Paaugliai vartoja alkoholį, rūko ir nesinaudoja prezervatyvais ne dėl žinių stygiaus, kad kenkia savo sveikatai

Psichologijos profesorius Laurence‘as Steinbergas įsitikinęs, kad paaugliai vartoja alkoholį, narkotikus, rūko ir nesinaudoja prezervatyvais ne dėl to, kad nežinotų, jog kelia pavojų savo sveikatai, o dėl smegenų  ypatybių –  polinkio rizikuoti ir kai kurių savybių: nepaklusnumo, noro prieštarauti, ginčytis, nesutikti bei kitų, genetiškai smegenų užkoduotų savybių, būdingų paauglystėje.

Jaunesni darbuotojai priima geresnius sprendimus dirbdami grupėje

Anot Laurence‘o Steinbergo, dėl tos pačios priežasties dirbantys tėvai, negalintys prižiūrėti paauglių vaikų po mokyklos, neturėtų leisti atžaloms kviestis draugus ir leisti laiką su jais namuose, kai nebūna tėvų. Mat ne vieno tyrimo rezultatai parodė, kad paauglystėje nekontroliuojama veiksmų laisvė bendraamžių kompanijoje yra tiesiausias kelias į problemas, bėdas ir nelaimes.

Nors psichologijos profesorius ir neatmeta to, kad paaugliai išbando alkoholį, narkotikus, seksą ne tik bendraamžių draugų tėvų namuose, bet ir vakarėliuose, savaitgaliais.

„Tėvai nėra vieninteliai, kuriems reikia atsižvelgti į šias išvadas. Kartą kalbėjau su atsargos generolu, kuris taip pat buvo psichiatras. Aš papasakojau jam apie „bendraamžių efekto“ įtaką priimant atitinkamus sprendimus ir paklausiau, kaip armijoje sudaromos kareivių grupės, vykdančios kovines misijas. Jis atsakė, kad daugiausiai tarnaujančių ginkluotojų pajėgų priešakinėse linijose yra naujokai, 18 metų žmonės. Apie 20 proc. aktyvių tarnybos karių (ir daugiau nei trečdalis jūrų pėstininkų)  – 21 metų ir kiek vyresni. JAV Gynybos departamentas yra didžiausias tokio amžiaus žmonių darbdavys šioje šalyje“, – sako Laurence‘as Steinbergas.

Anot jo, bet į kovines misijas kariai dažniausiai siunčiami keturio skirtingo amžiaus grupėmis. Kiekviena skirtingo žmonių amžiaus grupė turi nuolat priimti atsakingus ir sunkius sprendimus, neretai būnant ir nuovargio, streso ir emocinio susijaudinimo būsenoje. Tai yra veikiami būtent tų veiksnių, kurie mažina šio amžiaus jaunimo sprendimų priėmimo kokybę. Jei keturių skirtingo amžiaus žmonių grupę sudarytų tik išimtinai jauni žmonės, tai yra ne vyresni kaip 18-19 metų, jie priimtų gerokai rizikingesnius sprendimus nei tada, kai komandos sudėtis yra mišri: jauni ir vyresnio amžiaus žmonės.

„Mano kolegoms ir man buvo suteikta dotacija ištirti, ar mišrios jaunų ir vyresnių suaugusiųjų grupės tikrai priima geresnius sprendimus nei tik jaunų žmonių grupės. Tikimės, kad kai mūsų tyrimas bus baigtas, mes galėsime pateikti rekomendacijas, kaip optimaliai formuoti kovos grupes, galinčias priimti veiksmingesnius sprendimus, kuo mažiau rizikuodami“, – teigė profesorius.

Psichiatrijos specialisto tvirtinimu, tyrimas apie jaunimo elgesį grupėse taip pat gali būti naudingas darbdaviams, samdantiems šią amžiaus kategorijos žmones. „Kertu lažybų, kad dauguma darbdavių, formuodami darbo komandas, teikia pirmenybę jauno amžiaus darbuotojais. Bet retas darbdavys susimąsto, kad jaunesni darbuotojai priima geresnius sprendimus dirbdami grupėje su vyresniais žmonėmis, nei tada, kai darbo grupę sudaro vien jauno amžiaus žmonės, – sakė Laurence‘as Steinbergas.

Iki šiol nepakito tokie dalykai tarp paauglių, kaip kontracepcijos vartojimas, antsvoris

Paauglių smegenų raida per daug metų radikaliai pasikeitė. Nepaisant to, daugelio požiūris, susijęs su jaunų žmonių įdarbinimu, išliko toks pats. Tiksliau, paseno ir tapo net klaidinantis. Dėl tos pačios priežasties JAV vyriausybė kasmet išmeta šimtus milijonų dolerių programoms, kurių neveiksmingumą patyrė kiekvienas, dirbantis su jaunais žmonėmis.

„Mes padarėme didžiulę pažangą  jauno amžiaus žmonių grupės lėtinių ligų prevencijos ir gydymo srityje, tačiau negalime pasigirti tokia pat sėkme mažindami susižalojimų ir net mirčių statistiką dėl rizikingo ir neapgalvoto paauglių elgesio. Nors jau pastebime tam tikro tipo rizikingo elgesio lygio sumažėjimą. Pavyzdžiui, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio ar sprendžiant saugaus sekso klausimus. Vis dėlto bendras rizikingo elgesio lygis paauglystėje išlieka pakankamai aukštas ir nemažėja kelerius metus“, – aiškino profesorius Laurence‘as Steinbergas.

Jo teigimu, kadangi paauglystėje netrūksta įvairių nesveiko elgesio formų, pavyzdžiui, įpročio rūkyti ar išgerti, dažnam jų tampa priklausomybe nuo žalingų įpročių suaugus.

„Ilgus dešimtmečius pagrindinės priemonės, skirtos šioms negerovėms išrauti iš šaknų buvo švietimo programos, įgyvendinamos mokyklose. Tačiau atsirado rimtų priežasčių abejoti šių programų veiksmingumu. Nepaisant beveik visuotinio lytinio švietimo pamokų įvedimo JAV, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 40 proc. vidurinių mokyklų moksleivių pastarąjį kartą sekso metu nesinaudojo prezervatyvais. Ir nors mes siekiame, kad visi paaugliai klausytųsi paskaitų apie alkoholio vartojimo ir rūkymo žalą, beveik 50 proc. Amerikos paauglių yra bandę rūkyti, o apie 20 proc. jų rūko nuolat“, – tvirtino psichologijos ir psichiatrijos profesorius.

Anot jo,  per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad apie 40 proc. Amerikos vidurinių mokyklų moksleivių retkarčiais išgeria alkoholio, o beveik 20 proc. – nuolat kas mėnesį. Beveik 25 proc. paauglių važiuoja automobiliu, kai vairuoja neblaivus vairuotojas. Beveik 25 proc. jaunuolių rūko marihuaną nuolat. „Atsižvelgiant į beveik visuotinį žinių sveikos gyvensenos ir sveikatos  klausimais pateikimą bei prieinamumą jaunajai kartai, jau neminint žiniasklaidos dėmesio šiems klausimams, sunku įsivaizduoti, kad paaugliai nieko nežino apie antsvorio keliamą pavojų. Nepaisant to, beveik trečdalis Amerikos vidurinių mokyklų moksleivių turi antsvorio ar yra nutukę. Nors ir pasiekta kai kurių laimėjimų, mažinant keletą rizikingo elgesio formų, tačiau per pastaruosius kelerius metus nepakito tokie dalykai tarp paauglių, kaip kontracepcijos vartojimas, antsvoris ir rūkymas. Negana to, padaugėjo savižudybių ir labiau paplito marihuanos rūkymas“, – tvirtino psichologijos profesorius.

Rūkančių paauglių skaičius sumažėjo tik dėl keliagubai išaugusių cigarečių kainų

Jo teigimu, atsižvelgiant į ilgą laiką įvairių rūšių narkotikų vartojimo statistikos duomenis, nelieka jokių iliuzijų dėl paauglių sąmoningo požiūrio į sveikatą ir sveikatos ugdymo programų veiksmingumą. Alkoholio ir narkotikų vartojimas tarp paauglių buvo atidžiai stebimas nuo 1975 metų. Prieš keturiasdešimt metų maždaug ketvirtadalis vidurinių mokyklų moksleivių rūkydavo marihuaną vidutiniškai kartą per mėnesį. Prieš dvidešimt metų maždaug trečdalis vidurinių mokyklų mokinių nuolat gėrė alkoholį. Dabar šie skaičiai išaugo.

„Ko gero dauguma nustebs sužinoję, kad šiandien narkotikų vartoja daugiau aštuntų klasių moksleivių, nei prieš 20 metų. Akivaizdu, kad priemonės, kurių imamės, nėra labai veiksmingos.

Nors visi siekiame  bendro tikslo – sumažinti žalingų įpročių paplitimą tarp paauglių. Bet dauguma ekspertų tvirtina, kad tai turi mažai ką bendro su sveikatos mokymo programomis. Rūkančių paauglių skaičius dabar sumažėjo daugiausia tik dėl keliagubai išaugusių cigarečių kainų, atsižvelgiant į infliaciją. Jei 1980 metais cigarečių pakelis vidutiniškai kainavo 63 centus, tai dabar jo vidutinė kaina siekia 7 JAV dolerius. Ar nenuostabu, kad dabar mažiau paauglių rūko? – retoriškai klausė profesorius.

Psichiatrijos specialisto manymu, užuot bandę pakeisti paauglius, dalyvaujant nelygioje kovoje su jų brendimu ir hormonais, geriau keisti aplinkybes, kuriose jie linkę rizikingai elgtis. Gali atrodyti, kad programa duoda rezultatų, jei jos įgyvendinimo laikas sutampa su tuo momentu, kai staiga, dėl nesuprantamų priežasčių paauglys pradeda keistis į gerąją pusę. „Manau, kad kokaino  ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo sumažėjimą gali lemti ne švietimo programų stiprinimas, o griežtesni atitinkami įstatymai“, – teigė Laurence‘as Steinbergas.

Vien tik informacijos nepakanka, norint užkirsti kelią rizikingam jaunų žmonių elgesiui

Profesorius palietė ir kitą labai svarbią sferą, padedant kovoti su žalingais įpročiais – tai jaunų žmonių įdarbinimo klausimą. Jo įsitikinimu, daug mažesnė tikimybė, kad pavyks sėkmingai įgyvendinti paauglių ir nusikalstamumo prevencijos programą ekonominės krizės metu, kai mažiau paauglių gali susirasti darbą. Tačiau visiškai tikėtina, kad be šios programos padėtis būtų dar blogesnė.

Deja, bet tokių tyrimų rezultatai nuvilia. Sveikatos švietimo programų veiksmingumo tyrimo išvados rodo, kad net geriausios programos, sėkmingai paveikusios jaunų žmonių žinių lygį,  nekeičia jų elgesio. Iš tikrųjų JAV kasmet išleidžiama daugiau nei milijardas dolerių įvairioms programoms, kurios supažindina jaunus žmones su rūkymo, alkoholio vartojimo, nesaugaus sekso keliamais pavojais bei daroma žala, tačiau tai iš esmės neturi įtakos jaunimo elgesiui.

„Atsižvelgdami į tai, ką žinome apie rizikingo jaunų žmonių elgesio priežastis, galime užtikrintai pasakyti, kad esamos švietimo programos, ugdančios vaikus dėl tam tikrų rizikingų veiksmų  pavojaus, nėra veiksmingos. Vien tik informacijos nepakanka, kad būtų užkirstas kelias rizikingam jaunų žmonių elgesiui. Ypač jų brendimo laikotarpiu, kai stimuliuojama nervų sistema, greitai sužadinama, o savireguliacijos sistema vis dar negali susidoroti su impulsyviu elgesiu“, – teigė psichiatrijos specialistas.

Jo manymu, panašu, kad tokių edukacinių programų autoriai ne tik neturi supratimo apie paauglystės raidos bruožus, bet ir visiškai pamiršo savo pačių jaunus metus. „Visi mes buvome  paaugliai ir ko gero ne vienas mūsų buvo atsidūręs tokiose pačiose ar panašiose situacijose ir padarė lygiai tas pačias klaidas. Jokios edukacinės programos ir įgytos žinios nesustabdys jaunimo nuo neapsaugoto sekso, peržengus atitinkamą liniją. Net jei sau pažadėtų, kad nuo rytdienos atsisakys žalingų įpročių, kai šį vakarą bus surūkę ne vieną cigaretę ar išgėrę ne vieną skardinę alaus ar net stipresnio alkoholio. Tai yra jau būdami neblaivūs ar girti, siekia lytinių santykių“, – teigė knygų autorius.

Psichologijos specialisto tvirtinimu, programos, kuriomis siekiama ugdyti bendrą paauglių sugebėjimą kontroliuoti savo elgesį, daug sėkmingesnės, kovojant su rizikingu elgesiu, nei tos, kurios tik informuoja apie tykojančius rizikingo elgesio pavojus. Tokiomis programomis siekiama ugdyti bendrus paauglių savikontrolės įgūdžius, o ne tik šviesti apie tam tikro tipo rizikingo elgesio pavojus.

Visuomenei reikalingas naujas požiūris, kuriuo būtų siekiama sumažinti rizikingą paauglių elgesį. Jiems reikalinga apsauga nuo savęs, ypač tuo metu, kai yra ypač pažeidžiami. Kitaip tariant, kai savireguliacijos sistema brendimo periodu nesugeba susidoroti su rizikos troškimu – natūraliu ir paaiškinamu paauglių elgesiu.

„Galbūt šiuolaikinėmis sąlygomis to  ir negalima būtą vadinti privalomu dalyku, bet tai yra genetinio kodo dalis ir žmogus negali nieko pakeisti. Todėl užuot bandę pakeisti paauglius, įsitraukę į nelygią kovą su evoliucija ir hormonais, geriau mėginti keisti aplinkybes, kuriose pasireiškia natūralus jų rizikingo elgesio troškimas“, – sakė Laurence‘as Steinbergas.