Mokslininkai išsiaiškino pagal ką galima nustatyti būsimo alkoholiko požymius

Per pastaruosius 20 metų žmonės pradėjo gerti daugiau. Ir, pasak mokslininkų, ši tendencija tik stiprės. Tačiau priklausomybę nuo alkoholio turinčių žmonių dalis beveik nesikeis. Jų pomėgį alkoholiui lemia ne tik socialinė aplinka, bet ir individualus polinkis. Ir jį galima apskaičiuoti pagal keletą neakivaizdžių savybių, rašo „Science News“.

Aukštas intelektas prisideda prie priklausomybės nuo alkoholio

Remiantis tyrimais (nors ir gana senais), žmonės, turintys antrą kraujo grupę, yra labiau linkę į priklausomybę nuo alkoholio. Mokslininkų teigimu, Jungtinėse Amerikos Valstijose septintajame ir devintajame dešimtmečiuose beveik pusė pacientų gydymo nuo narkotikų klinikose priklausė šiai grupei. Tačiau su turinčiais ketvirtąją grupę – priešingai, jie rečiau gydėsi nuo alkoholizmo arba buvo užsiregistravę pas specialistus.

Tačiau tai gali turėti ir kitą paaiškinimą: tik keturi procentai amerikiečių turi ketvirtą kraujo grupę, o 42  proc.– antrą. Be to, naujesni mokslininkų atlikti tyrimai nerado reikšmingo ryšio tarp piktnaudžiavimo alkoholiu ir kraujo grupės.

Tiesa, prieš kelerius metus Švedijos mokslininkai išsiaiškino, kad antrąją kraujo grupę turintys žmonės dažniau suserga skrandžio vėžiu. Galbūt taip yra dėl jų polinkio į alkoholį ir rūkyti.

2008 metais Glazgo ir Edinburgo (Škotija) universitetų mokslininkai, 30 metų stebėję beveik aštuonis tūkstančius britų, priėjo prie išvados, kad aukštas intelektas prisideda prie priklausomybės nuo alkoholio.

Savanorių IQ buvo matuojamas sulaukus dešimties metų. Ir tada po dešimties, 20 ir 30 metų jie paskaičiavo, kaip dažnai piktnaudžiauja stipriais alkoholiniais gėrimais. Paaiškėjo, kad problemos su alkoholiu labiau būdingos suaugusiems, kurie vaikystėje pasižymėjo aukštu intelekto lygiu. Taigi, padidėjus IQ 15 vienetų, vyrų alkoholizmo rizika padidėjo 1,17 karto, o moterų – 1,38 karto.

Po penkerių metų panašius rezultatus gavo suomių mokslininkai, stebėję dvynius iš trijų tūkstančių šeimų. Paaiškėjo, kad tie, kurie vaikystėje išmoko kalbėti, skaityti ir rašyti anksčiau už kitus, subrendę, vidutiniškai išgeria daugiau alkoholio nei jų broliai ir seserys.

Tiesa, tyrimo autoriai pastebi, kad reikalas veikiau socialiniame intelekte – žmogaus gebėjime suprasti kitų elgesį ir nuotaiką. Taigi dvyniai, kurie anksčiau įvaldė kalbą, paprastai turėjo daugiau draugų, įskaitant tuos, kurie mėgo išgerti. Dėl to jie dažniau atsidurdavo  jų kompanijose ir tuo pačiu pajusdavo jų spaudimą ir įtaką.

Tačiau britų mokslininkai, taip pat atradę ryšį tarp intelekto koeficiento ir potraukio alkoholiui, tai aiškina evoliucijos dėsniais. Iš gyvūnų protingiausi individai labiau linkę priimti evoliuciškai naują elgesį. O alkoholio vartojimas yra tik vienas iš tų, nes alkoholį žmonės pradėjo vartoti palyginti neseniai – pavyzdžiui, alų virti išmoko tik prieš aštuonis tūkstančius metų.

Tyrimai parodė, kad IQ koreliuoja su padidėjusiu alkoholio vartojimu.

Be to, Vokietijos  genetikos instituto mokslininkai išsiaiškino, kad ramūs, o ne nerimastingi žmonės yra labiau linkę į priklausomybę nuo alkoholio. Tokią išvadą mokslininkai padarė po daugybės eksperimentų su žiurkėmis. Vieni gyvūnai buvo prijaukinti, kiti, priešingai, elgėsi labai agresyviai žmonių atžvilgiu.

Pomėgis gali būti susijęs su sumažėjusiu nerimu

Jau 80 kartų  mokslininkai atrinko gyvūnus pagal jų reakciją į žmones. Jie išsiaiškino, kad prijaukintų žiurkių smegenų branduoliuose padidėja dopamino – malonumo jausmą sukeliančio hormono – lygis. Atsižvelgiant į tai, kad etanolis gali dirbtinai paveikti jo koncentraciją organizme – dėl to stiprieji gėrimai malšina stresą, agresyvių ir prijaukintų graužikų stebėjimai leido padaryti tam tikras išvadas apie alkoholizmo priežastis.

Kelias dienas graužikams buvo siūloma rinktis vandens ir skiesto spirito – dviejų, penkių ir dešimties procentų. Nerimą keliantys ir agresyvūs graužikai pirmenybę teikė silpnam alkoholiui, o ramūs jų giminaičiai pirmenybę teikė penkių ir dešimties procentų etanolio tirpalams. Be to, po septynių dienų abstinencijos priklausomybės nuo alkoholio požymių atsirado būtent prijaukintoms žiurkėms. Tai reiškia, kad per didelis alkoholio pomėgis gali būti susijęs su sumažėjusiu nerimu, o ne atvirkščiai, kaip manyta anksčiau.

Be to, mokslininkai įvardijo potraukio alkoholiui priežastį. Kad smaližiai labiau linkę tapti alkoholikais, išsiaiškino amerikiečių neurofiziologai. Išmatavę 16 sveikų savanorių (amžiaus vidurkis 26 metai) smegenų veiklą, mokslininkai pastebėjo, kad ta pati galvos žievės sritis yra atsakinga už pomėgį cukrui ir etanoliui.

Eksperimento metu jo dalyviai pirmiausia gėrė saldintą vandenį – tuo metu magnetinio rezonanso tomografijos pagalba buvo užfiksuota smegenų reakcija į saldumynus. Tada jie atsakė į klausimus, kaip dažnai ir kokiais kiekiais vartoja alkoholį. Paaiškėjo, kad smegenų atlygio sistemos stimuliavimas saldintu vandeniu sukėlė stiprią reakciją tų respondentų, kurie per daug mėgo stipriuosius gėrimus.

Tai atitinka Ekseterio universiteto (JK) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus. Jie nustatė geno variantą, kuris prisideda prie padidėjusio cukraus ir alkoholio vartojimo bei aukšto kraujospūdžio. Tai genas, atsakingas už kepenų hormono FGF21 gamybą. Jis skatina riebalų ląstelių įsisavinimą gliukoze ir taip reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Be to, tai turi įtakos norui valgyti saldumynus ir gerti alkoholį.