Kaip pradinukams papasakoti apie rūkalų, alkoholio ir narkotikų daromą žalą

Ekspertai ikimokyklinukui rekomenduoja sukurti pasaką, kuriai padedant vaikas gali išmokti atskirti „gėrį“ nuo „blogio“. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikui pirmiausiai reikia paaiškinti apie cigarečių ir alkoholio pavojų, o tik po to galima paliesti ir narkotikų temą.

Dažniausiai patys tėvai nėra kompetentingi narkotikų srityje

Ekspertai nerekomenduoja tėvams gąsdinti savo vaiką „siaubo istorijomis“ apie narkotikus, ypač jei jis dar nėra nieko girdėjęs šiuo klausimu, nes toks pokalbis gali tik pakenkti.

Geriau ikimokyklinukui sukurkite pasaką, kuriai padedant vaikas gali išmokti atskirti „gėrį“ nuo „blogio“. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikui pirmiausiai papasakokite apie cigarečių ir alkoholio keliamus pavojus. Tuo tarpu narkotikų temą atidėkite vėlesniam laikui.

Mat jei tėvai pradės pasakoti savo vaikams apie narkotikų daromą žalą jo organizmui tinkamai nepasiruošus, vaikas iš šio pokalbio supras „svarbiausią“ dalyką: kad yra narkotikai ir kad būtų įdomu juos išmėginti.

Be to, pradedant pokalbį šia tema, labai svarbu, kad tarp tėvų ir vaikų būtų užmegzti abipusio pasitikėjimo santykiai. O jei tokių santykių nėra, juo labiau jei  tėvai savo pavyzdžiu negali parodyti, kad rūkalai ir alkoholis daro neigiamą įtaką organizmui, tada beprasmiška kalbėti apie bet kokią organizmui daromą žalą.

Nežinia, gerai ar blogai, bet dažniausiai patys tėvai nėra kompetentingi narkotikų srityje. Mat ruošiantis pokalbiui su vaiku apie narkotikų problemas, tėvai pirmiausiai turėtų žinoti, kokios narkotikų rūšys yra, koks jų veikimo mechanizmas žmogaus organizmui, kaip narkotikai veikia smegenis, kokie rezultatai tai lemia, kodėl atsiranda psichologinė ir fizinė priklausomybė ir taip toliau.

Specialistų tvirtinimu, žalingų įpročių, taip pat ir narkotikų prevencija pirmiausiai turėtų būti vykdoma mokyklose. Bet ne nuobodžių paskaitų forma, o  žaidimų ir diskusijų tarp vaikų ir paauglių forma, nes jie linkę labiau pasitikėti ne suaugusiaisiais, o bendraamžiais.

Priklausomybė gali prasidėti nuo pirmosios cigaretės ir alaus skardinės

Ikimokyklinukams galima papasakoti apie žalingus įpročius per pasakų herojus. Bet ne apie pačius narkotikus, o kaip atskirti „gėrį“ nuo „blogio“.  Mat tiek tėvų, tiek ir kitų suaugusiųjų švietimas žalingų įpročių temomis dažniausiai  remiasi gąsdinimo ir bauginimų metodais, kurie dažniausiai baigiasi pamokslais apie liūdnas pasekmes, įvyksiančias po 20–30 metų. Tai yra kad neišvengs ateityje įvairių baisių ir sunkių ligų, taip pat ir priešlaikinės mirties ir panašiai. Taip pat vaiko negalima gąsdinti pasakojimais, kad dėl rūkymo jo plaučiai taps juodi dar nesulaukus ir 40 metų. Vaikui, ypač mažam, tai yra visiškai nereikšminga ir nesuprantama, nes jis dar nesugeba vertinti savo sveikatos. Tai pati blogiausia švietimo apie žalingus įpročius  pasakojimo forma.

Pokalbį su vaiku patartina pradėti nuo to, kad yra pavojinga ką nors išbandyti, nes kartais priklausomybė gali prasidėti ne tik nuo cigarečių pakelio ar alaus skardinės, bet ir nuo klijų uostymo. Geriau papasakokite savo vaikui apie mažąjį pasakos herojų Muką, kuriam tai išbandžius, labai greitai užaugo jo didelės ausys ir užlinko.

Jei vaikas auga klestinčioje šeimoje ir nieko neįtaria apie narkotikų egzistavimą, nereikia jo provokuoti šiam pokalbiui, kol pats nepaprašo.  Užtat, užėjus į bet kurią parduotuvę, akis bado rūkalai ir alkoholio buteliai, nuo kurių net linksta lentynos. Todėl pirmiausia ir reikia pradėti kalbėti su jais apie tabaką ar alkoholį. Svarbiausia yra teisingai sukurti šių priklausomybių neigimo poziciją, kalbant su vaikais.

Labai svarbu kuo anksčiau įspėti vaikus apie šių medžiagų neigiamą poveikį

Žinia, pavojingiausias narkotikų vartojimo amžius yra paauglystė, nes tai yra „mėginių amžius“. Dėl tos pačios priežasties priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų dažniausiai atsiranda paaugliams, turintiems žemą savivertę, kurie nejaučia ar nepatiria savo artimų žmonių dėmesio ir susirūpinimo, jaučiasi nerealizuoti, jiems trūksta prasmės ir tikslo gyvenime.

Labai svarbu, kad vaikas nesisemtų informacijos apie narkotikus nei iš interneto, ne iš savo bendraamžių. Tuo turėtų pasirūpinti tėvai, padėdami savo atžalai susidaryti neigiamą požiūrį apie narkotikus. Tyrimai rodo, kad dauguma paauglių pradėjo vartoti narkotikus, išmėginę pirmųjų cigarečių ir alaus skonį. Todėl labai svarbu kuo anksčiau įspėti vaikus apie šių medžiagų neigiamą poveikį. Kadangi atlikti tyrimai tarp 9–11 metų  vaikų parodė, kad dauguma jų tuo metu jau buvo išbandę viską

Be to, labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip patys tėvai elgiasi su alkoholiu ir cigaretėmis. Jei tėvai ar vienas tėvų nepaleidžia cigaretės iš dantų nuo ryto iki vakaro, vargu, ar įmanoma bus įtikinti savo vaikui, kad to nereikėtų daryti.

Bet kokia priklausomybė, nesvarbu – nuo alkoholio, tabako ar nuo narkotikų – yra vienodai bloga.

Tėvai, kalbėdami su savo atžalomis apie žalingų įpročių tykojančius pavojus, turėtų vengti žargoninių narkotikų pavadinimų, kurie yra paplitę internete. Taip pat gimdytojai neturėtų pasakyti, kaip yra gaminami narkotikai ir kur jų gaunama ir panašiai.

Galų gale tėvai turėtų išmokyti savo vaiką pasakyti  tvirtą „ne“ žalingiems įpročiams, kad jam užtektų drąsos ir valios atsisakyti abejotinų pasiūlymų.

parengta pagal kidshealth.org/parents/