Tyrimas: žmogaus ilgaamžiškumas priklauso nuo jo ūgio ir svorio

Žinia, mokslas nestovi vietoje ir nuolat pateikia naujų faktų apie mūsų nuostabų kūną, kurie verčia rimtai susimąstyti.  Ar žinote, kad svoris ir ūgis pripažįstami kaip ilgaamžiškumo veiksniai. Ar žinote, kad, pavyzdžiui, mūsų ūgis stovint yra mažesnis nei gulint, ir viskas dėl slankstelių suspaudimo? Arba kad ūgis ryte  būna didesnis, nei vakare? O ryte visada sveriam mažiau, nes per naktį netenkame vandens per poras ir kvėpuojant, rašo healthline.com.

Buvo svarbu suvartojamų kalorijų kiekis bei požiūris į alkoholį ir rūkymą

Nyderlandų mokslininkai pasaulį dar labiau nustebino. Dar 1986 metais jie pradėjo didelio masto ilgalaikį tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti konkrečius lyties, amžiaus ir fizinius modelius, todėl jie išsiaiškino, kad ūgis ir svoris kartu su fiziniu aktyvumu turi įtakos vyrų ir moterų gyvenimo trukmei.

Eksperimente dalyvavo 120 tūkstančių abiejų lyčių žmonių nuo 55 iki 69 metų amžiaus. Iš jų pačioje pradžioje buvo gauta informacija apie ūgį ir svorį sulaukus 20 metų. Taip pat apie įgytą išsilavinimą, apie įpročius ir gyvenimo būdą: ypač apie atliekamą fizinį aktyvumą ir jų skaičių. Taip pat kasdien suvartojamų kalorijų kiekį bei požiūrį į alkoholį ir rūkymą.

Apie 35 metus mokslininkai stebėjo šios žmonių grupės atstovus ir fiksavo tarpinius rezultatus.

Ir štai įdomus rezultatas: tyrimo užbaigimo metu 17 proc. vyrų ir 35 proc. moterų išgyveno iki 90 metų. Tuo pačiu metu buvo pastebėta, kad moterys, peržengusios ilgaamžiškumo ribą, vidutiniškai buvo lieknesnės tiek eksperimento pradžioje, tiek būdamos 20 metų, palyginti su tam tikro amžiaus nepasiekusiomis dalyvėmis. Be to, tarp aukštų moterų buvo 30 proc. daugiau ilgaamžių nei tarp žemų.

Vyrams nebuvo jokio ryšio tarp ūgio, svorio ir amžiaus

Taigi, atlikę tyrimą, mokslininkai nustatė, kad aukštos, lieknos, aukštesnės nei 170 cm moterys turi daug didesnę tikimybę nugyventi iki senatvės, palyginti su pilnomis ir žemomis moterimis, kurių ūgis mažesnis nei 160 cm.

Tuo tarpu vyrams nebuvo jokio ryšio tarp ūgio, svorio ir amžiaus. Tačiau santykis buvo nulemtas tarp gyvenimo trukmės ir sportui skirto laiko. Tarp vyrų, kurie fiziniams pratimams skirdavo daugiau nei pusantros valandos per dieną, šimtamečių buvo 40 proc. daugiau nei tarp nesportuojančių, nereguliariai besimankštinančių arba tam skiriančių per mažai laiko.

Tyrėjai pabrėžė, kad mankšta pailgina abiejų lyčių gyvenimą, tačiau norint gyventi ilgiau, vyrams reikia daugiau fizinio aktyvumo. Tyrėjų tvirtinimu, pagrindiniai vyrų ilgaamžiškumo veiksniai yra sportas, sveikas gyvenimo būdas ir priklausomybių nebuvimas. Tuo pačiu metu ūgis ir svoris praktiškai neturi įtakos vyrų gyvenimo trukmei, ko negalima pasakyti apie moteris.

Iš tikrųjų niekas iš mūsų nežino, kiek jam skirta ir kiek jis gyvens. Tačiau žmogus, kuris veda sveiką gyvenimo būdą, visada gyvens ilgiau.