
Vaikų auginimas yra sunkiausias darbas planetoje ir atrodo, kad jis niekada nesibaigs.
Nesvarbu, kiek metų yra jūsų vaikams, bet būdami tėvais tam tikru momentu pradedate suprasti, kad tai yra viso gyvenimo darbas. Kadangi rūpinimasis vaikais nesibaigia jiems užaugus.
Išleidžiate vaiką į mokyklą ir manote, kad atėjo laikas atsipūsti. Iš tikrųjų, jūs klystate, rašo verywellfamily.com.
Didelė dalis jaunuolių yra finansiškai susieti su tėvais
Jungtinių Tautų gyventojų fondas paaugliais apibrėžė 10–19 metų asmenis. Tuo pačiu metu jie skirstomi į ankstyvą paauglystę (10-14 metų) ir vėlyvąją paauglystę (15-19 metų).
Tuo tarpu rašytojas Markas McConville‘is pabrėžia, kad dauguma žmonių nesijaučia suaugusiais, kol jiems sueina ir 20 metų. Ir vis dėlto didelė dalis šių jaunuolių yra finansiškai susieti su tėvais, siurbdami pinigus iš jų banko sąskaitos.
Tarkime, kad neseniai išleidote savo sūnų ar dukrą į kolegiją ar į kariuomenę, o gal dar tik baigs mokyklą. Bet kuriuo atveju jaučiatės baigę auginti vaikus. Esate pasirengę griūti ant minkštasuolio, įsipilti gėrimo ir apmąstyti gerai atliktą tėvystės darbą.
Bet tada suskamba telefonas, ir atžala pradeda skųsti nepakenčiamu bendrabučio kambarioku arba nesąžiningu profesoriumi. Arba paprašo nedidelės finansinės pagalbą, perkant kompiuterinę įrangą. Ir staiga suprantate, kad rūpinatės savo vaiku jau „viršvalandžius!“.
Daugelis jaunuolių, net ir nebegyvendami kartu su tėvais, tikisi jų paramos. Tačiau tėvai nėra amžinai jauni ir stiprūs. Todėl mūsų problema – kaip vis tiek padėti vaikams, bet tuo pačiu netrukdyti jiems mokytis būti vis savarankiškesniems.
Reikia pradėti nuo to, kaip vyresnį paauglį iš vaiko paversti tikru suaugusiuoju. Todėl siūlome atkreipti dėmesį į šiuos tris patarimus.
- Venkite pagalbos spąstų
Finansinė ir materialinė parama turėtų priklausyti nuo jūsų vyresnio paauglio noro būti labiau savarankiškam – eiti į pamokas, dirbti daugiau valandų, vėliau apmokėti didelę dalį pragyvenimo išlaidų ir panašiai.
Tačiau jei paauglio savarankiška gyvenimo dalis pamažu nedidėja, tai reiškia, kad jūs jiems ne padedate, o atvirkščiai – suteikiate jiems galimybę išmokti gyventi „ant visko, kas paruošta“.
- Leiskite jiems mokytis iš savo klaidų
Vaizdžiai kalbant, nebėgiokite paskui vaikus su skėčiu ir nesistenkite apsaugoti jų nuo absoliučiai visų klaidų. Leiskite suklysti, padaryti klaidų svarbu, kad jos nebūtų pavojingos gyvybei ir nesukeltų neišvengiamų labai didelių ir neigiamų pasekmių.
- Laikykitės 49 proc. taisyklės
Apribokite savo energiją ar emocines investicijas tik iki 49 proc. Neleiskite joms viršyti 50 proc., antraip jūsų vaiko motyvacija sumažės.
Galvokite apie save labiau kaip apie konsultantą nei apie lyderį. Žinoma, jūs turite būti visada pasiekiami su savo išmintimi ir patirtimi, tačiau suteikite savo paaugliui galimybę pagrindinėms problemoms spręsti, iniciatyvai ir atsakomybei.
sniegopilys.lt



