Brenna Huckaby  nuo mažumės svajojo būti gimnaste.  Tėvų rūpesčiu, mergytė pradėjo lankyti meninės gimnastikos užsiėmimus. Tačiau po kiek laiko, išgirdusi gydytojų  negailestingą diagnozę: „Kaulų vėžys, reikės amputuoti koją“ –  graudžiai verkiant ir išgyvenant, teko atsisveikinti su šia svajone. Bet praėjus 8 metams po išgirstos medikų diagnozės, 22 metų Brenna tapo du kartus čempionė  parolimpinėse žaidynėse ir susilaukė dukrelės.

 

Motinai svarbiausia buvo, kad duktė gyventų

Kai Brenna Huckaby buvo  dar visai maža mergaitė, mama atvedė į sporto salę, kur dukrelė ir  pradėjo lankyti meninės gimnastikos treniruotes. Mergaitei neblogai sekėsi nuo pat pradžių ir treneris pranašavo jai didelę sporto ateitį.

Praėjus beveik dešimtmečiui, 14 metų Brenna per treniruotę  pajuto stiprų skausmą dešinės kojos kelyje. Pagalvojo, kad persitempė, kad reikia kiek sumažinti treniruočių krūvį, bet skausmas vis tiek nesiliovė.

2010 metais rugsėjo mėnesį gydytojai diagnozavo osteosarkomą – kaulų vėžį. Išgirdusi šią diagnozę, Brenna puolė į neviltį, bet paskui susitvardė ir pasakė sau, kad ji turi nugalėti ligą, nepaisant nieko.

Tačiau  mažai ką gelbėjo chemoterapija ir skiriamos didelės dozės medikamentų, kadangi auglys pradėjo didėti. Kai jis užaugo iki greipfruto dydžio, gydytojai įspėjo, kad tik amputavus Brennos dešinę koją, galima bus išgelbėti jos gyvybę. Kito pasirinkimo nebuvo ir  tėvai, pasitarę su dukterimi, sutiko.

„Ji manęs paklausė tik vieno klausimo, į kurį negalėjau rasti atsakymo: „Kas bus po operacijos?“ Aš apskritai tada neradau jokių žodžių, nes man svarbiausia buvo, kad ji gyventų toliau, – sakė Brennos mama Kristie Huckaby, ir pati dirbanti slaugytoja ligoninėje. – „Tada ji pažvelgė į mane ir pasakė: „Mama, viskas gerai, kas benutiktų, aš pragyvenau labai gražų, nors ir trumpą gyvenimą“.

Negalėjau sulaikyti ašarų, apkabinau dukrelę ir pagalvojau: „Oho, nemanau, kad bet kuris suaugęs žmogus galėtų taip atsakyti, susidūręs su tokia klastinga liga, pakibusi tarsi Damoklo kardas virš galvos“.

Praėjus mėnesiui po amputacijos, Brenna pradėjo mokytis vaikščioti su dešinės kojos protezu. Taip pat ėmė aktyviai ieškoti pavyzdžių, kuo ji galėtų užsiimti, turėdama tik vieną koją. „Pradėjau naršyti po internetą  ir bene trečiame „Google“ puslapyje  atradau savo likimo draugų. Bendraudama su jais, aš daug ką sužinojau ir iki šiol mes esame draugai“, – sakė Brenna.

Vienakojė mergina tapo olimpinė čempionė

Merginos teigimu, ilgą laiką jos gyvenimas atrodė taip: ryte eidavo į mokyklą, po to – į gimnastikos treniruotes. Tačiau susirgus onkologine liga, jos gyvenimo dienotvarkė pasikeitė: ryte eidavo į mokyklą, o iš mokyklos eidavo namo. „Tik tada supratau, kiek daug praradau, –  susimąsčiusi kalbėjo Brenna apie savo netolimos praeities išgyvenimus. –  Man buvo pasakyta, kad vienakojų gimnasčių nebūna“.

Brennai pradėjus jau visai neblogai vaikščioti su kojos protezu, tėvai pradėjo ieškoti dukrai naujo užsiėmimo. Mergina išmėgino plaukimo, futbolo, vandens slidinėjimo sporto šakas, bet jai netiko.  Kol vieną gražią dieną Huckaby‘ių namuose suskambėjo telefonas ir  pakvietė Brenną su mama atvykti į „National Ability Center“ („Nacionalinį gebėjimų centrą“)  Jutoje, kur treniruojasi žmonės su negalia ir išmėginti snieglenčių sporto šaką.

Brennos mama Kristie sakė, kad būtent per sudėtingas  ir sunkias pirmąsias snieglenčių sporto treniruotes, ji galų gale vėl pamatė savo dukterį, kokia ji buvo iki onkologinės ligos – švytinčią ir spinduliuojančią gyvenimo džiaugsmu.

„Aš stebėjau, kaip ji įveikė kliūtis čiuoždama snieglente nuo kalno. Kai duktė leidosi nuo kalno, jos akių spindesys ir šiluma sklido tiesiai iš širdies. Aš nemačiau jos tokios nuo pat gydymo pradžios. Todėl po to, ką mes patyrėme ir išgyvenome, net nesupratau ir negalėjau patikėti, kas atsitiko, pamačiusi ją belenktyniaujančią su vėju nuo kalno“, – neslėpė džiaugsmo Kristie.

Moteris sakė prisimenanti iki šiol, kaip Brenna, užšokusi ant snieglentės, riktelėjo:„ Mama, bet tai labai panašu, kaip ir gimnastikos  pakyla!“. „Džiaugiausi, kad ji atrado naują aistrą gyvenime“, – pridūrė moteris.

Dėl to, kad duktė galėtų sėkmingai treniruotis,  šeima priėmė gana sudėtingą sprendimą: Brenna ir  mama persikėlė gyventi į Jutą, o merginos tėvas ir du vyresni broliai liko namuose.

Bet nereikėjo ilgai laukti, kol paaiškėjo, kad pasirinktas sprendimas buvo teisingas. Jau 2014 metais Brenna pirmajame nacionaliniame čempionate užėmė trečią vietą, o 2017 metais laimėjo aukso medalį  pasaulio čempionate. Galų gale žiemos parolimpinėse žaidynėse Pchenjane ji iškovojo du aukso medalius. Taigi, nepaisant onkologinės ligos ir kojos amputacijos, Brennos svajonės, siekiant sporto pergalių, išsipildė. Nors ir ne visai taip, kaip ji planavo.

 

Kai treniruojasi, visada galvoja apie savo dukrą

Išsipildė ir kita labai didelė Brennos svajonė. Ji visada norėjo didelės šeimos ir vaikų, tačiau gydytojai įspėjo, kad dėl sudėtingo gydymo, mergina greičiausiai negalės pastoti.

Bet koks laukė netikėtumas ir nepaprastai nustebo, kai po įprastos gydytojų apžiūros, Brenna sužinojo esanti penkių mėnesių nėštumo. „Kai išgirdau šią žinią, pagalvojau, kad įvyko stebuklas. Tai buvo pati geriausia diena mano gyvenime. Su jokiais medaliais to negalima palyginti, – neslėpė savo džiaugsmo jauna moteris.

2016 metais Brenna susilaukė dukters Lilah. Padedant ir palaikant rūpestingam vyrui Tristanui, Brenna vėl galėjo atnaujinti treniruotis.  „Dabar nebegaliu tiesiog imti ir eiti į sporto salę arba imtis kito kurios nors svarbios veiklos. Visi mano darbai yra iš anksto apgalvojami ir suplanuojami: „Kada turi ateiti dukrelės auklė?“, „Ar Lilah vis dar miega?“, „Ar ji jau pavalgė?“, „Kada Tristanas, mano vyras, grįš  namo?“. Viskas sukasi tik apie mūsų dukrelę“, – plačiai šypsodama pasakojo Brenna.

Dukros gimimas pakeitė ne tik sportininkės asmeninį gyvenimą, bet ir jos motyvaciją siekti dar geresnių sporto rezultatų. „Kai aš treniruojuosi ir  dalyvauju varžybose, visada galvoju ir apie savo dukrelę. Žinoma, nelengva derinti darbą ir motinystę. Tačiau žinau viena: kad visada turiu būti pasiekimų viršūnėje. Priešingu atveju – galėčiau pasakyti sau, kad nieko nepadariau. Žinoma, tai nėra lengva, bet tuo pačiu ir labai įkvepia. Kadangi galiu pasidalinti su šeima visais savo įspūdžiais ir pasiekimais“, – sakė interviu Brenna Huckaby, kuri tapo ne tik žinoma sportininkė, bet ir modelis, demonstruojanti maudymosi kostiumėlius.

https://www.instagram.com/p/BdoBeVcHHtr/ Brenna Huckaby/Instagram

Parengta pagal „USA Today“, NBC, „Parents“, „National Ability Center“

 

 

6 KOMENTARAI

  1. Hi, I do believe this is an excellent site. I stumbledupon it
    😉 I’m going to return once again since I book-marked
    it. Money and freedom is the greatest way to change, may you be rich and continue to guide others.

  2. Please let me know if you’re looking for a author for your site.
    You have some really good articles and I think I would be a good asset.
    If you ever want to take some of the load off, I’d really
    like to write some content for your blog in exchange for
    a link back to mine. Please send me an email if interested.
    Thanks!

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą