kaip palaikyti ir kokius paguodos žodžius pasakyti žmogui, kuriam labai blogai

Žinome, kaip gali būti sunku palaikyti mylimą žmogų, su kuriuo atsitiko nelaimė. Kartais kitų kančią mes išgyvename skaudžiau, nei savo pačių nelaimę. Svarbiausia, dažnai nerandame tinkamų paguodos žodžių ir tiesiog tylime. Štai keletas patarimų, kaip tinkamai padėti nelaimės ištiktam žmogui, rašo ideas.hallmark.com.

1. Net baisiausias kančias patyrę žmonės dažnai nori apie jas kalbėti. Kai mums būna labai blogai, ​​turime žinoti du dalykus: kad skausmingi pojūčiai ir išgyvenimai, kuriuos patiriame, yra normalūs ir kad galime juos išsakyti kitiems. Elgdamiesi su kenčiančiais žmonėmis taip, lyg nieko nebūtų nutikę, mes savotiškai juos išduodame.
2. Užduoti klausimą, pavyzdžiui, „Kaip tau sekasi?“, žmogui, kuriam nutiko kas nors labai negero, tai reiškia nepripažinti, kad įvyko kažkas reikšmingo. Jei vietoj to žmonės paklaustų: „Kaip šiandien jautiesi?“, tai parodytų, kad jis supranta, jog žmogui šiandien sunku.
3. Ne kiekvienas gali kalbėti apie asmeninę tragediją. Mes visi pasirenkame, kada ir kur tai daryti ir ar išvis tai daryti. Tačiau yra tvirtų įrodymų, kad atvirai kalbant apie ištikusius sunkius įvykius gali turėti teigiamą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai. Šis pokalbis su draugu ar šeimos nariu dažnai gali padėti išsiaiškinti savo jausmus ir jaustis suprastais ir palaikomais sunkią gyvenimo valandą.
4. Kai žmogų ištinka nelaimė ar tragedija, geriausias dalykas, kurį galite padaryti, tai pasakyti: „Suprantu tavo skausmą. Aš šalia“.
5. Žinia, kol žmogus nepripažįsta problemos, ji niekur nedingsta. Bandydami jos nepastebėti, kentėti vienumoje, negalite tikėtis, kad atsiras žmogus, kuris jus paguos ir pasiūlys pagalbą. Abi pusės turi susitikti pusiaukelėje. Nuoširdūs paguodos žodžiai – puiki pradžia. Žinoma, problema neišnyks, bet jūs galite pasakyti: „Suprantu. Aš matau, kaip tu kenti. Ir man ne tas pats“.
6. Atrodo natūralu, kad draugai visada pasiruošę palaikyti draugus, tačiau neretai atsiranda tam tikrų kliūčių, trukdančių tai padaryti. Yra dviejų tipų emocinės reakcijos į kitų žmonių skausmą: empatija, kuri skatina padėti, ir nerimas, verčiantis vengti kenčiančio žmogaus.
7. Sužinoję, kad mums rūpimas žmogus neteko darbo, jam taikoma chemoterapija ar įvyko skyrybos, pirmą akimirką pagalvojame: „Reikia su juo pasikalbėti“. Bet tada, iškart po šio pirmojo impulso, mus aplanko abejonės: „O jeigu aš pasakysiu ką nors ne taip? O jei jam nepatogu apie tai kalbėti? Ar aš nebūsiu per daug įkyrus? o gal kišuosi ne į savo reikalus?“.

Be to, kilus abejonėms, atsiranda ir tokių pasiteisinimų: „Jis turi daug draugų, bet mes nesame tokie artimi“. Arba: „Jis yra labai užsiėmęs, gal geriau jo netrukdyti“. Taip mes nepasikalbame, nepalaikome žmogaus, nepasiūlome jam pagalbos, o paskui jaučiamės kalti, kad to nepadarėme anksčiau. Ir tada nusprendžiame, kad jau… per vėlu.

8. Tie, kurie sunkmečiu nuo jūsų nusisuka, iš savisaugos jausmo stengiasi atsiriboti nuo emocinio skausmo. Tokie žmonės, matydami, kaip kažkas skęsta savo sielvarte, baiminasi – galbūt nesąmoningai – kad ir jie gali būti nutempti į šią bedugnę.

Tuo tarpu kitus apima bejėgiškumo jausmas – jiems atrodo, kad viskas, ką jie gali pasakyti ar padaryti, situacijos nepataisys, todėl nusprendžia nieko nesakyti ir nedaryti. Bet jūs neturite daryti nieko nepaprasto. Vien aplankyti draugą – jau daug.

9. Nėra vieno būdo liūdėti, kaip ir nėra vieno būdo paguosti. Kas padeda vienam, nepadeda kitam, o kas padeda šiandien, gali nepadėti rytoj.

Vaikystėje buvome mokomi laikytis auksinės taisyklės: elkis su kitais taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi. Tačiau kai kas nors šalia jūsų kenčia, turite laikytis platinos taisyklės: elkitės su kitais taip, kaip jie norėtų, kad elgtųsi su jumis. Niekada nepamirškite to ir reaguokite supratingai arba dar geriau – reaguokite veiksmais.

10. Paguodos žodžiai padeda tuo, kad nors ir nepadedame išspręsti problemos, vis dėlto sumažina jos žalą. „Kai kurių dalykų gyvenime neįmanoma pataisyti, bet juos galima išgyventi “, – sako psichoterapeutė Megan Devine. Anot jos, gali padėti net tokia smulkmena, kaip palaikyti žmogaus ranką.