sniegopilys.lt
Ši istorija įvyko prie daug metų Vokietijoje, bet iki šiol visi gerai ją prisimena ir spėlioja, kas vis dėlto galėjo atsitikti su 15 metų paaugle. Nes nebuvo jokių ženklų, kad graži, vešlių plaukų ir tamsiai rudų akių 15 metų mergaitė išnyks tarsi sapnas ir išeis į niekur. 1998 metais spalio 21 dieną anksti ryte Tanja Mühlinghaus išėjo iš savo tėvų namų, kur jos laukė mokyklinis autobusas ir išvažiavo į Carlo Duisbergo gimnaziją, kurioje ji mokėsi, bet taip ir nepasiekė jos.
Neatėjo į pamokas ir nebegrįžo namo
Tanja augo darnioje šeimoje. Ji buvo graži, protinga ir linksma mergaitė. Kai Tanjai suėjo 7 metai, ji priėmė pirmąją komuniją. Tarp katalikų tai antrasis krikštijimas. Ši šventė labai svarbi tikinčiųjų šeimoje. Sakoma, kad priėmus pirmąją komuniją, Aukščiausiasis perkelia atsakomybę ant pakrikštyto pečių, primindamas, kad dabar jis pats atsako už savo poelgius ir nuodėmes.
Tanja gerai mokėsi. Ji neprašė tėvų pinigų smulkioms išlaidoms, nes užsidirbdavo kišenpinigių laisvu laiku prižiūrėdama kaimynų vaikus. Be to, lankė baleto užsiėmimus ir svajojo tapti miuziklo šokėja. Atrodė, kad jos laukia šviesi ateitis. Tačiau likimo buvo kiti planai.
Tą dieną Tanjai turėjo būti lotynų kalbos egzaminas, bet pirmoji pamoka buvo atšaukta. Mergina paskambino motinai apie 8.30 val. ryte ir paklausė, ar ji galės šiandien užvažiuoti paimti ją po pamokų. Tai buvo paskutinis kartas, kai motina tą dieną ją matė ir girdėjo.
Netrukus paaiškėjo, kad tą dieną Tanja taip ir neatėjo į pamokas ir nebegrįžo namo.
Apie 9 val. vakaro sunerimę tėvai kreipėsi į policiją. Policininkai iš pradžių pagalvojo, kad maištinga paauglė susipyko su tėvais ir tiesiog pabėgo iš namų. Kas žino, gal ir buvo kiek tiesos. Juk paauglystėje maištingumas, prieštaravimai būdingas daugeliui to amžiaus vaikams. Be to, policijos pareigūnai sužinojo, kad Tanja supyko ant savo tėvų, kurie neleido jai pasilikti su draugais naktiniame klube iki paryčių. Tačiau tai nėra rimta priežastis išeiti iš namų. Juo labiau, kad mergina paprastai teisingai ir tinkamai elgdavosi. Nors būdamas vienintelis vaikas šeimoje, Tanja jautė, kad tėvai per daug griežtai ją kontroliuoja. Vieną kartą ji net pareiškė savo gimdytojams, kad norėtų gyventi atskirai nuo jų, kartu su kitais jaunais žmonėmis. Tai vadinamojoje nuolatinio apsigyvenimo grupėje, panašiai, kaip studentai gyvena bendrabutyje. Jei vaikui nėra galimybių kartu gyventi su savo tėvais, alternatyvus variantas – bendrabutis arba nuolatinio apsigyvenimo grupė. Tokiais atvejais valstybė aprūpinama gyvenamuoju plotu tuos, kurie negali ar dėl kurių nors priežasčių nenori gyventi tuo metu kartu su savo tėvais. Pavyzdžiui, tai gali būti atvykęs jaunimas iš kitų miestų ar priemiesčio. Ten taip pat kurį laiką gyvena vaikai ir paaugliai, kuriems teko susidurti su tragiškais gyvenimo įvykiais. Pavyzdžiui, praradus tėvus per nelaimę arba kurių įtempti santykiai su tėvais. Jei kuris nors paauglys patiria psichologinio pobūdžio sunkumų ir nenori daugiau gyventi su savo tėvais, jie arba ir vaikai kreipiasi į jaunimo reikalų tarnybas ir jiems pasiūlomos bei suteikiamos įvairios galimybės ir būdai išspręsti šias problemas.
Panašu, kad ir Tanja pradėjo priešintis tėvų nustatytoms taisyklėms, norėjo būti laisva ir nepriklausoma.
Ant dviejų merginos atsiųstų laiškų buvo rasti du skirtingi DNR
Praėjus dviem dienoms po dukters dingimo, jos tėvai gavo tokio turinio laišką: „Miela mama, brangus tėti, per daug nesijaudinkite. Aš esu sveika ir grįšiu namo po dviejų trijų mėnesių. Štai kodėl neverta manęs ieškoti. Prašau, prižiūrėkite mano triušelius ir pasirūpinkite vaikais, kuriuos aš turiu prižiūrėti. Taip pat prašau, atsiimkite daiktus, kuriuos aš užsisakiau. Ir sugalvokite ką nors, ką pranešti gimnazijai, kodėl aš nelankysiu jos kurį laiką. Man reikia truputį atitrūkti ir aš pranešiu apie save kitą savaitę. Jūsų Tanja“.
Spalio 28 dieną tėvus pasiekė dar vienas dukters laiškas, kuris sprendžiant iš atspaudo, išsiųstas spalio 24 dieną. „Miela mama, brangus tėti, jums kaip ir anksčiau neverta jaudintis. Su manimi viskas gerai ir jau per išeigines būsiu namuose. Štai kodėl nereikėtų manęs ieškoti. Tikiuosi, padarėte tai, ko aš buvau prašiusi jūsų pirmame laiške. Jūsų Tanja“.
Įdomu tai, kad pirmame laiške Tanja pažada tėvams grįžti po dviejų trijų mėnesių, bet jau antrame laiške ji pažada grįžti per išeigines.
Tėvai laukė grįžtančios savo dukters iki lapkričio 2 dienos, bet Tanja taip ir negrįžo. Tada merginos motina Elisabeth Kronauer, kreipėsi į visuomenę pagalbos, iškabinusi plakatus su dukters atvaizdu ir tekstu po visą miestą. Po to besišypsančios Tanjos šypseną galima buvo pamatyti kone visuose šalies laikraščiuose.
Paauglės mama kreipėsi ir į šalies televizijos kanalus dėl savo dukters dingimo. Tuo metu policija ir merginos tėvai stengėsi bendromis pastangomis išsiaiškinti, kas nutiko ir kur ji galėjo dingti.
Tyrėjai nustatė, kad ant dviejų laiškų buvo rasti du skirtingi DNR. Ekspertai, paėmę nuo ant abiejų gautų laiškų DNR pavyzdžius ir paėmę Tanjos dantų šepetėlį, kurį ji buvo palikusi namuose, palygino juos ir nustatė, kad vienas DNR buvo Tanjos, o kitas – nežinomo asmens. Taip pat DNR pėdsakai parodė, kad laiškas buvo užklijuotas Tanjos seilėmis. Tyrėjai palygino atsiųstų laiškų rašyseną su Tanjos rašysena jos mokykliniuose sąsiuviniuose ir nustatė, kad jie sutampa.
Vupertalio policijos spaudos atstovas patvirtino, kad laiškai buvo parašyti Tanjos ranka. Nors tėvai nenorėjo sutikti ir tvirtino, kad laiško stilius neatitinka jų dukters charakterio. Todėl buvo iškelta versija, kad kas nors privertė Tanją parašyti tokį laišką. Be to, ant laiško buvo pašto atspaudas ir policija nesunkiai nustatė, kad laiškas buvo išsiųstas iš Diuseldorfo miesto, kuris tik 37 kilometrai nuo Vupertalio miesto, kur ir gyveno Tanja.
Po kiek laiko katalikų labdaros organizacijos „Caritas“ atstovai pranešė Tanjos tėvams, kad matė merginą pagyvenusio vyro draugijoje per nemokamus pusryčius, kuriuos ir aukoja „Caritas“. Kitas liudytojas tvirtino matęs Tanją sėdinčią sidabros spalvos BMW automobilyje. Kai kurie tvirtino pastebėję merginą „Raudonųjų žibintų“ kvartale, Kelno mieste. Be to,tame rajone įsikūrusios ir didžiulės parduotuvės, kuriose parduodamos intymios prekės suaugusiems. Ten pat įsikūręs ir didžiausias viešnamių tinklas „Pascha“. Tai 12 aukštų, 9000 kvadratinių metrų viešnamis Kelno mieste, Vokietijoje. „Pascha“ yra didžiausias viešnamis pasaulyje, kuriame dirba apie 120 prostitučių, per 80 personalo darbuotojų ir į kurį užsuka vidutiniškai 1000 klientų per dieną.
Motina įsitikinusi, kad kada nors pamatys savo dukterį gyvą
2015 metais Tanjos tėvai nebeišlaikė daug metų tvyrojusios įtampos tarp jų ir išsiskyrė, neapsikentę vienas kitam ir metamų kaltinimų bei priekaištų dėl dingusios dukters.
Tanjos motina Elisabeth susigrąžino mergautinę Kronauer pavardę. Motina iki šiol saugo kai kuriuos savo dukters daiktus – krėslą su pagalvėlėmis, jos mėgstamų kvepalų kolekciją, jos nuotraukas ir minkštus žaisliukus.
Kas galėjo nutikti su Tanja? Ar dingti be žinios buvo jos pačios pasirinkimas? Kur galėjo išvykti 15 metų paauglė be pinigų ir dokumentų? Motina tvirtina esanti įsitikinusi, jog kada nors pamatys savo dukterį gyvą. Gal ne dabar, gal praėjus dešimčiai ar dvidešimčiai metų, bet tikrai pamatys. „Aš esu įsitikinusi, kad pažinsiu ją, kai tik atidarysiu duris. Aš tiesiog apkabinsiu ją ir nieko neklausinėsiu. Jei norės pati ką nors papasakoti, tai ir papasakos“, – sako ilgesio ir sielvarto kankinama motina.
Tuo tarpu Tanjos tėvas nebuvo linkęs atvirauti.
Be to, Elisabeth pasinaudojo socialiniais tinklais, kur išliejo savo mintis bei skausmą. Ji net sukūrė specialią paskyrą, skirtą pradingusiai dukteriai, kur motina parašė laišką: „Aš visą laiką klausiu savęs, kodėl ir kaip tas nutiko. Tu esi vienintelis žmogus, galintis atsakyti į šį klausimą. Mano didžiausias noras, kad tu papasakotum man tai – kodėl išėjai iš namų ir kas nutiko su tavimi? Ar kaltini mane kuo nors ir negali atleisti man iki šiol? Mes nebesame kartu su tėčiu. Jei norėtum grįžti pas mane – tau visos durys atviros. Turiu pasakyti tau vieną dalyką: tu neturi gėdintis ir tau nereikia nieko bijoti. O jei kam ir turi būti gėda, tai tik man, nes nesupratau, ką tu jautei tada“.
Iki šiol nežinomas Tanjos Mühlinghaus likimas.
Post Scriptum
Iki šiol dėl Tanjos Mühlinghaus likimo keliamos įvairios versijos.
Manoma, kad ji buvo sumaniai įviliota į pinkles ir parduota viešnamyje. Be to, po kiek laiko paaiškėjo, kad jos ranka rašyti laiškai – šimtaprocentinis patvirtinimas, jog jie parašyti prievarta. Taip pat manoma, kad Tanya yra gyva, tiesiog dabar ji yra visiškai kitas žmogus, išgyvenęs viešnamių pragarą. Panašu, kad tą patį jaučia ir motina, nes ne veltui tikisi, kad dukra tikrai kada nors sugrįš. Dar kiti įsitikinę, kad Tanja greičiausiai buvo pagrobta ir gyveno seksualinėje vergijoje. Iš tikrųjų tik Dievas žino, kur ir su kuo ji yra. Gyvas ar mirusi.
Tuo pačiu verta prisiminti ir kelias kitas labai panašias istorijas, kai buvo pagrobtos merginos Rebecca Reusch, Natasha Kampush ar Elizabeth Fritzl. Jos buvo uždarytos rūsiuose iš kur buvo verčiamos rašyti laiškus tėvams, kad su jomis viskas gerai ir po kiek laiko grįš namo. Gal ir Tanja vis dar gyvena kažkur požemyje, o gal jau yra nužudyta. Vokiečiai (taip pat ir austrai) yra labai uždari žmonės. Niekam ir mintis nešauna į galvą kam nors pasakyti, pamačius nepažįstamą merginą kaimyno kieme ar išgirdus riksmus, sklindančius iš kaimyninio namo. Mat visi stengiasi gyventi pagal principą: „Mano namas iš krašto“. Ar ne dėl tos pačios priežasties Elizabeth Fritzl pratūnojo 24 metus namo rūsyje?.. Ir nei vienas iš šio namo kaimynų (šeima ten gyveno, o kambarių nuomininkai nuolat keitėsi) niekada nesikreipė į policiją ir neabejojo seneliu, atnešusiu laiškus merginos tėvams, kur ji teigė, kad pabėgo savo noru…
Skeptikai net mėgino apkaltinti merginos tėvą, kad galimai jis priekabiavo prie savo dukters, lytiškai išnaudojo ją, todėl ir pabėgo iš namų nebeapsikentusi, nes motina nieko „nepastebėjo“.
O kad motina parašė ir patalpino socialiniame tinkle tokį keistą laišką, vadinasi, yra dėl ko save kaltinti. Vienaip ar kitaip, bet negalima atmesti ir to, kad paauglė norėjo nepriklausomybės, gyventi atskirai nuo tėvų ir susitvarkyti su savo mintimis. Nors sunku patikėti, kad palikusi tėvų namus, be pinigų ir dokumentų, ji galėtų pradėti savarankiškai gyventi.
Socialinių tinklų nuotraukos
