Rūkymas yra vienas pagrindinių žmonių žudikų rizikos veiksnių. Tai ir kraujotakos sutrikimai, širdies priepuoliai, insultai, širdies ligos. Archyvo iliustracija

Nepaisant informacijos gausos, daugelis vis dar laiko rūkymą beveik nekenksmingu įpročiu. Kaip vieną iš argumentų, rūkaliai mėgsta paminėti ilgaamžių žmonių, kurie nesiskyrė su cigarete, bet gyveno iki 100 metų, biografijas. Tačiau jūs turite suprasti, kad tokios istorijos yra tik taisyklės išimtis. Apie tai, kokias ligas sukelia rūkymas ir nuo ko dažniausiai miršta tabako gaminių mėgėjai, pasakoja gydytojas narkologas Petras Ivaškevičius.

 

Nikotino nuodai ardo kraujagyslių ląstelių sieneles

Remiantis pasauline „The Lancet“ analize, 2019 metais nuo rūkymo mirė 7,7 mln. Žinoma, nė vienas iš jų nemirė nuo vienos cigaretės ar net vieno pakelio. Tačiau tai nereiškia, kad nikotino priklausomybės pavojus gali būti neįvertintas. Rūkymas yra vienas pagrindinių žmonių žudikų rizikos veiksnių. Tai ir kraujotakos sutrikimai, širdies priepuoliai, insultai, širdies ligos.

Nikotino nuodai ardo kraujagyslių ląstelių sieneles, mažina jų elastingumą ir daro jas trapias. Dėl to prie jų padidėja riebalinio cholesterolio sukibimas. Vystosi aterosklerozė, vėliau – koronarinė širdies liga. Savo ruožtu vainikinių arterijų liga gali sukelti širdies nepakankamumą, aritmijas, širdies priepuolius ir širdies sustojimą. Aterosklerozė taip pat gali sukelti insultą ir kitus kraujotakos sutrikimus.

Žinoma, tai neįvyksta per naktį: tai atsiranda dėl ilgalaikio rūkymo, daug kavos gėrimo, nesveikos mitybos, nuolatinės judėjimo stokos ir streso.

Vėžys – piktybinis auglys, susidarantis iš netipinių ląstelių, kurios pradeda nekontroliuojamai daugintis ir plisti visame kūne, naikindamas ir nuodydamas aplinkines ląsteles ir audinius. „Tačiau šios netipinės ląstelės neatkeliavo iš kosmoso. Tai mūsų pačių mutavusios ląstelės. Jų nuolat atsiranda visų žmonių organizmuose, bet imuninė sistema juos sunaikina. Tačiau ji turi tam tikrą efektyvumo slenkstį: kiek šių ląstelių per dieną ji gali sunaikinti. Ir ši riba kiekvienam žmogui yra individuali“, – teigė gydytojas narkologas.

Anot jo, tabako dūmuose yra didžiulis kiekis kancerogenų – medžiagų, kurios gali pažeisti genomą arba sutrikdyti ląstelių metabolizmą ir prisidėti prie netipinių ląstelių atsiradimo. Rūkydamas cigaretę žmogus papildomai slopina savo priešvėžinį imunitetą. Bet kurią akimirką gali atsitikti taip, kad sistema tiesiog negalės susidoroti su organizme susiformavusių mutavusių ląstelių skaičiumi, ir tai bus ligos pradžia.

„Tai ne apie konkretų vėžio tipą. Kalbant apie tabako rūkymą, įprasta kalbėti apie plaučių vėžį, tačiau tabako dūmų kancerogenai plinta visame kūne. Didžiausios rizikos zonoje – burnos ertmė ir kvėpavimo organai, taip pat šlapimo sistema, inkstai ir kepenys, tačiau apskritai tai gali būti bet kuris organas“, – sakė specialistas.

Jo tvirtinimu, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių pasaulyje, kurią daugiausia sukelia rūkymas. 2019 metais nuo jo mirė 1,6 mln.žmonių.

LOPL dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie surūko pakelį ar kelis pakelius per dieną. Kai žmogus daug rūko, jo bronchai spazmuoja. „Valymo sistema“, bandydama pašalinti suodžius iš plaučių, gamina vis daugiau gleivių, kad nuplautų taršą. Dėl viso to išsivysto hipoksija. Audiniai ir ląstelės pradeda kentėti nuo deguonies trūkumo. Pirmieji šios būklės požymiai yra kosulys ir dusulys.

 

Apie 40 proc. visų mirčių gaisruose įvyksta dėl neužgesintos cigaretės

„Į deguonies kiekio sumažėjimą organizmas reaguoja persijungdamas į „ekonominį režimą“ ir sutraukdamas plaučių kraujagysles. Plautinė hipertenzija atsiranda, kai susiaurėjusiose arterijose padidėja spaudimas. Dešinysis širdies skilvelis susiduria su spazminių kraujagyslių pasipriešinimu. Dėl to pamažu pradeda formuotis vadinamoji plaučių širdis: storėja miokardo sienelė, atsiranda išemija“, – aiškino gydytojas.

Rūkymas taip pat kenkia ir virškinimo sistemai. Viskas prasideda nuo burnos ertmės: tabako dūmuose esančios medžiagos susiaurina dantenų kraujagysles ir jos palaipsniui atrofuojasi, didindamos periodontito riziką, o tai lemia dantų netekimą. Kancerogenai su seilėmis patenka į stemplę, padidindami riziką susirgti sunkiai diagnozuojamu šio organo vėžiu. Taip pat kenčia skrandis: rūkymas provokuoja gastritą ir skrandžio opas. O atsižvelgiant į tai, kad rūkaliai retai laikosi teisingo valgymo grafiko ir kartais maistą pakeičia cigarete, padėtis neretai tik pablogėja.

„Pažvelgus į nelaimingų atsitikimų statistika, pamatytumėte, kad apie 40 proc. visų mirčių gaisruose įvyksta dėl neužgesintos cigaretės. Tūkstančiai mirčių, įvykusių dėl to, kad kažkas nusprendė rūkyti kėdėje ar lovoje ir užsnūsti. Taigi tai, kad jūs asmeniškai nepatyrėte šių istorijų, nereiškia, kad jų nėra“, – tvirtino gydytojas narkologas.

Anot jo, priklausomybė nuo nikotino yra viena stipriausių. Dauguma rūkančiųjų tvirtai nusprendžia mesti rūkyti, bet vėl grįžta į priklausomybę. Dažnai nikotinas yra pirmoji psichoaktyvi medžiaga, su kuria susiduria paaugliai, ir tampa jų durimis į kitas priklausomybes. Elektroninės cigaretės  – ne išeitis, nes juose yra tas pats nikotinas. Todėl nelaikykite rūkymo kaip paprasto nemalonaus įpročio – tai problema, su kuria reikia kovoti.

„YouTube“ vaizdo įrašas

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą