Kaip rūkymas daro neigiamą poveikį vaisiui ir kaip jis reaguoja, besilaukiančiai motinai užplėšus dūmą

Dar ne taip seniai plaučių vėžys buvo laikomas „vyriška“ liga. Nes ja daugiau sirgo stipriai rūkantys vyrai. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį ši liga padidėjo tarp moterų daugiau kaip 30 proc. Daugybė straipsnių prirašyta apie tabako žalą žmogaus organizmui, tačiau mažai rašoma ir kalbama, kaip rūkymas daro neigiamą įtaką moters lytinėms funkcijoms bei per nėštumą ir jos būsimo kūdikio sveikatai.

Net ir žinodamos cigarečių keliamą pavojų, kai kurios neskuba mesti rūkyti nėštumo metu 

Vyrams nuolat rūkant, sunkiau apvaisinti moterį dėl sumažėjusių spermatozoidų ir jų judrumo. Tada sumažėja ir lytinių hormonų gamyba, susilpnėja potencija. Tuo tarpu rūkant moterims, sumažėja ne tik vaisingumo galimybė, bet gali sutrikti  ir menstruacijos bei atsirasti organų veiklos ir sistemų pokyčiai, darantys tiesioginę įtaką palikuonių sveikatai.

Žinia, užkietėję rūkoriai dažnai susiduria su kvėpavimo organų ligomis.  Chroniškas bronchitas, plaučių emfizema, bronchinė astma – tradicinė ilgalaikio rūkymo pasekmė.

O rūkant nėščiosioms, šios ligos savaime tampa besivystančio vaisiaus įsčiose deguonies stygiaus priežastimi.

Tačiau moterys, kurios neseniai pamėgo šį žalingą įprotį, bet ir toliau rūko nėštumo metu, jo eiga labai retai būna sėkminga. Mat rūkant į organizmą patenka daug nuodingų toksinių medžiagų, silpninančių imuninę sistemą. Todėl nėščios rūkančios moterys gana dažnai negaluoja, o tai atsiliepia ir vaisiui. Kitaip tariant, nikotinas slopina hormonų sintezę – progesteroną ir prolaktiną,  neigiamai veikiantys vaisių.

Per dieną surūkant 10-20 cigarečių per dieną gali įtrūkti placenta ir moteris pradės gausiai kraujuoti. Be to, placentoje gali būti aptiktos apmirusių audinių nekrozės sritys, susilpnėja kraujagyslių veikla. Nikotinui darant įtaką, įvyksta gimdos kraujagyslių susitraukimai. Anglies monoksidas, esantis tabako dūmuose, negali pernešti pakankamai deguonies į audinius. Todėl gali sutrikti kraujo apytaka placentoje ir atsirasti gimdos (vaisiaus) hipoksija dėl nepakankamos mitybos.

Dėl šios priežasties daugelio rūkančių moterų kūdikiai gimsta mažo svorio, dažnai serga, vystosi lėčiau nei jų bendraamžiai ir dažniau miršta dėl kurios nors ligos vaikystėje. Tyrimai rodo, kad rūkant (nepriklausomai nuo surūkytų cigarečių skaičiaus per dieną) nėštumo metu, vaisiaus nepalankios būklės rizika padidėja beveik 2 kartus!

Po to, kai mokslininkai paskelbė šiuos šokiruojančius duomenis, paaiškėjo, kad nutraukus rūkymą prieš pastojant – tai bene vienintelė galimybė susilaukti sveiko kūdikio. Tačiau net ir tada, kai visos besilaukiančios motinos sužino apie cigarečių keliamą pavojų, daugelis jų nė nemano greitai mesti rūkyti nėštumo metu.

Nuodingų medžiagų koncentracija vaisiuje būna daug didesnė nei motinos kraujyje

Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad gydytojų rekomendacijos ir įspėjimai apie tikėtiną vaisiaus svorio stygių ir gimdos augimo sulėtėjimą  – nė motais toms nėščiosioms, kurių buvo stipri psichinė ir fizinė nikotino priklausomybė. Tai reiškia, kad joms nepadėjo nei teigiamas požiūris  ir atsakomybė dėl būsimo kūdikio sveikatos, nei nikotino pleistrai ir kramtomoji guma. Taip pat psichoterapijos ir akupunktūros seansai. Kadangi apie 25 proc. visų nėščių moterų ir toliau rūkė.

Todėl nėra ko stebėtis, kad vaikų, kuriuos pagimdė rūkančios motinos, kūno masė būna 200–300 gramų mažiau normos. O kur dar įvairūs nervų sistemos sutrikimai: vaikai verkia visą laiką, blogai miega, nenoriai paima krūtinę. Vaisius, nuolat jausdamas deguonies stygių, daugeliu atvejų lemia jo likimą:  kūdikis atsilieka protine ir fizine raida, neišvengia ir hormonų disbalanso, jie būna labai jautrūs bakterinėms ir virusinėms infekcijoms, bronchų ir plaučių ligoms.

Visa tai  atsispindi  tyrimų rezultatuose:  jei besilaukianti motina surūkydavo iki 9 cigarečių per dieną, kūdikių mirtingumas padidėja daugiau kaip 20 proc. ir 2 kartus daugiau vaikų gimsta su vystymosi sutrikimais. Jei nėščia moteris surūkydavo daugiau nei 10 cigarečių per dieną, šie skaičiai tampa dar didesni – 26 proc. ir atitinkamai 3 kartus.

Nikotinas, anglies monoksidas, benzopirenas ir net kai kurios radioaktyviosios medžiagos, esančios  cigaretėse ir nėščiai moteriai rūkant, jau pirmieji dūmai iš karto prasiskverbia į placentą. Be to, visų šių medžiagų koncentracija vaisiaus kūne yra daug didesnė nei motinos kraujyje! Kas nutinka toliau, nesunku įsivaizduoti. Nikotinui sukėlus kraujagyslių susitraukimus placentoje, vaisių ištinka  deguonies badas. Nuodingos medžiagos veikia visus jo trapius, dar nesusiformavusius organus ir neleidžia vaikui vystytis normaliai.

Kokios yra psichikos pasekmės?  Dar XX amžiaus pabaigoje paskelbti duomenys apie rūkymo poveikį nėštumui, sukrėtė medicinos pasaulį. Paaiškėjo, kad nikotinas blogai veikia ne tik fizinę, bet ir negimusio kūdikio psichiką. Vokietijos mokslininkai išsiaiškino, kad nerūpestingumas, impulsyvumas, dėmesio deficito sindromas bei psichikos raidos lygis – mažesnis už vidutinį, yra būdingi rūkančių motinų vaikams.

Rūkančių motinų vaikai linkę labiau nusikalsti

Vadinamasis „Nepasėdos Philo“ sindromas yra būdingas agresyviems ir linkusiems į apgaulę vaikams. Anglų gydytojai padarė išvadą, kad vaikams, kurių motinos rūkė nėštumo metu, 40 proc. padidėja autizmo atsiradimo pavojus. Taip pat ir psichinės ligos, kai vaikas negali atrasti bendros kalbos su supančia jį tikrove ir sutelkti dėmesį į savo patirties pasaulį.

Mokslininkai neabejoja, kad kaltas dėl to yra nepakankamas smegenų aprūpinimas deguonimi. Be to, tikėtina, kad nikotinas paveikia specialius genus, atsakingus už psichomotorines funkcijas. Tarptautinė Emory universiteto Atlanto mokslininkų grupė (Džordžijos valstija) atlikusi tyrimą, atrado glaudžias sąsajas tarp rūkančios nėščiosios ir tolesnio vaikų polinkio nusikalsti.

Tyrėjai apibendrino keturis tūkstančius vyrų, gimusių Kopenhagoje nuo 1951 metų rugsėjo mėnesio iki 1961 metų gruodžio mėnesio duomenis ir išsiaiškino, kad jie įvykdė nusikaltimus iki 34 metų amžiaus.  Taip pat paaiškėjo, kad tie vyrai, kurių motinos rūkė nėštumo metu, buvo 1,6 karto didesnė tikimybė atsidurti kalėjimuose už ne smurtinius nusikaltimus ir 2 kartus dažniau už smurtinius nusikaltimus.

2003 metais britų mokslininkai  atlikti tyrimai padėjo nustatyti sąsajas tarp rūkymo priklausomybės  ankstyvame nėštumo etape ir kūdikio veido defektų. Tyrimo autoriaus, Dandės universiteto stomatologijos fakulteto profesoriaus Peterio Moss tvirtinimu, kūdikio veidas formuojasi 6-8 nėštumo savaitę, todėl būsimai motinos rūkant šį laikotarpį, gali atsirasti ir burnos, nosies, lūpų defektai.

Papildomi moksliniai tyrimai patvirtino: 42 proc. motinų, kurių vaikai gimė su veido defektais,  rūkė per nėštumo laikotarpį. Tuo tarpu kalbant apie nerūkančias motinas,  joms „neteisingų“ veido bruožų vaikų gimė du kartus mažiau.

Be to, amerikiečių mokslininkai įrodė, kad moterims, rūkančioms nėštumo metu, dažniau gimsta nerangūs, gremėzdiški vaikai. Susilaukti tokių vaikų rizika siekia 34 proc. Be to, jei motinos rūkymas dar yra ir paveldimumo veiksnys, ši rizika padidėja 20 kartų.

Naujausio tyrimo duomenimis, rūkančių  per nėštumo laikotarpį moterų vaikai, trečdaliu daugiau nei kiti. rizikuoja jau sulaukę 16 metų susirgti diabetu ar nutukimu.

Berniukai, kuriuos pagimdė rūkančios motinos, turi mažesnes sėklides, o spermos koncentracija  yra vidutiniškai 20proc. mažesnė nei nerūkančiųjų.

Be to, rūkančių  per nėštumą motinų vaikai gali kelis kartus dažniau rūkyti nei vaikai, kurių motinos nėštumo metu nerūkė.

parengta pagal webmd.com