Mokslininkai nustatė, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti ne tik medžiagų apykaitą, bet ir genetiką

Nuolatinės mankštos nauda yra gerai žinoma ir neabejotina. Nuolat atliekant pratimus, padeda pagerinti sveikatą, sulėtinti senėjimą ir užkirsti kelią 2 tipo diabetui, vėžiui ir širdies ligoms. Tačiau mechanizmai, kuriais grindžiami visi šie stebuklingi poveikiai, vis dar menkai suprantami ir yra labai svarbūs mokslininkams, rašo „Science News“.

Nusprendė pažvelgti į problemą kitu kampu

Švedijos ir JAV mokslininkai išsiaiškino, kokiais atvejais fizinis aktyvumas turi naudingiausią poveikį sveikatai ir daro teigiamus pokyčius genų lygmenyje.

Taigi, kokias sporto rūšis ir kiek laiko reikia sportuoti, kad nesuteiktumėte šansų ligoms ir net neapgautumėte genetikos? Be to, mokslininkai išsiaiškino, kaip mažas fizinis aktyvumas veikia organizmą.

Ką galima padaryti norint pagerinti genus?

Pastaruoju metu gana dažnai atliekami mankštos poveikio žmogaus kūno molekulėms tyrimai, tačiau jie daugiausia skirti trumpalaikiams pokyčiams, atsirandantiems dėl individualių treniruočių. San Diego universiteto ir Karolinskos universiteto Švedijoje mokslininkai suvienijo jėgas, norėdami pažvelgti į problemą kitu kampu ir ištirti ilgą laiką atliekamų nuolatinių treniruočių poveikį.

„Nors buvo įrodyta, kad trumpos treniruotės turi įtakos mūsų raumenų molekulių aktyvumui, būtent atliekant įprastus pratimus metų metais, suteikia mums ilgalaikės naudos sveikatai. Norint suprasti ryšį tarp pratimų ir sveikatos, labai svarbu suprasti, kaip mūsų raumenys keičiasi per ilgas treniruotes“, – sakė tyrimo vadovas Markas Chapmanas.

Tyrime dalyvavo 40 savanorių, iš kurių 25 buvo užsiėmę fizine veikla ne trumpiau kaip pastaruosius 15 metų: 9 vyrai ir 9 moterys reguliariai atliko ištvermės treniruotes (bėgimą ar važiavimą dviračiu), o 7 vyrai – jėgos treniruotes. Likę eksperimento dalyviai – 7 vyrai ir 8 moterys – sveiki, tačiau fiziškai nepasiruošę atitinkamo amžiaus žmonės.

Pokyčiai dėl jėgos treniruotės gali būti siejami su baltymais

Visiems tiriamiesiems buvo atlikta skeleto raumenų biopsija, siekiant išmatuoti daugiau nei 20 000 genų aktyvumą.

Paaiškėjo, kad nuolat bėgiojančių ar važinėjančių dviračiu daugiau nei 1000 genų aktyvumas gerokai skiriasi nuo kontrolinės grupės žmonių parametrų. Daugelis pakitusių genų yra susiję su medžiagų apykaitos ligų, įskaitant 2 tipo diabetą, prevencija.

Sunkiaatlečių tyrimo rezultatai pasirodė netikėti – jie parodė reikšmingus pokyčius tik 26 genuose. Tačiau mokslininkai teigia, kad tai nereiškia, jog jėgos treniruotės nedaro teigiamo poveikio sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Faktas yra tas, kad šiame eksperimente RNR molekulės buvo naudojamos parametrams kontroliuoti, o pokyčiai dėl jėgos treniruotės gali būti siejami su baltymais.

Mokslininkai taip pat palygino duomenis su 2 tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių testų rezultatais prieš ir po mėnesio trukmės treniruotės. Paaiškėjo, kad net ir po trumpo reguliaraus fizinio aktyvumo, medžiagų apykaitos sutrikimų turinčių žmonių genų aktyvumas ima priartėti prie nuolatinių intensyvių treniruočių sekėjų. Kitaip tariant, ilgalaikės treniruotės pagerina medžiagų apykaitą

„Tai rodo, kad net 6-12 mėnesių trunkančių treniruočių programų pakanka teigiamai paveikti žmonių, kenčiančių nuo medžiagų apykaitos sutrikimų, sveikatą. Tyrimas padėjo nustatyti mankštai jautrius genus“, – sako Karolinskos universiteto profesorius Carlas Johanas Sundbergas.