Iškrovimo dienos arba dieta „5:2“, kurios laikantis galima numesti 10 kilogramų per mėnesį

Dietą 5:2 sukūrė britų dietologas Michaelas Moseley ir žurnalistė Mimi Spencer. Esmė ta, kad penkias dienas per savaitę valgai ką nori, o dvi dienas labai mažai ir gana radikaliai. Moterims, laikantis „5: 2“ dietos, leidžiama suvartoti ne daugiau kaip 500 kalorijų, vyrams – 600.

Skatina medžiagų apykaitos veiklą

Pirmenybė turėtų būti teikiama neriebiam maistui, kuriame gausu baltymų ir skaidulų, draudžiama vartoti angliavandenius, išskyrus nedidelį kiekį daržovių ir vaisių. Alkoholis šias dvi dienas taip pat draudžiamas. Michaelas Mosley pataria nesilaikyti šios dietos dvi dienas iš eilės – pasninko dienas geriausia rengti pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Laikantis šios dietos, galima numesti iki 10 kilogramų per mėnesį. Daugelis tų, kurie išbandė visas pasaulio dietas, „5:2“ laikoma panacėja, rašoma  straipsnyje „The Beginner’s Guide to the 5:2 Diet“, portale healthline.com.

Tiesą sakant, 500 kalorijų nėra taip ir mažai. Pavyzdžiui, daržovių tyrės sriuboje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus yra 100–150 kalorijų, žuvyje ar vištienoje su daržovėmis – ne daugiau kaip 250 kalorijų, ant grotelių keptose daržovėse su fetos sūriu – apie 200 kalorijų. Ir, svarbiausia, daugelis ekspertų mano, kad dieta „5:2“ yra viena iš nedaugelio, kuri mums tikrai tinka evoliuciniu požiūriu. „Šiandien mūsų šaldytuvai lūžta nuo maisto, tačiau istoriškai tokios gausos era atėjo visai neseniai ir žmogaus organizmas neturėjo laiko prie to prisitaikyti“, – aiškina Didžiosios Britanijos universiteto Ilgaamžiškumo instituto direktorius, dr. Walteris Longo.

Anot jo, senais laikais žmonės maitinosi itin nereguliariai: arba badavo, arba susimedžioję grobį  persivalgydavo. „Todėl pasninko dienos porą kartų per savaitę turėtų paskatinti medžiagų apykaitą aktyvesniam darbui. Jei labai mažai valgote, jūsų kūnas persijungia į išgyvenimo režimą ir pradeda deginti riebalų atsargas. Dar viena naujiena – esame įpratę manyti, kad subalansuotai maitintis būtina kiekvieną dieną. Tai, kaip įsitikinę dauguma šiuolaikinių mitybos specialistų, nėra visiškai tiesa. Žmogaus kūnas yra taupyklė. Todėl jei dažniausiai valgote daugmaž subalansuotai, o porą dienų per savaitę  valgysite ryžius, avižas, virtas vandenyje, organizmas labai nenukentės. Tai puiki dieta, ypač jei kontroliuojate savo mitybą ir kitas penkias dienas nebadaudami“, – teigė mokslininkas.

Jo tvirtinimu, rezultatą turėtumėte pamatyti jau po pirmos savaitės – numesite bent kilogramą svorio. Be to, ilgos pertraukos tarp valgymų yra naudingos.

Manoma, kad nepavakarieniauti kenkia, geriau valgyti dažnai ir po truputį. Tačiau Ilinojaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys mitybos problemas, mano kitaip. Neseniai jie atliko tyrimą su moterimis, kurios dvi dienas per savaitę suvalgė maisto  ne daugiau kaip 500 kalorijų ir nevalgė vakarienės. Paaiškėjo, kad kitą dieną po pasninko jos suvalgė tik 10 proc. daugiau. Todėl dauguma eksperimente dalyvavusių moterų per du mėnesius be didesnių sunkumų atsikratė nuo 5 iki 15 kilogramų. Priežastis – pakitusi hormonų apykaita. Organizmas sugeba greitai priprasti prie maisto ribojimo: jei tik vieną dieną laikysitės griežtos dietos, kitą dieną sotumo jausmas ateis greičiau. Be to, vis daugiau ekspertų daro išvadą, kad ilgos pertraukos tarp valgymų suteikia galimybę greičiau atsikratyti riebalų. „Kai valgome maistą, kuriame yra angliavandenių, gliukozė pirmiausiai patenka į kraują. Kai praleidžiame pietus ar vakarienę, organizmas kaip energijos šaltinį pradeda naudoti gliukozę, kuri kaupiasi raumenyse ir kepenyse. O kai šios atsargos išsenka (dažniausiai tai nutinka po 8-12 valandų, priklausomai nuo medžiagų apykaitos greičio), pradeda deginti riebalus. Tai iš tikrųjų yra daugelio naujų dietų esmė – ištverkite kuo ilgiau nevalgę“, – aiškino profesorė Christa Varadi, viena iš pirmaujančių amerikiečių dietologų, atlikusių šį tyrimą.

Kai nevalgote, gerkite daug skysčių

Yra ir griežtesnė dietos versija, ji vadinama „The Other Day Diet“ („Kitos dienos dieta“). Neseniai, po daugelio metų tyrimų, profesorė Christa Varadi nusprendė tuo pasidalinti su visais. Vieną dieną valgote be apribojimų (bet proto ribose), kitą – keturis kartus mažiau, o pagrindinis valgymas turėtų būti per pietus. Kitą dieną – vėl normaliai valgote, o ketvirtą dieną  – vėl dieta. Bet gydytojai pataria pradėti nuo mažo. Pavyzdžiui, porą kartų per savaitę nepietauti (bet daug geriau nevakarieniauti), kad tarp pusryčių ir vakarienės būtų 12 valandų pertrauka. Pusryčiams suvirškinti prireiks keturių valandų, kitų aštuonių prireiks kepenims detoksikuoti, o tai jau savaime naudinga. Tada pertraukas galima padidinti iki 16-18 valandų ir po kurio laiko pereiti prie 24 valandų badavimo (atsižvelgiama ir į miego laiką). Tomis dienomis, kai praleidžiate maistą, gerkite daug skysčių! Leidžiama gerti kavą ir arbatą, tačiau vanduo su keliais lašeliais citrinos ar obuolių acto yra daug sveikesnis – detoksikuojantis efektas sustiprės.

Kaip priprasti prie pasninko? „Jei niekada nesportavote ir esate priverstas be pertraukos bėgti penkis kilometrus, jums tai nepatiks. Bet tai nereiškia, kad bėgimas yra žalingas. Taip yra ir su badavimu – tereikia prie to priprasti“, – sako Baltimorės nacionalinio senėjimo instituto neurolaboratorijos direktorius, profesorius Markas Mattsonas.  Jis yra žymus mokslininkas, kuris neseniai taip pat nusprendė įvertinti dietos „5:2“ veiksmingumą. Rezultatai jį nudžiugino. Kai kurie eksperimento dalyviai skundėsi, kad iš pradžių badavimo dienomis jiems skaudėjo galvą, buvo sunku susikaupti. tačiau po dviejų savaičių viskas dingo kaip ranka nuėmė. „Mūsų kūnai tikrai mėgsta abstinenciją, – tęsia Mattsonas. – Be to, prasidėjus riebalų deginimui, smegenys išskiria specialius baltymus ir rūgštis, kurie apsaugo ląsteles, skatina papildomų energijos šaltinių atsiradimą  ir gerina nuotaiką. Alkio periodais smegenų veikla tiesiog suaktyvėja: reikia kažkaip ieškoti maisto! Todėl santykinai trumpi (pavyzdžiui, vieną dieną) laikotarpiai be maisto suteikia smegenims tokį patį naudingą stresą, kaip ir nuolatinė fizinė veikla raumenims. Be to, susilaikant  nuo maisto šešias valandas ir ilgiau sužadina gijimo procesus organizme – išsivalo ląstelės, sulėtėja senėjimo procesai, aprimsta uždegiminiai procesai, sustiprėja imuninė sistema, smegenyse formuojasi nauji neuronai, skatinantys jų darbą.