Kodėl kai kurie žmonės daug valgo ir nepriauga svorio?

Žinia, gyvenimas nėra teisingas daugeliu aspektų. Tačiau šiandien kalbėsime apie tai, kodėl vieni turi skaičiuoti kiekvieną kąsnį, o kiti gali suvalgyti dešimtis spurgų ir išlaikyti normalų svorį, rašo livescience.com. Kur čia šuo pakastas?

Kai kurių žmonių aktyvumą lemia jų genetika 

Pasak Rod Ailendo universiteto mitybos ir maisto mokslo profesorės Caitlin Melanson, atsakyti į šį klausimą nėra taip paprasta. „Genetika vaidina svarbų vaidmenį, mityba ir net elgesys, ir kiekvienas žmogus gali turėti kiekvieną iš šių veiksnių bei skirtingą svorį“, – sakė ji.

Pradėkime nuo svarbiausio veiksnio, kuris nesusijęs su kūno tipu ar medžiagų apykaita.

Net jei jums atrodo, kad žmogus valgo viską ir nepriauga svorio, iš tikrųjų jis suvartoja tiek pat maistinių medžiagų, kiek ir visi kiti. Tiesiog jis greičiausiai atsisako kai kurių patiekalų arba jo porcijos yra žymiai mažesnės. Tarkim, jums atrodo, kad mergina kasdien valgo picą, o jos juosmuo vis dar toks pat plonas. Galbūt ji valgo lėtai, kad pasisotintų vos pora gabalėlių. Ir ne kiekvieną kartą valgo picą.

„Jei suskaičiuotumėte, kiek kalorijų šie žmonės suvartoja, tikriausiai jie nevalgo tiek, kiek manote, – sako Peningtono biomedicininių tyrimų centro vyriausiasis gydytojas Frankas Greenway. – Be to, jie, tikėtina, valgo daug kalorijų turintį maistą, bet nedidelį kiekį. Valgant tokį maistą kitiems sunku nepersivalgyti.“

Anot maisto mokslo profesorės Caitlin Melanson, didelį vaidmenį atlieka ir fizinis aktyvumas. Ir tai ne tik sporto salė. „Kai kurie žmonės tiesiog daugiau juda, nors jie ir nesportuoja“, – aiškina profesorė.

Pavyzdžiui, jie negali ramiai sėdėti ir vaikščioti po biurą arba pats darbas yra aktyvus, arba didžiąją dienos dalį laksto paskui vaikus.

Tyrimai parodė, kad, tikėtina, jog kai kurių žmonių aktyvumą lemia jų genetika.  O padidėjęs aktyvumas gali pagreitinti ir organizmo medžiagų apykaitą, todėl per dieną sunaudojama daugiau energijos, net jei žmogus nesportuoja.

„Kuo daugiau judėsite, tuo daugiau „mitochondrijų atsiras raumenų ląstelėse ir tuo jos bus aktyvesnės, – sako Melanson. – Kuo daugiau mitochondrijų, tuo daugiau energijos eikvojama“.

Kembridžo universiteto mokslininkės dr. Ines Barroso, besispecializuojančios nutukimo genetikos srityje, tvirtinimu, mokslininkai kol kas nerado reikšmingų įrodymų, kodėl kai kurie žmonės sudegina žymiai daugiau kalorijų nei kiti nesportuojantys. Tačiau vis dėlto, dėl tam tikrų fiziologinių skirtumų, kai kuriems žmonėms paprasčiausiai lengviau normalizuoti suvartojamų kalorijų skaičių.

Vienas iš svarbiausių šios sistemos hormonų yra leptinas

Anot mokslininkės, nesvarbu, ar esame alkani, ar sotūs, mus informuoja visa eilė  nervų sistemos  signalų ir kraujyje esantys hormonai. Kai kuriems žmonėms ši apetito reguliavimo sistema gali būti jautresnė.

Vienas iš svarbiausių šios sistemos hormonų yra leptinas. Jis reguliuoja, kiek maisto norėtume suvalgyti ilgainiui, ne tik kito valgio metu. Taigi jautresnę sistemą turintis žmogus vakarėlio metu neatsisakys dar vienos porcijos, o vėliau – dar vienos, tačiau per ateinančias kelias dienas valgys mažiau. „Jie automatiškai subalansuoja savo energiją, nes jų apetito reguliavimo sistema įspėja turinti pakankamai energijos“, – aiškina Melanson.

Anot jos, genetika gali turėti įtakos tam, kaip aktyviai žmogus numeta ar priauga svorio. Mokslininkai jau atrado daugiau nei 250 DNR sričių, susijusių su nutukimu.

Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame ištyrė 1600 žmonių, kurių KMI (kūno masės indeksas) mažas, DNR, 2000 nutukusių žmonių DNR ir daugiau nei 10400 normalaus svorio žmonių DNR. Mokslininkai nustatė, kad liekni žmonės turi mažiau genų, susijusių su nutukimu. Tačiau tyrimo bendraautorės Barroso teigimu, vien genai svorio nenulemia.

„Neradome jokių genų, kurie savaime būtų vienareikšmiškai apsaugoti nuo nutukimo arba skatinantys nutukimą, – aiškina Barroso. -Turėjome žmonių, turinčių visus genetinius nutukimo pirmtakus, tačiau jie patys neturėjo antsvorio“.

Mokslininkės manymu, apskritai žmogaus polinkis priaugti ar išlaikyti svorį nėra iš anksto nulemtas dalykas, bet vis tiek mes to visiškai nekontroliuojame.

Viena vertus, nėra geno, kuris leistų žmonėms valgyti bet ką  ir nepriaugti svorio. Ir vis dėlto polinkis priaugti svorio ne visada priklauso nuo paties žmogaus ir jo valios. Kadangi visi žmonės skirtingi.