Ringo kovotojas paniro į gilią depresiją ir ėmė galvoti apie savižudybę, bet pradėjus padėti žmonėms, atsirado gyvenimo prasmė

Ringo kovotojas 31-erių Justinas Wrenas iš Teksaso pradėjo profesionaliai praktikuoti mišrų kovos meną būdamas 18 metų ir iškovojo 13 pergalių. Tapti profesionaliu kovotoju buvo Justino svajonė, kurią jis ir įgyvendino. Bet iškovojęs nemažai pergalių, sportininkas pajuto dvasinę tuštumą. Dėl to netrukus tapo priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų. Dažnai nugrimzdavo į depresiją. Būdamas 23 metų Justinas netgi mėgino pakelti ranką prieš save.

Pribloškė šiukšlių kalnai, kurie driekėsi iki horizonto

„Visa mano asmenybė buvo paremta tuo, kad norėjau būti mišrių kovos menų UFC kovotojas. Bet kai pasiekiau tikslą, mano sieloje atsirado tuštuma, aš pradėjau gerti, o vėliau ėmiau vartoti ir narkotikus. Visa tai tik laikinai padėjo užsimiršti, kol galų gale atsidūriau gilioje depresijoje. Ir  pradėjau galvoti apie tai, kaip pasitraukti iš gyvenimo“, – taip žinomas ringo kovotojas kalbėjo  konferencijoje „Kova už laisvę “, kurią organizavo ne pelno siekiantis fondas TED.

Sėdėdamas ligoninėje po turnyro Misisipės valstijoje 2010 metais, kur Justinui buvo sužeista nugara, sulaužyta nosis ir sudaužyta galva, vaikinas suprato, kad reikia skubiai keisti savo gyvenimą.

Netrukus tokia galimybė atsirado, kai ringo kovotojas buvo pakviestas savanoriauti Dominikos Respublikoje. Į Haitį sportininkas išvyko su grupe, kuriai vadovavo krikščioniškosios organizacijos „Neįprasti kareiviai“ lyderis Calebas Bislowas. Kelionė į šalį, kurią nuniokojo žemės drebėjimas, buvo rizikinga. „Haityje mane pribloškė šiukšlių kalnai, kurie driekėsi iki horizonto. Žmonės lipo ant jų, norėdami nusiprausti nešvariame vandenyje, o po to leidosi žemyn, vėl klampodami po šiukšles iki kelių. Geriamo švaraus vandens išvis nebuvo. Reginys buvo baisus“, – dalijosi patirtais įspūdžiais Justinas.

Paprastai garsūs sportininkai padėjo tiems, kuriems jų reikėjo – per atstumą, tačiau patekęs į stichinių nelaimių vietą, Justinas džiaugėsi galimybe padėti žmonėms tiesiogiai. „Prieš tris mėnesius norėjau viskuo rizikuoti dėl nieko. Dabar aš rizikuoju viskuo dėl kažko. Nemaniau, kad pakeisiu šį pasaulį, tačiau mielai padėjau bent jau šiems žmonėms. Tai visiškai pakeitė mano gyvenimą – dingo vidinė tuštuma“, – tęsė kovotojas.

Vietiniai gręžė šulinius sunkiai pasiekiamose vietose

Nuo to laiko praėjo aštuoneri metai. Per tą laiką Justinas surengė nemažai ekspedicijų ir aktyviai dalyvavo labdaringose veiklose. Vienas įvykis buvo susijęs su konflikto tarp afrikiečių genčių išsprendimu. Kongo žemyno  pigmėjų gentis buvo pavergta ir brutaliai įkalinta stipresnės genties. Pastaroji privertė pirmąją dirbti už du bananus per dieną ir laikė įkaitais.

„Matydamas jų kančias, supratau, ką reikia daryti ir kaip padėti: ne kovoti su žmonėmis, o gerbti  abi puses. Supratau, kad negalima mylėti vienos ir nekęsti antrosios pusės, o reikia jas suvienyti. Tam aš panaudojau vandenį ir žemę“, – teigė savanoris. Taigi, Justinas pradėjo projektą pavadinimu „Kova už pamirštuosius“. Vykdydamas šią savo misiją, jis subūrė komandą „Water4“. Misionierius pripirko žemių vargingiems pigmėjams. Po to pasamdė vietinius žmones gręžti šulinių sunkiai pasiekiamose vietose. Tuomet virš šulinių buvo įrengtos vandens kolonos, – rašo portalas „Bored Panda“.

Pamažu priešiškumas tarp genčių išnyko ir daugelio metų konfliktas buvo išspręstas taikiai. Be to, švarus vanduo pagerino bendrą gyventojų sveikatą ir išgelbėjo daugybę vaikų nuo mirties (dėl to, kad Kongo neturi švaraus vandens šaltinių, kūdikių mirtingumas yra vienas didžiausių pasaulyje – red.)

Po penkerių metų, praleistų su pigmėjais, Justinas Wrenas grįžo į sportą. Tačiau kovotojas neatsisakė taikos palaikymo misijos Konge. Kalbėdamas „TEDx“ konferencijoje, Justinas parodė žmonių iš Kongo nuotraukas, kurių istorijos jį giliai paveikė. Pavyzdžiui, moteris vergė, nešanti maišus, kurių svoris dvigubai didesnis už jos pačios svorį. Vaikas, miręs nuo infekcijos, kurį buvo galima  išgelbėti švariu vandeniu ir vaistais. Akla moteris, dėl infekcijos praradusi penkis vaikus…

Sportininkas pateikė bauginančių skaičių: 5000 vaikų kasdien miršta nuo infekcijos dėl prasto vandens. Justinas pabrėžė, kad statistikai tai tik skaičiai, tačiau jam tai yra vaikai, žinantis visų jų vardus.

„Instagram“ nuotraukos