Vaikų globos namų auklėtiniai nori aplankyti kitus žmones – „mamą ir tėtį“ (vaizdo įrašas)

Trumpalaikė globa – tai mokslinis pavadinimas galimybei trumpam į savo šeimą pasikviesti vaiką iš vaikų globos namų. Vasarą vaikus išsiveža tie, kurie jau nuolat juos lankė ir užmezgė bendravimą. Tačiau Naujųjų metų išvakarėse vaikai aktyviausiai priimami į šeimas. Ypač tiems, kurie vaiką paima pirmą kartą, bus lengviau su juo susitvarkyti: tada daug naujametinių pramogų ir bendra šeimos atostogų atmosfera. Svarbiausia, po to vaikui lengviau grįžti į vaikų globos namus.

Gali jaustis kažko didelio, šeimos dalimi, kur yra mama ir tėtis

Tačiau kas motyvuoja trumpam vaiką priimančius žmones, kaip vėlesnis grįžimas į vaikų globos namus paveikia vaikus ir kokių klaidų turėtų vengti tie, kurie ketina pasikviesti socialinės įstaigos auklėtinį?

Anot specialistų, kai nesate pasirengęs tapti globėju, galite pakviesti vaiką į svečius ir kelioms valandoms, ir savaitgaliams, atostogoms ir net vasarai. Svečio režimas padeda vaikams susipažinti su šeimos elgesio modeliu: kartu gaminti vakarienę, plauti indus, vakare žiūrėti televizorių, pasivaikščioti. Našlaičiams tai ypatingos gyvenimo akimirkos, kuriose jie gali jaustis kažko didelio, šeimos dalimi, kur yra mama ir tėtis.

Pasirodo, bene kiekvienas iš mūsų vienišiems vaikams galime padovanoti šias ir įprastas, ir neįkainojamas paprastos žmogiškos laimės minutes. Net ir tie, kurie nėra pasirengę ryžtingiems veiksmams, globai ar įvaikinti. Tiek tolimi giminaičiai, tiek nepažįstami suaugusieji, pasiruošę jam suteikti šeimyniškos atmosferos ir bendravimo šilumą,  gali pasiimti  vaiką iš vaikų globos namų.  Svečio režimas reiškia, kad, pavyzdžiui, vaikų namų auklėtinis gali aplankyti savo draugų šeimas už įstaigos ribų.

„Dažniausiai į svečius siunčia mokyklinio amžiaus vaikus. Mat maži vaikai gali nesuprasti, kodėl buvo paimti į šeimą, o paskui grąžinti. Taigi turi būti amžiaus riba. Bet viskas priklauso nuo psichologinės ir emocinės vaiko būsenos, čia svarbus pagrįstas psichologinis požiūris ir išankstinis pasiruošimas.

Yra daug teigiamų pavyzdžių. Pavyzdžiui, žmogus iš pradžių norėjo pasiimti vieną vaiką, bet paėmė iš karto keturis – vaikus iš tos pačios šeimos. Kartu jie puikiai sutiko šeimos šventes.  Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai, trumpam paėmę vaiką, žmonės nusprendė jį pasiimti pas save visam laikui.

„ Anksčiau gyvenau šeimoje, vaikų namuose – neseniai. Taigi man buvo nesunku lankytis, – pasakojo vienas vaikų globos namų auklėtinis. – Pačią pirmą dieną išėjome pasivaikščioti po miestą, o paskui grįžome namo, pasakojome visokias gyvenimo istorijas. Buvo šaunu. Pirmą kartą šioje  šeimoje atostogavau praėjusią vasarą. Man iš karto patiko. Buvo įdomu pabendrauti su suaugusiais, pasisemti patirties, išmokti elgtis. Ir tiesiog praleisti laiką kartu, pasivaikščioti, kur nors nueiti kartu. Žinoma, kai viskas baigėsi ir grįžau į vaikų namus, man buvo liūdna. Bet kai man pasakė, kad galiu pas juos važiuoti savaitgaliais, buvo labai malonu. Dabar pas juos lankausi beveik kas savaitę: kartu smagiai leidžiame laiką, prireikus padedu namų ruošoje. Šeimoje auga jų 18 metų sūnus, taip pat puikiai sutariame. Apskritai mano kelionės į svečius duoda daugiau gero nei liūdno“.

Specialistai sako, kad visada reikia  vadovautis konkretaus vaiko ir jį norinčio priimti žmogaus savybėmis ir poreikiais, su kiekvienu atlikti informacinį darbą. Tačiau kai kurie žmonės neįsivaizduoja galimų pasekmių. Suaugusiųjų ir vaikų bendravimo metu gali kilti nesusipratimų, nusivylimų, konfliktų.

Sudarė „svečių šeimos“ klaidų sąrašą

Klaidų sąrašas sudarytas remiantis socialinių paslaugų specialistų nuomonėmis ir patirtimi:

1. Kai kurie suaugusieji, vesdami vaiką pas save savaitgaliui, tiki, kad jie jį nuo kažko gelbsti. Jie bando surengti jam tikrą šventę, teigiamų emocijų fejerverką. Tačiau svarbu sukurti tinkamą nuotaiką, o ne apkrauti žaislais. Priešingu atveju, suaugęs žmogus vaikui taps ne bendravimo šaltiniu, kaip turėtų būti, o naudos šaltiniu. Vaiko lūkesčius sudarys tik tai, kad kažkas jam ką nors duos ir yra skolingas. O reikia, kad apsilankymas vaikui suteiktų naujų potyrių ir namų jaukumo jausmą. Kad jis suprastų, pas ką nori grįžti. Vaikui pirmiausia reikia žmogiško kontakto.
2. Dauguma žmonių ateina į vaikų globos namus ir sako, kad yra pasirengę priimti bet kurį vaiką, manydami, kad susitvarkys su kiekvienu. Bet taip nėra. Specialistai, priešingai, vaiką atrenka labai kruopščiai, žiūrėdami į šeimą, atsižvelgdami į jų lūkesčius. Jie dirba su žmonėmis, kalba apie vaiko charakterio ypatybes. Su vienu verta elgtis griežčiau, su kitu, atvirkščiai, švelniau. Pagalbos centro pedagogai visada palaiko ryšį ir yra pasirengę padėti suaugusiems, jei svečio vizito metu jiems iškiltų sunkumų.
3. Tose šeimose, kurios pasidavė impulsui ir sprendimą priėmė spontaniškai, vaikas ne visada yra saugus. Viena vertus, žmonės galvoja, kad vykdo savo pilietinę pareigą ir tarsi „gelbėja vaikus“. Kita vertus, daro daug klaidų. Emocijos šiuo klausimu sugadina viską. Gerai, kai vaiką išsiveža po kelių mėnesių – šešių mėnesių, kad būtų laiko pagalvoti, susirinkti visus dokumentus. Subalansuotas konkretaus vaiko pasirinkimas, jo teigiamų ir neigiamų charakterio savybių supratimas bus raktas į sėkmingus santykius „svečio režimu“.
4. Daugeliui noras pasiimti vaiką į svečius kyla pačiais Naujaisiais metais (populiariausias svečio režimo laikas – red.), kai jau per vėlu. Svarbu pirmiausia rasti kontaktą su vaiku ir paruošti dokumentus. Jų, žinoma, reikia kur kas mažiau nei globai ar įvaikinti, tačiau tam tikrą parengiamąjį darbą dar reikia atlikti. Atidžiau žiūrėti ir bendrauti patartina po dviejų mėnesių. Dėl to yra didesnė tikimybė, kad tiek suaugęs, tiek vaikas užmegs artimesnius santykius su suaugusiuoju.
5. Nesitikėkite iš vaiko dėkingumo. Vaikai ne visada duos grįžtamąjį ryšį suaugusiems dėl savo padėties, psichinių savybių, gyvenimo sąlygų. Daugelis jų dėl sunkių gyvenimo istorijų nėra linkę atsiverti žmonėms.

Žino, kad savaitės pabaigoje eis pas draugus

Svečio vizito metu svarbu vaikui neduoti melagingų pažadų ir vilčių. Tačiau „svečio režimu“ vaikai į šeimą nepaimami taip dažnai, kaip norėtųsi. Sąlygos visada skirtingos. Kartais tai yra artimieji, kartais tie, kurie planuoja imtis globos ateityje, o kartais tie, kurie negali priimti vaiko į šeimą nuolatiniam gyvenimui, tik savaitgaliams ir švenčių dienomis.

Apsilankymą šeimoje  vaikai suvokia kaip kelionę aplankyti. Viskas ten sukasi apie draugystę, mentorystę. Daugeliui vaikų tai yra tokia šviesa lange ir alternatyvi šeimos ugdymo forma.

Svarbu, kad žmonės vaiką pas save kviestųsi reguliariai: savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tai padrąsina vaiką, kuris žino, kad savaitės pabaigoje eis pas draugus.

Šeimai, nusprendusiai išbandyti „svečių režimą“, ekspertai iš anksto gali duoti vertingų patarimų, kaip praleisti laiką su vaiku kuo pozityviau ir produktyviau. Kad jiems nepakenktų, suaugusieji turi bent jau suprasti, kodėl jie pradeda istoriją „svečio režimu“ ir ko iš to tikisi.

Būtų neblogai praeiti bent minimalią edukacinę programą su teminiais specialistais, dirbančiais šeimos srityje. Faktas yra tai, kad traumą patyrusio vaiko elgesys gali labai skirtis nuo įprasto vaiko elgesio. Ir net jei žmogus turi sėkmingos patirties augindamas savo vaikus ar sūnėnus ir panašiai, tai visiškai negarantuoja, kad jis supras, pavyzdžiui, prisirišimo traumos ir nepriteklių pasekmes.

Turint geriausius ketinimus, galima neatsargiu žodžiu ar veiksmu paaštrinti vaikui jau esamus sunkumus, į kuriuos jis gali kažkaip netikėtai sureaguoti. Žinoma, geriau būtų iš anksto pasiruošti ir suprasti, kas gali nutikti ir kodėl, ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimą padėti vaikams. Taip pat ir sąmoningai įsigilinti į šį reikalą ir neleisti viskam vykti savaime.

Svarbu suprasti, kad pasikvietę vaiką į svečius negalėsite jo iki galo pažinti ir suprasti, tarsi paimtumėte globon. Ir vaikas iš įstaigos, kuris lankosi, ir tas pats vaikas, kuris visam laikui buvo paimtas į šeimą – tai gali būti du labai skirtingi vaikai.

Būna ir taip, kad vaikai paimami į svečius neturėdami dokumentų paketo globai ar įvaikinti, užmezga santykius ir nusprendžia juos išvežti visam laikui. O kai pradeda rinkti dokumentus, tuo pačiu metu, pavyzdžiui, į įstaigą ateina kitas kandidatas – su paruošta dokumentacija, ir pasiima vaiką. Tokia įvykių raida gali pakenkti psichologiškai ne tik vaikui, bet ir suaugusiam – tai kančia kiekvienam. O šią riziką taip pat turi iš anksto numatyti suaugęs, kuris ruošiasi organizuoti svečio režimą.

Žinoma, kiekvienas vaikas ir vaikų globos namų darbuotojas tikisi, kad apsilankymas išaugs į kažką daugiau, bet garsiai to nesako. Tai, kad jie yra pasiruošę priimti į šeimą visam laikui, dažniausiai pasako patys globėjai.

Dažniausiai „svečio režimu“ vaikus priima artimieji arba tie suaugusieji, kurie ateityje planuoja imtis globos. Jiems tai yra preliminarus etapas.

Yra tokių vaikų, kurių negalima globoti, todėl laikinas perkėlimas į šeimą jiems yra vienintelė galimybė.

Svarbiausias patarimas – priimti subalansuotą sprendimą, būti pasiruošusiems išsakyti savo problemas ir turėti drąsos kreiptis pagalbos į kiekviename centre esančias pagalbos tarnybas.

“YouTube” vaizdo įrašas