sniegopilys.lt
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų, kad reikia mokyklose privalomai tikrinti moksleivius dėl narkotikų vartojimo. Kad ir kaip sunku būtų, bet tenka pripažinti, kad narkomanija – XXI amžiaus maras ir kelią nerimą ne tik tėvams, pedagogams, bet ir mums visiems.
Vis dažniau jo leksikoje prasprūsta žargonai
D.Britanijoje buvo atliktas ne vienas tyrimas, per kurį paaiškėjo, kad pražūtinga trauka narkotikams atsiranda jau 12 metų vaikams. Taigi, kaip tėvams laiku sužinoti, kad jų vaikas galimai jau įsitraukė į narkotikus. Pamėginsime išvardinti pagrindinius požymius, liudijančius, kad pats laikas susirūpinti atsiradusia problema ir kuo greičiau mėginti ją išspręsti.
Pradėkime nuo to, kad paauglys vis dažniau nieko nepasakęs dingsta iš namų. Tėvų paklaustas, kur jis buvo ir ką darė, mėgina atsipirkti tuščiais atsikalbinėjimais arba ką nors pameluoja. Tačiau į bet kokius tėvų mėginimus kažką išsiaiškinti, paauglys reaguoja piktai ir susierzinęs. Apskritai tikėtina, kad jūsų vaikas pradėjo meluoti dėl menkiausių dalykų arba be jokio reikalo, kada net nereikia meluoti. Tačiau jo sugalvotos ar sukurtos versijos kartojasi, būna primityvios ir neįtikinamos. Arba priešingai – pernelyg nesuprantamos ir painios. Vaiko nebejaudina, o gal ir nesuvokia, kad jo pasakojamos istorijos prasilenkia su realybe. Be to, per gana trumpą laiką pasikeičia jūsų sūnaus ar dukters draugų bei pažįstamų ratas. Tai yra netikėtai atsiranda nauji draugai. Aišku, tėvai jų nepažįsta ir atžalos net nesiruošia juos supažindinti. Tai yra jie apskritai neužeina į svečius, arba užsuka kelioms minutėms, pasišnabžda kažką prie durų ir dingsta. Nepaisant to, SMS ir telefonų skambučiai plūsta nenutrūkstamu srautu. Be to, tėvai, kalbėdami su vaiku, pastebi, kad vis dažniau jo leksikoje prasprūsta žargonai.
Kitas požymis, kad paauglys, tikėtina, jau vartoja narkotikus, tai kai jis visiškai nesidomi nei šeimos reikalais, nei buitimi, nei problemomis. Paauglys akivaizdžiai pasikeitė, o savo artimų žmonių atžvilgiu tapo labiau nepasitikintis ir šaltas. Taip pat galima stebėti, kaip greitai keičiasi paauglio nuotaika. Dar prieš minutę jis buvo linksmai nusiteikęs, tryško gyvenimo džiaugsmu, o trumpai pakalbėjęs su kažkuo telefonu, tapo niūrus, susierzinęs, vos besivaldantis. Atrodo, dar sekundę ir pradės rėkti, puls į isteriją.
Paauglys, pradėjęs vartoti narkotikus, nustoja domėtis dar visai neseniai jį labai dominusiais dalykais. Jis nebeskaito knygų, nebeina į kiną, nebesportuoja. Nors anksčiau mėgo rytais bėgioti krosą. Kartais tiesiog sėdi prie savo rašomojo stalo, žiūri akis įbedęs į vadovėlį, bet iš tikrųjų net nemėgina ruošti pamokas arba rengtis egzaminams. Dar vienas požymis, kad paauglys, tikėtina, pradėjo vartoti narkotikus, tai prasidėjusi nemiga. Jis kelis kartus pabunda naktį arba ilgai negali užmigti iš vakaro, vartosi nuo vieno šono ant kito. Gali ir visai nemiegoti, vaikščioti po kambarį iki paryčių, o kartais miega neprabusdamas po keliolika valandų.
Kaltindami ir šūkaudami niekada problemos neišspręsite
Dar vienas svarbus ženklas, verčiantis suklusti – namuose pradingo kai kurie daiktai ar tėvai ėmė pasigesti pinigų. Ne po daug, bet vis dėlto. Šeimoje, kur yra narkomanų, šis reiškinys tampa vos ne kasdienio gyvenimo įvykiu. Tėvai, aišku, nesiryžta kreiptis į policiją. Be to, vaikui grįžus namo vakare, jei tėvai atkreiptų atidesnį dėmesį, pastebėtų, kad jų vaiko kiek sutrikusi judesių koordinacija ir nieko nepasakantis žvilgsnis. Vaikas stengiasi kuo greičiau paslėpti akis ir užsidaryti savo kambaryje.
Dabar pereikime prie kito, ne mažiau svarbaus klausimo. Ką daryti sužinojus, kad jūsų sūnus ar duktė vartoja narkotikus? Jei į jūsų šeimą atslinko tokia nelaimė, tėvams teks pakovoti dėl savo vaiko, norint jį išgelbėti. Žinoma, net ir tokiais atvejais neverta pulti į paniką. Bet įsidėmėkite vieną paprastą dalyką: norėdami išgelbėti vaiką, venkite pamokslų, moralų, gąsdinimų ir grasinimų. Nuo to problema niekur nedings ir neatmušite jo noro mėgautis narkotikais. Jokių skandalų. Tokiais atvejais jokios sankcijos ir bausmės nepadės. Kaltindami ir šūkaudami niekada problemos neišspręsite. Žinoma, galima mėginti ašaromis ir savo išgyvenimais sugraudinti paauglį. Bet geriau paklauskite jo, kodėl taip nutiko, ar kas nors privertė, pasiūlė pamėginti ar jis pats ieškojo to malonumo šaltinio ir kodėl? Gal nesiseka su mokslais? Gal mylimoji ar mylimasis atstūmė? Gal jūs, tėvai nerodote jam reikiamo dėmesio? Palikote nuošalyje, likimo valiai?
Tačiau tikrai nereikia pulti iš karto jam į glėbį ar rodyti perdėtą dėmesį, kaip rūpinatės juo, nes jis vis tiek nepatikės. Juo labiau, jei anksčiau to nebuvo. Geriau toliau paslėpkite vertingus daiktus ir pinigus. Tegul paauglys supranta, kad niekas nežada su juo ciackintis. Bet tuo pačiu vaikas turi suprasti, kad jis labai rūpi jums ir norite jam padėti. Žinoma, galite jį įkišti į priklausomybių centrą, bet esant galimybei, vis dėlto pirmiau vertėtų pasinaudoti privataus narkologo paslaugomis. Tačiau jei mėginsite prievarta gydyti savo sūnų ar dukterį, nepadės jokios ligoninės, jokie psichologai ir naujausi vaistai. Vartojančiam narkotikus paaugliui galima padėti atsikratyti šio žalingo įpročio tik vienu atveju – jei jis pats to norės.
