sniegopilys.lt
Tai įvyko 1998 metais, gegužės 16 dieną. Azitą Milianian iš Pietų Kalifornijos draugės pakvietė eiti į šokius, tačiau mergina norėjo pabėgioti su savo šunimis. Bevaikščiojant, vienas jos šunų sustojo ir pradėjo kasti žemę šalia kelio, rašoma „Los Angeles Times“.
Policijos bandymai surasti motiną buvo nesėkmingi
Azita, nesulaukusi šuns, pašaukė jį, bet šis nereagavo į šeimininkės paliepimus. Tada mergina priėjo arčiau ir savo siaubui pamatė iš po žemės kyšančias dvi mažo vaiko kojeles, o paskui pasigirdo verksmas. Mergina puolė kasti žemes. Vaikas buvo įvyniotas į mėlyną rankšluostį, o nuo jo pilvo kabojo nutįsusi virkštelė. Azita pakėlė kūdikį ir rankšluosčio krašteliu ėmė valyti žemes nuo nosies ir burnytės. „Prašau, nemirk, – sušnabždėjo ji. -Aš niekada tavęs nepaliksiu. Aš tave myliu“.
„Jis sugriebė mano riešą ir nustojo verkti, – prisimena Azita. – Net sulaikiau kvėpavimą. Ir galvojau: „Kas per žmogus, galėjęs palaidoti gyvą vaiką? “
Azita surinko gelbėjimo tarnybos telefono numerį, bet pavyko ne iš karto prisiskambinti. Galiausiai atvyko du policininkai, paėmė berniuką ir nuvežė į ligoninę.
Mažyliui buvo nustatyta sunki hipotermija. Gydytojų teigimu, kūdikis išgyveno tik dėl to, kad jis gimė normalaus svorio – apie 3200 gramų. Ligoninėje berniukas buvo pavadintas Christianu. Policijos bandymai surasti motiną buvo nesėkmingi. Tačiau po mėnesio paskambino moteris, sakydama, kad ji yra vaiko motina. Ji paklausė apie jos laukiančią bausmę ir pakabino ragelį. Policijos pareigūnai nusprendė, kad motina buvo labai jauna ir apleido vaiką, nežinodama, ką su juo daryti…
Kristianas greitai atsigavo. Iš visų valstijų žmonės kūdikiui siuntė drabužėlius, žaislus, aukas. Po kiek laiko Azita aplankė berniuką, tačiau neišdrįso net pagalvoti apie jo įvaikinimą. Azitos vardas buvo paskelbtas naujienose, bet mergina bijojo, kad biologinė mama gali pradėti ieškoti savo vaiko. Tai tęsėsi ne vienerius metus. Po to berniukas buvo įvaikintas ir Azita nebegalėjo jo aplankyti.
Susitikimo su gelbėtoja diena sutapo su vaikino gimtadieniu
Praėjo kiek daugiau nei 20 metų, tačiau apie Christianą nieko nebuvo girdėti. „Tikėjau, kad jis kada nors mane suras taip, kaip aš jį radau tą dieną“, – sakė Azita. Ir jos svajonė išsipildė!
„KIIS FM“ radijo laidos rengėjai sužinojo Christiano istoriją ir pakvietė jį bei Azitą į programą. Susitikimas buvo labai jausmingas ir emocingas, kad daugelis buvusių studijoje negalėjo sulaikyti ašarų. „Pagaliau visos mano svajonės išsipildė“, – sako jau suaugusi moteris Azita.
Laidoje ji ir sužinojo apie berniuko, rasto šalikelėje, gyvenimą. Christianą įvaikino gera šeima, kuri jam suteikė antrąjį, Mato vardą. Įtėvis tarnavo armijoje, vėliau dirbo teisėsaugoje. Prieš kelerius metus jis mirė. Berniuko įmotė dirbo švietimo ir teisės srityse.
Christianas mėgo tinklinį ir augo laimingas vaikas. Vaikinas studijavo Santa Monikos ir El Camino kolegijose bei ketino studijuoti žurnalistiką Arizonos universitete.
Tik sulaukęs 17 metų Christianas sužinojo, kad yra įvaikintas. Įvaikio motina ir pasakojo, kas, kur ir kaip jis buvo rastas. Tačiau požiūris į paauglio naujuosius tėvus nepasikeitė.
„Mane įvaikino graži šeima. Aš net negalėčiau svajoti apie ką nors daugiau“, – sakė Christianas viename savo interviu.
Susitikimo su gelbėtoja diena sutapo su vaikino gimtadieniu. Moteris nuvežė Christianą ten, kur jį rado prieš daugiau kaip 20 metų. Vaikinas mįslingai pažvelgė į šią vietą netoli kelio ir paskui pasakė: „Tai galėjo būti mano kapas“.
Galėjo būti, bet netapo. Likimas turėjo savų planų, o ši istorija – laimingą pabaigą!
parengta pagal “Los Angeles Times”
