Kodėl moterys gyvena ilgiau nei vyrai?

Tikriausiai esate girdėję, kad moterys gyvena ilgiau nei vyrai dėl biologinių, elgesio ir aplinkos veiksnių, nors mokslininkai vis dar neišsiaiškino iki galo, kokią įtaką kiekvienas iš šių veiksnių turi, rašo „Science News“.

Vyrai mažiau rūpinasi sveikata

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 metais pasaulyje gimė daugiau nei 141 mln. žmonių. Taip pat manoma, kad berniukai gyvens vidutiniškai 69,8 metų, o mergaitės – 74,2. Skirtumas – 4,4 metų, ir ši tendencija išsilaiko iš kartos į kartą. Šiandieninių 60 metų moterų gyvenimo trukmė taip pat bus metais ilgesnė nei vyrų.

Apskritai jau seniai aišku, kad dabartinę situaciją lemia gamta, o ne gyvenimo sąlygos. Tačiau lyčių ilgaamžiškumo skirtumai dažniausiai paaiškinami socialiai sukonstruotais lyčių vaidmenimis, normomis ir elgesiu. Be to, kad vyrai mažiau rūpinasi sveikata. Taip pat manoma, kad tradicinė stipriosios lyties atstovų veikla yra susijusi su padidėjusia rizika, kupina nelaimingų atsitikimų ir sunkių ligų.

Pagaliau išsiaiškinkime, kodėl moterys gyvena ilgiau nei vyrai, sutelkdami dėmesį į mokslinius faktus, o ne į visuomenės primestus stereotipus. Iš eilės panagrinėkime pagrindines priežastis, dėl kurių kaltinamas lyčių disbalansas.

Pagal teoriją, dvigubos X chromosomos moterims suteikia tam tikrų pranašumų, palyginti su vyrų X + Y rinkiniu. Kiekvienoje moters kūno ląstelėje yra dvi X chromosomos, o vyrų – viena X ir viena Y chromosoma. Jei vienas iš X chromosomos genų sugenda, kiekviena moteris turi sveiką atsarginę kopiją. Vyrams savo ruožtu lieka tik viena X chromosoma, o Y chromosoma su amžiumi gali suirti ir net išnykti, o tai padidina vėžio riziką. Nuo pat zigotos susiformavimo vyriškos lyties vaisius yra labiau pažeidžiamas nei patelės, o negimusių berniukų mirtingumo rizika siekia net  20 proc. didesnė. Mokslininkai pirmiausia nurodo chromosomų skirtumą, paaiškindami, kodėl moterys gyvena ilgiau nei vyrai.

Nustatant kaltininkus, verta pripažinti, kad lytiniai hormonai vyrams sukelia daugiau rūpesčių nei visos kitos aplinkybės. Mokslininkų teigimu, tikrosios problemos atsiranda prasidėjus brendimui – po vadinamosios „testosterono audros“, linkusios į pavojingą ar save naikinančią elgesį. Iš dalies taip yra dėl natūralaus polinkio rizikuoti, bet dažniausiai dėl fiziologinių pokyčių, kuriuos sukelia testosteronas.

Neskuba dalytis su moterimis kasdieniais darbais

Aukštas testosterono kiekis yra susijęs su rizika ir agresija jauniems vyrams, o vyresniems – su širdies ligomis ir prostatos vėžiu. Be to, lytinės kūno riebalų savybės taip pat  „veikia“  vyrų nenaudai. Vyro kūno struktūra apima riebalų kaupimąsi aplink organus (visceralinius riebalus), o moterų – tiesiai po oda. Šį skirtumą lemia tiek estrogenas, tiek antrosios X chromosomos buvimas moterims. Ir, kaip paaiškėjo, jis atlieka rimtą vaidmenį, nes riebalai, gaubiantys vidaus organus, prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų. Įvairaus laipsnio geležies trūkumas, lydimas menstruacijų, taip pat keičia ląstelių reakciją, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą nuo susijusių ligų.

Prieš šimtmetį tai skambėjo kiek kitaip – vyrai buvo šeimos maitintojai ir gynėjai, susirūpinę gerove ir saugumu, o tai uždirbantiems pasirodė nemenkas stresas. Šiandien teisės ir pareigos tapo lygios, o moterims dar sunkiau, nes vyrai neskuba dalytis su moterimis kasdieniais darbais.

Streso įveikimo metodai taip pat toli nuo lygybės – pagal statistiką vyrai žalingiems įpročiams atsiduoda daug aktyviau nei moterys, o tai, žinoma, neprisideda prie jų sveikatos ir ilgaamžiškumo. Beje, neseniai JAV atliktų tyrimų rezultatai patvirtino, kad tie, kurie rūko, geria, valgo nesveiką maistą ir vengia mankštos, praranda iki dešimties metų natūralios gyvenimo trukmės.

Be kitų veiksnių, moterys gyvena ilgiau nei vyrai ir dėl stipresnio imuniteto. Mokslininkai mano, kad moterų pranašumas padidėjo iš dalies dėl to, kad joms labiau pavyksta įveikti infekcines ligas, kurios prieš šimtmetį garantuotai būtų pasibaigusios mirtimi. Juk daug moterų mirė gimdymo metu dėl komplikacijų ir kvalifikuotų akušerių trūkumo. Dėl medicinos plėtros, sumažinusios infekcijų ir jų pasekmių naštą, moterų gyvenimo trukmė neproporcingai pailgėjo.

Paradoksalu, tačiau nors moterys gyvena ilgiau nei vyrai, jos dažniau nei vyrai serga, o ligos neretai baigiasi komplikacijomis. Taip pat dažniau lankosi pas gydytojus. Išvada rodo, kad moterys gyvena ilgiau nei vyrai ne tik todėl, kad jos lėčiau sensta, bet ir dėl to, kad ištvermingiau ištveria ligas, susirgusios bet kuriame amžiuje. Šis klausimas reikalauja daugiau tyrimų, ir tikimasi, kad atsakymas į jį padės atskleisti tikrąją lyčių skirtumo ilgaamžiškumo priežastį.