Kai tėvai atsiduria tarp dviejų ugnių – baimės prarasti pasitikėjimą savo vaiku ir gėdos dėl bundančio paauglio seksualumo – jiems sunku sau atsakyti į šį klausimą. Tėvų dėmesiui keletas patarimų, padėsiančių priimti pagrįstą sprendimą, rašo parents.com.
Turi subtiliai išreikšti savo požiūrį į sūnaus ar dukros pasirinkimą
Šiuolaikiniai tėvai yra seksualiai laisvesni nei kadaise buvo jų tėvai ir motinos. Jie taip pat užmezga artimesnius ir labiau pasitikinčius santykius su savo paaugliais vaikais. Tačiau kai paauglys praneša, kad pas jį ateis mergina, su kuria jis draugauja ir jie mokysis iki vėlumos, tėvai įspraudžiami į kampą ir jiems sunku apsispręsti, leisti tai ar ne.
Dauguma paauglių savo kambarį suvokia kaip savo atskirą butą: jiems atrodo natūralu (ir patogu), kad čia jie gali gyventi savo gyvenimą, kuris klostosi lygiagrečiai su šeimos gyvenimu. Todėl paaugliai lengvai ir nedvejodami praneša tėvams, kad draugė ar draugas gali likti nakvoti. Tačiau nepaisant klausimo tiesmukiškumo, tikroji jų motyvacija yra sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Kai paaugliai žengia pirmuosius žingsnius intymaus gyvenimo link, jie patiria tam tikrą baimę. Atsiklausdami tėvų, jie tuo pačiu tarsi prašo gimdytojų leidimo pradėti intymų gyvenimą. Laukia, kol jie pritars jų pasirinkimui, palaikys ar, atvirkščiai, ims drausti. Tie, kurie atsiveda į savo namus (kambarį) merginą ar vaikiną be leidimo, elgiasi provokuojančiai, bet iš tikrųjų nori to paties. Tokiomis akimirkomis ypač svarbu, kad suaugusieji nepraleistų šio momento ir pasikalbėjimo poreikio, subtiliai išreikštų savo požiūrį į sūnaus ar dukros pasirinkimą ir padėtų pažvelgti į šią situaciją iš visų pusių.
Seksualinio gyvenimo pradžia visada suvokiama kaip įžengimas į pilnametystę, kaip negrįžtamas etapas kelyje į atsiskyrimą nuo tėvų, kaip svarbus žingsnis savarankiškumo link. Noras mylėtis tėvų namuose gali atspindėti ir baimę išsiskirti su vaikyste.
„Mylėdamasis namuose, savo kambaryje, paauglys jaučiasi labiau pasitikintis savimi, nes čia jis saugus, elgiasi kaip suaugęs, bet nesąmoningai lieka globojamas savo tėvų“, – teigė psichologė Beatrice Copper-Royer. Anot jos, bet jei tėvai neleidžia to daryti, tuo pačiu jie nesąmoningai trukdo paaugliui įgyti didesnį savarankiškumą.
„Seksualumas mums nėra duotas savaime, – sako vaikų psichoterapeutas Marcelis Rufo. – Jis pasiekiamas tik per kurį laiką ir įdėjus pastangų, todėl šis procesas visada asocijuojasi su individualios laisvės jausmu. Be to, seksualinio gyvenimo pradžia sutampa su svarbiausiu paauglio asmenybės raidos laikotarpiu – savo individualumo ieškojimu, atsakymu į klausimą: „Kas aš esu?“. Jo tvirtinimu, tačiau tėvai dažnai nesupranta šio momento specifikos. Stengdamiesi būti „dorovingi“, jie dažnai elgiasi kaip urviniai žmonės! Nors galėtų pasielgti šiuolaikiškai ir išradingai: su maišeliu ledinukų padėti ant sūnaus ar dukters naktinio staliuko prezervatyvų pakuotę.
Aišku, tokiais atvejais tėvams taip pat sunku. Juos neretai apima abejones, pradeda kankintis: ar ne per anksti pritarė artimiems „vaikų“ santykiams? Žinia, meilė yra kažkas intymaus, labai asmeniško, ko demonstruoti nedera. Todėl jaunimas savo romanus stengiasi slėpti nuo tėvų ir leidžia kartu naktis, kai suaugusieji vakare išvyksta į svečius ar savaitgaliais į užmiestį.
Nenori ginčytis su vaiku, bijo jį įžeisti, atrodyti senamadiškais
Tuo tarpu ekspertai siūlo stebėti ribą tarp paauglių ir jų tėvų seksualinio gyvenimo. Nei vienas, nei kitas neturėtų žinoti, kas vyksta kitų miegamajame. „Tėvams nereikia stebėti savo vaikų seksualinio gyvenimo, – sako psichologas Danielis Coumas. – Mūsų teisė ir pareiga – paaiškinti jiems apie kontracepciją, apie AIDS ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų pavojų. Taip pat pravartu būtų prisiminti meilės jausmo svarbą seksualiniuose santykiuose. Tačiau seksualinis paauglių gyvenimas turėtų vystytis už tėvų šeimos ribų – tai net ne moralinė norma, o antropologijos dėsnis“.
Anot jo, daugelis iš mūsų supranta, kad neturėtume šeimos namų paversti paauglių meilės prieglobsčiu ir tuo pačiu skatinti palaikyti atsitiktinius santykius. Tačiau vis tiek daugumai tėvų sunku aiškiai pasakyti „ne“. Jie nenori ginčytis su vaiku, bijo jį įžeisti, prarasti meilę, atrodyti senamadiškais…
Vertėtų vaikams paaiškinti, kad jie yra namuose ir tai, ką jie ruošiasi daryti, pastato juos (tėvus) į nepatogią padėtį. Taip sakydami tėvai nesmerktų seksualinio gyvenimo, bet aiškiai parodytų, kad jiems nepatinka tai, kas vyksta šalia.
„Seksas yra natūralus ir sveikas malonumas. Geros sąlygos gali būti ir tėvų namuose, bet tik tuo atveju, jei tėvai mano, kad priimtina, jog sūnaus ar dukters kambaryje nakvotų draugė ar draugas. Jeigu butas (ar namas) didelis, sienos storos, o kiekvieno asmeninė erdvė gerai apsaugota, tai kam tada tie draudimai? Pakanka apibrėžti tik kai kurias ribas“, – sako psichologas Danielis Coumas.
Anot šeimos terapeuto Serge‘o Hefezo, kiekvienas atvejis yra individualus. Kai kurie paaugliai gana darniai seksualinį gyvenimą pradeda namuose, nes jų šeimoje aiškiai nusistovėjusios ribos tarp kartų ir gana tvirtos „psichologinės sienos“. O kitiems naudinga, kad tėvai nelaiko jų priklausomoje padėtyje. Tuo pačiu metu tėvai ir motinos neturėtų prieštarauti savo vertybėms ir įsitikinimams ar versti save daryti nuolaidas, kad išsaugotų vaikų meilę.
„Nuoširdumas ir nuoseklumas yra tai, ką paaugliai labiausiai vertina suaugusiųjų elgesyje. Net jei tai sukelia kivirčų ir priekaištų. Niekas, galiausiai, netrukdo tėvams bent retsykiais išvykti savaitgaliui kur nors toliau nuo namų ir palikti įsimylėjusios poros žinion butą, kuriame jaunuoliai jausis visiškai laisvi“, – teigė vaikų psichoterapeutas Danielis Marcelli ir knygos „Praktinė paauglių psichologija: 100 sunkiausių situacijų, kurias reikia išgyventi“ autorius.
Kol vieni džiaugiasi turėdami supratingus tėvus, kiti tvirtino, kad toks leistinumas suteikė galimybę tėvams, mamai kontroliuoti vaiko asmeninį gyvenimą ir net kištis į jį!