Daugelis tyrinėtojų mano, kad svarbu ne tai, kaip dažnai žmogus vaikšto, o kokiu greičiu jis vaikšto. Archyvo nuotrauka

Daug vaikščiojantys žmonės gyvena ilgiau nei keliaujantys viešuoju transportu. Daugelis tyrinėtojų patvirtina šį faktą, tačiau svarbu ir tai, kiek žingsnių žmogus nueina per dieną. Juk šimtas žingsnių ir tūkstantis reikalauja skirtingo energijos kiekio, rašo insider.com.

 

Pasivaikščiojimai ar važiavimas dviračiu laikomi ypač naudingais

Mičigano universiteto mokslininkų atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikščiojimas ore teigiamai veikia kūrybinį mąstymą ir smegenų veiklą. Vaikščiojimas taip pat naudingas psichinei sveikatai.

Rezultatai rodo, kad žygeiviai daug rečiau serga depresija ir pasiduoda stresui. Grupiniai pasivaikščiojimai ar važiavimas dviračiu laikomi ypač naudingais.

Ir dauguma vaikštančių nepatiria širdies priepuolių ar insultų. Tačiau šiuose stebėjimuose nebuvo atsižvelgta, kiek laiko kiekvienas respondentas praleidžia vaikščiodamas.

Kai kurie ekspertai mano, kad norint išlaikyti sveikatą, einant reikia žengti 100 žingsnių per minutę. Jei žengiate 120 žingsnių per minutę, tai yra du žingsnius per sekundę, tai galima prilyginti treniruotei sporto salėje.

Šiaurės Karolinos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame visi dalyviai buvo 45 metų amžiaus. Tie dalyviai, kurie vaikščiojo lėtai, nepasižymėjo aukštu IQ. Po to paaiškėjo, kad lėtai vaikštančių žmonių smegenų dydis ir žievės tankis yra mažesnis nei greitai vaikštančių.

Daugelis tyrinėtojų mano, kad svarbu ne tai, kaip dažnai žmogus vaikšto, o kokiu greičiu jis vaikšto. Einantiems pagreitintu ar greitu tempu rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis yra kur kas mažesnė. Smegenų senėjimas taip pat vyksta vyresniame amžiuje.

 

Kuo daugiau nueinama, tuo didesnė „apsauga“ nuo įvairių ligų

Kaip gali padėti žingsnių skaičiavimas? Harvardo universiteto mokslininkų  tyrime dalyvavo apie 170 000 vyresnių nei septyniasdešimties metų moterų. Jie matavo žingsnių skaičių savaitę. Tos eksperimento dalyvės, kurios vidutiniškai žengdavo 4000 žingsnių per dieną, mirė rečiau nei tos, kurios vidutiniškai  nužingsniuodavo 3000 žingsnių. Bet toks „dėsnis“ galiojo tik iki 7500 žingsnių, tada padidėjimas rezultatų nepakeitė.

Kasdien nueiti daugiau nei 10 000 žingsnių sunku net jauniems žmonėms. Tai išsiaiškino britų mokslininkai. Nors visi dalyviai (paaugliai) atliko užduotį iki eksperimento pabaigos. Tačiau, skirtingai nei vyresnio amžiaus žmonėms (nuo 60 metų), jauniems žmonėms reikia dažniau vaikščioti. Kuo daugiau nueinama, tuo didesnė „apsauga“ nuo įvairių ligų.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad tie, kurie  įveikia 8000 žingsnių per dieną, miršta 51 proc. rečiau, o tie, kurie nueina 12000 ir daugiau – 65 proc. rečiau. Tačiau įdomu tai, kad greitis visiškai nesvarbus. Svarbiausia per dieną nueiti bent tūkstantį žingsnių.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą