sniegopilys.lt
Priklausomybė nuo alkoholio negaili nieko ir niekada. Pamažu suryja viską: fizinę ir psichinę sveikatą, santykius su šeima ir draugais, darbą, interesus, fizinį patrauklumą. Galų gale tai atima pagrindinį dalyką, kurį turi kiekvienas žmogus – jo asmenybę. Taigi, kokios yra alkoholio degradacijos stadijos, alkoholizmo pasekmės ir dažniausios geriančių žmonių mirties priežastys?
Savo ligos neigimas yra nepakeičiamas alkoholizmo palydovas
Priklausomybės nuo alkoholio formavimasis ir pirmieji asmens degradacijos požymiai žmonėms būna skirtingas. Iki trečios alkoholizmo stadijos išgyvena tik somatiškai stipriausi žmonės. Visi likusieji sunaikinami antroje stadijoje. Tam tikru momentu alkoholiką tampa lengva atpažinti pagal išorinius požymius, jo kalbą, elgesį ir panašiai.
Moterims šis procesas yra greitesnis ir stipriau veikia išvaizdą. Jos praranda savo vizualinį patrauklumą ir pradeda ryškiai dažytis, bandydamos tokiu būdu kompensuoti natūralaus šviežumo praradimą.
Tačiau net ankstyviausiose stadijose, kai tik susiformavo psichologinė priklausomybė, pirmieji alkoholio degeneracijos simptomai jau gali būti pastebimi žmogui. Tai yra jis tampa tarsi dviveidis ir pradeda visame kame save pateisinti ir matyti priežastis gerti. Praranda susidomėjimą poilsiu be alkoholio, o savo elgesyje nemato jokių problemų.
Savo ligos neigimas yra nepakeičiamas alkoholizmo palydovas. Girtuoklis būna įsitikinęs, kad problema slypi bet kuriame kitame, išskyrus jį. Net jei aplinkiniai choru jam parodys, kad jis priklausomas nuo alkoholio.
Antroje alkoholizmo stadijoje, kai jau susiformavo fizinė priklausomybė, alkoholikams pradeda vystytis smegenų alkoholio degradacija. Ilgalaikis apsinuodijimas sukelia psichoorganinį sindromą.
Vienas pirmųjų požymių – sumažėja žmogaus gebėjimas susikaupti, jis greitai pavargsta, ilgai negali dirbti protinio darbo, tampa irzlus, nerimastingas. Atsiranda miego sutrikimai.
Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad paprastai šiame etape priklausomas nuo alkoholio dar nepraranda darbo, bet nerodo jokių įsitraukimo ar susidomėjimo atliekamomis užduotimis požymių. Tačiau dėl buvusios reputacijos ir profesinių įgūdžių jis vis dar lieka darbe. Neretai vadovai patys siunčia darbuotojus į kliniką koduotis, grasina atleidimu.
Tačiau tuo metu dar niekas nesustoja. Išgeriantis vis dar neturi problemų, jo nuomone: yra darbas, atlyginimas, viskas tvarkoje. Nors iš tikrųjų kūnas jau yra baisios būklės. Tada jau nelieka nei vieno organo, kuris nenukentėtų nuo alkoholio. Tada vis dažniau duoda apie save žinoti kepenys.
Žinoma, juokinga ir liūdna žiūrėti, kaip alkoholikas po mėnesio stipraus gėrimo bando gerti vaistus, kad atstatytų kepenis.
Be to, girtaujantis žmogus tampa agresyvus, įkyrus, pradeda smurtauti prieš artimuosius ir panašiai.
Visi žinome istorijas, kai girtas vyras muša žmoną, ji rašo pareiškimą policijai, o paskui jį išsiveža. Visa tai kartojasi ratu, moteris pripranta būti mušama. Neretai apsvaigęs nuo alkoholio, iš įpročio pakelia ranką į prieš nieko dėtą žmogų. Tačiau sulaukia reikiamo atkirčio, po kurio tenka ilgai gydytis. Ir dažnai, deja, tokios istorijos baigiasi žmogžudystėmis.
Kitas žingsnis žemyn alkoholio degradacijos laiptais yra pervertintų idėjų, dažnai paranojiško pobūdžio, atsiradimas. Tai gali būti įtarimai, kad visas pasaulis nusistatė prieš jį. Arba vyrų pavydo kliedesys, kurį dažnai apsunkina išsivysčiusi impotencija. Alkoholikas pradeda sekti savo žmoną, nuolat keldamas skandalus, kuriuos pasuka savo naudai. Mat demonstruodamas įsižeidusį ir nuteisdamas sutuoktinę išdavyste, jis randa kitą alkoholizmo pateisinimą – neskirti pinigų šeimos išlaikymui ir išleisti juos alkoholiui.
Geriantis dėl savo bėdų visada kaltina kitus
Lėtinio alkoholizmo pasekmė ilgainiui tampa Korsakovo sindromas, kai žmogus negali prisiminti ne tik pastarųjų įvykių, bet ir negali įvardyti šiandienos datos, mėnesio, metų ir panašiai.
Tokios būklės pacientai dažnai ateina į mūsų kliniką. Kiek laiko gėrė, tiksliai pasakyti negali. Sako 1-2 dienas, o artimieji kalba apie savaites ar mėnesį. Tuo pačiu ligonis nemeluoja – tikrai neprisimena. Kartais su tuo būna susiję klaidingi prisiminimai. Tai yra žmogus gali kalbėti apie įvykius, kurių iš tikrųjų nebuvo.
Kitas sunkus smegenų pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio apsinuodijimo alkoholiu, yra Gaye-Wernicke encefalopatija. Tai ūmus vidurinių smegenų ir pagumburio pažeidimas dėl tiamino trūkumo. Jam būdingas sumišimas, apatija, dezorientacija, nuoseklaus mąstymo stoka, supratimo ir suvokimo sutrikimai ir panašiai. Psichiatrai ir neurologai tokius pacientus gydo metų metus, tačiau vis tiek daugeliu atvejų žmogus susidurs su demencija ir sunkia negalia.
Alkoholikų mirties priežasčių yra daug, tačiau apskritai jas galima suskirstyti į dvi dideles grupes – natūralias ir nusikalstamas.
Pirmiesiems pirmiausia priskiriami kraujagyslių sutrikimai (širdies priepuoliai, insultai, mirtinos aritmijos), ūminis pankreatitas, pasibaigęs kasos nekroze ir apsinuodijimas alkoholiu, kai žmogus išgėrė mirtiną dozę ir miršta nuo daugelio organų nepakankamumo.
Antrajai grupei priskiriami buitiniai peiliai ir muštynės, plėšimai ir nelaimingi atsitikimai keliuose, esant neblaiviam. Tai taip pat apima ir savižudybes.
„Aš esu iš tų, kuris niekada neprisigeria“, – tai dažniausiai pasitaikantis mitas tarp geriančių žmonių. Jie tiki, kad, pavyzdžiui, gerdami alų, jokiu būdu neužsidirbs priklausomybės.
Bet kuris priklausomas nuo alkoholio yra tikras, kad gali bet kurią akimirką sustoti, geria kaip ir visi, truputį, per šventes ir panašiai.
Be to, alkoholikas dėl savo bėdų visada kaltina ką nors kitą: blogą šalį, kvailą viršininką, nekenčiamą darbą, piktą žmoną ir panašiai.
Alkoholiko sąmonė kupina mitų ir iliuzijų, dėl kurių jis negali įžvelgti problemos. Tuo tarpu kuo ilgiau jis geria, tuo sunkesnės pasekmės. Kai kurios funkcijos gali būti atkurtos, bet kai kurios bus visam laikui sugadintos.
Narkologas Petras Ivaškevičius
„YouTube“ vaizdo įrašas
