Jei vaikas per daug išrankus maistui ar manote, kad jis mažai valgo, šie patarimai gali padėti. Dietologai tvirtina, kad tinkamu laiku valgant organizmui naudingą maistą atsiranda įprotis, kurį galima ir reikia mokytis išsiugdyti nuo mažumės. Mat ankstyvoje vaikystėje formuojantis mitybos įpročiaims, turi įtakos valgumui ir skonio pajautimui visą gyvenimą.

 

  1. Derinkitės prie „atidėto rezultato“

Kai vaikas žengia pirmuosius žingsnius, juk nesitikite, kad jis iškart nubėgs maratoną. Ta pati logika galioja ir mitybai – nesitikėkite, kad vaikas įsimins sveiko maisto skonį nuo pirmos porcijos. Dietologai tvirtina, kad vaikas pamėgs vaisių ar daržovių, paragavęs jų bent dešimt kartų. Todėl neskubėkite kūdikio nurašyti į mažavalgius ar visai nevalgių kategoriją.

 

  1. Pratinkite prie įvairovės

Pasiūlykite savo vaikui tiek produktų, tiek skonių, kiek leidžia jo amžius standartai, o taip pat ir jūsų vaizduotė bei biudžetas. Jei virsite ryžius šiandien, rytoj avižas, poryt grikius.

Galite nustebinti vaiką neįprastu patiekalų patiekimu: išdėliokite daržoves ant lėkštės vaivorykštės pavidalu, nupieškite mirgančias žvaigždes ant sriubos su grietinėle ar neriebia grietine, vištienos gabalėlį paverskite vikšru, o saldžiąsias paprikas su bulvių koše – pelėda. Kai vaikas patiria vadinamąją apetito krizę ir visiškai atsisako savo anksčiau mėgtų patiekalų, labai tikėtina, kad esant tokiai įvairovei, jo valgiaraštis netaps per menkas.

„Aš sutikau nemažai vaikų, kurie nieko nevalgo, išskyrus tam tikros rūšies sūrį ir makaronus, – sako dietologė Shubhra Jain. – Be to, sūris turi būti supjaustytas tam tikru būdu. Tuo tarpu sveiki maisto produktai jiems kelia šleikštulį. Deja, tai nėra tik užgaida, kaip galvoja daugelis tėvų. Taip yra dėl to, kad nuo mažumės vaikas nėra susipažinęs su skirtingos konsistencijos, formos, skonio ir kvapo patiekalais. Todėl dabar jūs turite pradėti viską iš naujo, bet labai stengdamiesi“.

 

  1. Žaiskite su tekstūromis

Mitybos ekspertai rekomenduoja pasiūlyti savo vaikui skirtingų konsistencijų patiekalus. Tai gali būti vienas produktas, turintis skirtingą tekstūrą (pavyzdžiui, obuolių padažas, obuolių skiltelės ir visas obuolys), arba skirtingi produktai (vaisiai, daržovės, grūdai, duona, mėsa ir kt.). Pastebima, kad  vaikai, kurie  nuo 6 iki 9 mėnesių valgė ne tik bulvių košę, bet ir ragavo kitokios formos maistą, vėliau turi daug mažiau mitybos problemų nei vaikai, kuriems maistas buvo duodamas tik iš trintuvo.

 

  1. Leiskite vaikui laisvai elgtis prie stalo

Įkišdamas pirštus į košės dubenį ar išterliodamas ant stalo bulvių košę, vaikas atlieka labai rimtą tyrimą – jis susipažįsta su maistu liečiant. Tai ne mažiau svarbu nei išbandyti jį dantimis.

 

  1. Neverskite valgyti

Maisto kiekio normos, kurį vaikas turėtų suvalgyti tam tikrame amžiuje, yra kiekvienam individualios. Jos priklauso nuo vaiko kūno sudėjimo, svorio, fizinio ir protinio aktyvumo lygio, medžiagų apykaitos ir kitų dalykų. Priversdami vaiką suvalgyti papildomą šaukštą maisto, jūs formuojate neigiamą požiūrį į maistą. Palaipsniui vystosi sąlyginis refleksas ir vaikas pradeda patirti stresą, tiesiog atsisėsdamas prie stalo. Apie kokį apetitą galima kalbėti?

Anot vaikų psichologės Astrid Poelman, dauguma vaikų neturi valgymo sutrikimų – paprasčiausiai mamai atrodo, kad jei vaikas mažai valgo, vadinasi, blogai. „Puikiai atsimenu vieną maždaug ketverių metų berniuką. Mama jį atvežė dėl kitos priežasties, bet aš pastebėjau, kaip jis kramtė obuolį, laukdamas priėmimo, mechaniškai, be jokių emocijų veide. Paaiškėjo, kad tėvams kartu su močiute ir įtikinimais „valgyk sriubą iki galo, nes kitaip meškutis uždus“ (lėkštės apačioje buvo nupiešta meška),  berniukui priešingai –  prapuolė alkio, sotumo ir skonio suvokimas. Jis galėjo valgyti maistą bet kokia forma ir bet kokiu kiekiu, kai mamai ar močiutei atrodė, kad jam laikas valgyti. Labai greitai tai privedė prie nervinio negalavimo ir teko kreiptis į psichologus“, – sakė vaikų psichologijos specialistė.

 

  1. Nekreipkite dėmesio į grimasas

Neverta kreipti ypatingo dėmesio į vaiko veido išraišką jam skanaujant naują maistą. Jei jis susiraukia ar suraukia nosį, vos įsidėjęs į burną brokolių tyrę, tai nereiškia, kad jis nemėgsta to skonio ar kad niekada nemėgs šių kopūstų. Ekspertai teigia, kad grimasos yra visiškai normalus reiškinys vaikui valgant. Dažnai vaikas rėkia, bet ir toliau valgo su dideliu apetitu.

Kartais, kai vyresnis vaikas sako apie maistą „man nepatinka“, iš tikrųjų tai reiškia „man tai nepažįstama“.  Tokiais atvejais be nereikalingų komentarų ir įtikinėjimo, nuimkite jo lėkštę nuo stalo ir pasiūlykite ką nors panašaus po 7-10 dienų.

 

  1. Išmokykite vaiką ragauti

Pažintis su naujais skoniais reiškia, kad maistas pateks ant vaiko liežuvio. Tai nereiškia, kad jį reikia kramtyti, o po to nuryti. Kai jūs perkeliate dėmesį nuo valgymo prie „paragavimo“, kai jūsų vaikui bus leidžiama išspjauti patiekalą, kuris jam nepatinka, daug didesnė tikimybė, kad jis išsiugdys gerą apetitą. Taip pat atminkite, kad mažos porcijos (1-2 šaukštai) sukels vaikui daugiau entuziazmo nei lėkštė „be dugno“ su galybe turiniu.

 

  1. Venkite vaikų valgiaraščio

Restoranai į vaikų valgiaraščius dažnai neįtraukia sveikiausių patiekalų. Paprastai būna priešingai. Todėl geriau paprašykite vaikui mažos lėkštės, užsisakykite ką nors naudingo iš suaugusiųjų valgiaraščio ir pasidalykite patiekalu su vaiku. Jis tikrai jausis kaip suaugęs ir labiau bus linkęs suvalgyti visą porciją.

 

  1. Parodykite pavyzdį

Nemanykite, kad vaikas valgys brokolius ir špinatus, žiūrėdamas į tėvus, kurie mėgsta picas. Tik jūsų asmeninis pavyzdys gali įtikinti jį išbandyti patiekalą, kurio skonis jam nepatiko pirmą kartą.

 

parengta pagal parents.com

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą