sniegopilys.lt
Dauguma rūkalių bent kartą gyvenime bandė mesti rūkyti, tačiau dažnai bandymai baigiasi nesėkmingai. Kodėl mums taip patinka rūkyti cigaretes, kaip ši priklausomybė veikia ir kodėl taip sunku mesti rūkyti? – rašo everydayhealth.com.
Nikotinas veikia atlygio sistemą ir skatina padidėjusį dopamino gamybą
Visi žmonės žino, kad rūkyti yra labai nesveika. Remiantis naujausiais JAV atliktais tyrimais, rūkymas trunka vidutiniškai 13-14 gyvenimo metų. Tačiau rūkaliams šių duomenų net nereikia – jie patys gali pajusti žalingą tabako poveikį: kai pradeda daug kosėti, kankina dusulys, kai dantys netenka baltumo, o balsas „nusėda“, pradeda blogiau dirbti širdis.
Tačiau jie vis tiek negali atsisakyti cigarečių. Kodėl? Norėdami atsakyti į šį klausimą, turite suprasti, kaip apskritai veikia nikotinas.
Nikotinas yra nuodingas alkaloidas. Tai padeda tabako augalui atbaidyti kenksmingus vabzdžius, kurie nori vaišintis jo lapais ir stiebais.
Šiuo atveju nikotinas ne tik nužudo vabzdį, bet ir sutelkia dėmesį į jo nervų sistemą. Paprastai vabzdys šliaužioja ten, kur reikia, nes gamina neuromediatorių acetilcholiną – nervinių impulsų perdavėją. Ši medžiaga veikia acetilcholino receptorius, ir jie siunčia komandą raumenims, kurie susitraukia.
Bet jei vabzdys bandytų nukąsti tabako lapą, acetilcholino receptorių darbas būtų sutrikdytas. Savo struktūra nikotinas yra artimas acetilcholinui, tačiau jis yra galingesnis savo poveikiu receptoriams. Dėl to vabzdį ar kitą gyvį gali pradėti tampyti smarkūs traukuliai ir jis nugaiš.
O kaip žmogus?! Jo acetilcholino receptoriai yra sudėtingesni, ir nekankina traukuliai.
Tačiau mes, skirtingai nei vabzdžiai, taip pat turime dopamino receptorius ir dopamino atlygio sistemą.
Ši sistema reikalinga tam, kad turėtume motyvacijos veiksmams, kurie mums naudingi. Pavyzdžiui, jei paragavome skanaus maisto ar gavome atlygį už kokį nors veiksmą, išskiriame neuromediatorių dopaminą – „pasitenkinimo hormoną“. Ir jį ilgai prisiminsime: maistas buvo gardus, ir norėsis jį išbandyti dar kartą.
Dopamino sistema taip pat siejama su kognityvinėmis smegenų funkcijomis – mąstymu, atmintimi, koncentracija. Dopaminas pagerina šias funkcijas – tampame labiau susikaupę ir aktyvesni. Tada ir prasideda linksmybės. Nikotinas veikia atlygio sistemą ir skatina padidėjusį dopamino gamybą.
Ir šis efektas mums labai patinka – po parūkymo esame labiau susikaupę, mūsų smegenys tiesiogine to žodžio prasme veikia geriau (kol kas , nes nuodingi tabako dūmai ardo mūsų kraujagysles, todėl sutrinka smegenų aprūpinimas krauju).
Tačiau yra vienas įspėjimas. Nikotino priklausomybės vystymasis. Mums patinka poveikis ir pradedame nuolat rūkyti. Ir dopamino būna per daug. Ką tuo metu veikia smegenys? Jos suvokia tai, kas vyksta, kaip problemą ir bando normalizuoti dopamino kiekį. Todėl padidina jį priimančių receptorių skaičių ir tuo pačiu sumažina kiekvieno iš jų jautrumą. Nors dopamino yra daug, bet dabar smegenys nėra jam tokios jautrios. Vadinasi, turime rūkyti daugiau. Ir tuo pačiu be cigarečių jau blogai jaučiamės – juk mūsų natūralus dopamino kiekis tiesiog negali „apdengti“ visos šios naujų nejautrių receptorių armijos.
Ištverti tokį laikotarpį ir nepalūžti yra labai sunku
Todėl mėginant mesti rūkyti, viskas „krenta iš rankų“: sunkiau sutelkti dėmesį į užduotį, sunkiau įsiminti ir apdoroti informaciją, sunkiau jaustis patenkintam ir laimingam (nes dopaminas, kaip „pasitenkinimo hormonas“ taip pat veikia nuotaiką). Ši būsena paprastai praeina praėjus 2–3 savaitėms po metimo rūkyti. Bet ištverti tokį laikotarpį ir nepalūžti yra labai sunku.
Tačiau kai kuriems pavyksta mesti rūkyti, o kai kuriems nepavyksta. Kodėl?
Čia priėjome prie kitos, rimtesnės ir ilgalaikės problemos – susiformavo su nikotinu siejamas atlygio centras, kuriam nikotinas tarsi laimė. Visą laiką, kai rūkome, nikotinas veikia atlygio sistemą – tai padeda suprasti, kas mums patinka, ir to siekti.
2014 metais Japonijos ir JAV mokslo centrų mokslininkai atliko itin įdomų tyrimą, kuris buvo pavadintas „Prarastasis rojus“.
Jie tyrė metusių rūkyti ir iš pradžių nerūkančiųjų smegenų funkciją kompiuterinės tomografijos metodu. Ir išsiaiškino, kad rūkančiųjų atlygio sistema į cigarečių vaizdą reaguoja taip pat ryškiai, kaip ir nerūkančiųjų į objektyviai malonius vaizdus – skanų maistą, pinigus ir panašiai. Tačiau rūkančiojo smegenys blogiau reaguoja į objektyviai malonius vaizdus. Tai yra, net ir išnykus fiziologinei priklausomybei, rūkalius vis tiek cigaretes suvokia kaip „laimę, malonumą, svarbų poreikį“, o kiti objektyviai malonūs dalykai jį domina daug mažiau.
Ką daryti? Jau anksčiau rašėme apie veiksmingus būdus, padedančius mesti rūkyti. Dauguma jų yra skirti rūkančiajam įveikti pirmąjį – sunkiausią ir skausmingiausią metimo rūkyti etapą.
Tačiau yra ir metodas, kuris padeda atsikratyti šio žalingo įpročio – tai palaikomoji psichoterapija.
Kompetentingas specialistas padės išmokti sekti ir analizuoti žalingus kognityvinius modelius – šiuos „mąstymo įpročius“, atsiradusius dėl atlygio sistemos „gedimo“, kurie verčia su susidomėjimu ir noru žiūrėti į cigaretę. Be to, psichoterapija padeda nustatyti individualias psichologinės priklausomybės priežastis – tuos poreikius, kuriuos bandome „užpildyti“ rūkydami cigaretes.
