7 dantų higienos faktai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas

Atrodytų, kas gali būti įdomaus dantų priežiūroje? Tačiau burnos higiena – didžiulis mokslas ir daug sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.  Jūsų dėmesiui septyni dantų „švarumo“ faktai, kuriuos naudinga žinoti kiekvienam, rašo verywellhealth.com.

1. Prasta higiena yra pagrindinė dantų ėduonies ir dantenų ligų priežastis

Jei dantys nėra pakankamai gerai išvalomi, ant jų susidaro apnašų sluoksnis. Tai lipni plėvelė, kurią sudaro burnoje gyvenančios bakterijos.

Kai kurios iš šių bakterijų yra kenksmingos. Jie „ėda“ angliavandenius, kurių gauname su maistu, o po to išskiria rūgštį: būtent ji „degina“ skylutes dantyse ir dirgina minkštuosius audinius. Taip išsivysto ėduonis, gingivitas, periodontitas.

Norint išvengti problemų, svarbu reguliariai nuo dantų šalinti bakterines apnašas. Specialistai rekomenduoja tai daryti bent 2 kartus per dieną: ryte 30 minučių prieš pusryčius arba 30 minučių po pusryčių ir vakare prieš miegą.

Kas nutiks, jei dantis valysitės rečiau – tarkime, kartą per dieną? Rečiau valant šepetėliu, minkštos apnašos impregnuojamos seilių mineralais, sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Mikrobai jame „užsandarinami“ ir toliau dauginasi bei išskiria rūgštį. Bėda ta, kad nebeįmanoma akmens nuvalyti šepetėliu ar siūlu. Sukietėjusias apnašas gali pašalinti tik odontologas.

2. Dėl blogo burnos kvapo 90 proc. atvejų kaltos ir apnašos

Faktas yra tas, kad apnašose gyvenančios bakterijos išskiria sieros junginius, kurios  skleidžia supuvusių kiaušinių kvapą. Kuo daugiau mikrobų susikaupia burnoje, tuo stipresnis kvapas.

Beje, apnašos nusėda ne tik ant dantų, bet ir ant liežuvio. Todėl jį taip pat reikia reguliariai valyti. Patogiau tai padaryti specialiu grandikliu. Tačiau tiks ir minkštas dantų šepetėlis ar įprastas arbatinis šaukštelis.

Be prastos higienos, nemalonų burnos kvapą gali sukelti ertmės, dantenų ligos, susidėvėję vainikėliai/tiltai, mažai angliavandenių turinčios dietos, negydomas cukrinis diabetas, tam tikros  virškinamojo trakto ligos.

3. Beveik 75 proc. žmonių dantis valosi neteisingai

Tai liudija moksliniai tyrimai. Vieni dantis valosi rečiau nei būtina, kiti nepakankamai ilgai, treti naudoja netinkamą valymo techniką. Viena dažniausių klaidų: dantų valymas horizontaliais judesiais. Anksčiau ar vėliau šis metodas priveda prie dantų kaklelių „ištrynimo“, jų jautrumo padidėjimo. Kaip tinkamai valytis dantis? Bent du kartus per dieną. Bent 2 minutes ar daugiau.

Valymui geriau rinktis minkštą šepetėlį. Bet jei dantenos sveikos (jokio uždegimo, recesijos), odontologai leidžia naudoti ir vidutinio kietumo šepetėlius.

Pasta turi būti fluoro. Įrodyta, kad fluoridai stiprina emalį ir žymiai sumažina karieso riziką.

Apnašas reikia valyti griežtai nuo dantenų iki danties krašto. Pirmiausia šepetėliu atliekami keli sukamieji judesiai ties danties kakleliu, o po to – braukiamaisiais judesiais link krašto.

4. Žmonės, kurie nenaudoja dantų siūlų ar šepetėlių, ant savo dantų palieka 40 proc. apnašų

Maždaug 40 proc.  apnašų  patenka ant dantų šoninių pusių. Dantų šepetėlis šiuos paviršius valo prastai, nes jo šereliai praktiškai neprasiskverbia tarp dantų. Tik siūlai ir tam reikalui skirti specialūs šepetėliai gali veiksmingai susidoroti su šia užduotimi.

Tiems, kurie vengia juos naudoti, tarpdančių tarpuose kaupiasi apnašos. Laikui bėgant tai veda prie papilių uždegimo ir vadinamojo kontaktinio ėduonies išsivystymo. Pastarojo ypatumas tas, kad jis paveikia du gretimus dantis iš karto. Be to, jis ilgai išlieka nematomas akiai.

Amerikos, Kanados ir Didžiosios Britanijos odontologų asociacijos rekomenduoja bent kartą per dieną valytis dantų siūlu arba šepetėliu. Tai geriau daryti ryte ir vakare.

5. Vakarinis valymas yra svarbesnis nei rytinis

Viskas dėl seilių. Jis stabdo kenksmingų mikrobų augimą burnoje ir „užgesina“ jų išskiriamas rūgštis.

Seilių gamyba naktį sumažėja. Todėl suaktyvėja bakterijos, kurios nepašalinamos nuo dantų. Rizika susirgti kariesu išauga daug kartų.

Taigi, jei yra pasirinkimas – valytis dantis tik ryte arba tik vakarais – pirmenybė teikiama antrajam variantui. Tačiau verta prisiminti, kad tai toli gražu nėra gerai.

6. Kietos daržovės, riešutai ir sūris padeda pagerinti higieną

Kietas maistas – pavyzdžiui, riešutai, morkos, obuoliai – nubraukia nuo dantų apnašas. Tai padeda išlaikyti juos santykinai švarius visą dieną.

Kietieji sūriai taip pat labai gerai veikia dantis. Pirma, jie skatina seilių gamybą, kurios natūraliai valo dantis. Antra, jie turi remineralizuojantį poveikį. Sūris ant dantų sudaro ploną plėvelę, kuri prisotina emalį kalciu ir fosforu. Tiesa, kad poveikis pasireikštų, sūrio nereikia nuplauti.

7. Širdies ligos, diabetas ir kai kurios vėžio rūšys yra susijusios su prasta higiena

Dėl netinkamos higienos išsivysto periodontitas. Tai liga, kurios metu prasideda dantenos, raiščių ir danties šaknį supančio kaulinio audinio uždegimas.

Tyrimai parodė, kad periodontitas padidina endokardito (širdies vidinės gleivinės uždegimo), aterosklerozės ir infekcijų riziką. Sergant cukriniu diabetu, periodonto audinių uždegimas apsunkina jo eigą.

Tyrėjai taip pat padarė išvadą, kad periodontitu sergantiems pacientams didesnė tikimybė susirgti burnos, stemplės, skrandžio, plaučių ir kasos vėžiu. Tačiau lieka neaišku, ar vėžį sukelia būtent lėtinės infekcijos židiniai burnoje, ar tokie žmonės turi problemų su imunitetu, kurios kartu skatina dantenų ligas ir vėžio išsivystymą.