Vaikus reikia mokyti ne tik nusiplauti rankas, pasinaudojus tualetu, išsivalyti rytais dantis, bet ir padėti namų ruošoje (vaizdo įrašas)

Pradėkime nuo to, kad pirmiausiai reikia mokyti  vaikus pasinaudojus tualetu nusiplauti rankas, bet ir rytais išsivalyti dantis. Kita vertus, daugelis tėvų kažkodėl stengiasi apsaugoti savo vaikus nuo bet kokių namų ruošos darbų. Už juos net sutvarko  ir jų kambarį. Ar vaikas sugebės vertinti kitų darbą, jei nedės nė menkiausių pastangų, ką nors veikdamas namuose? Juk buities darbai formuoja žmoguje atsakomybės jausmą ir rūpinimąsi kitais.

Prisideda prie didesnio jų pasitikėjimo savimi

Tėvai dažnai, norėdami visapusiškai ugdyti vaiką, užrašo jį į užsienio kalbų kursus, dailės būrelius, sporto skyrius. Tačiau nuo namų ruošos darbų jie atleidžiami, nes mano, kad tai  gali būti per sunku arba sąmoningai gelbėja nuo kasdienių sunkumų. Dėl to situacija pasiekia tokį lygį, kad po to būna sunku įtikinti vaikus susitvarkyti bent savo kambarį.

Sociologų tyrimų duomenimis, 82 proc. apklaustų suaugusiųjų  būdami jauni dirbo namų ruošos darbus. Tačiau tokį darbą savo vaikams yra pasirengę patikėti tik 28 proc.  Anot tyrėjų, tėvai mieliau apkrauna vaiką tomis veiklomis, kurios užtikrina sėkmę tolimesnėje karjeroje, tačiau neapkrauna buities darbais. Bet jau seniai žinoma, kad namų ruoša ne tik daro vaiką labiau organizuotą gyvenime, bet ir teigiamai veikia psichiką bei akademinę sėkmę. Pavesdami tam tikras buitines pareigas vaikams, suaugusieji prisideda prie didesnio jų pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo atsiradimo. Tyrimai parodė, kad vaikai, padedantys tėvams nuo 4-5 metų, buvo draugiškesni,  greitai susidraugavo, gerai mokėsi mokykloje ir universitete. Jų bendraamžiai, tik  nuo paauglystės pradėję talkinti namuose, karjeros laiptais nepakilo taip greitai.

Padėdami šeimai vaikai išmoksta būti atsakingesni, supratingesni, malonesni, padėti kitiems, rūpintis artimaisiais. Jei vaikai atsisako atlikti namų ruošos darbus, prisidengę neparuoštomis pamokomis ar dideliu darbo krūviu mokykloje, jie neturėtų būti visiškai atleisti nuo namų ruošos darbų. Tėvai, leisdami vaikui atsisakyti buities darbų, nevalingai formuoja juose tam tikrą požiūrį: pažymiai mokykloje reikšmingesni nei pagalba šeimai. Dabar tai gali atrodyti smulkmena, bet laikui bėgant pamatysite savo klaidą. Psichologų nuomone, padėką vaikams reikėtų išreikšti neformalia fraze, pavyzdžiui, „ačiū už pagalbą“ arba padėkokite vaikui pavadindami jį geru pagalbininku.

Tada jam ne tik vėl kils noras ką nors nuveikti aplink namus, bet ir padidės savivertė, jaus, kad be jo šeimai tikrai bus sunkiau išsiversti, jis yra naudingas ir svarbus savo šeimai.

Todėl planuodami vaiko užsiėmimus – pamokas, muziką, kalbų kursus, sportą, poilsį – įtraukite į tai buities darbus. Taip jis pajus jų svarbą ir išsiugdys atsakingą požiūrį į juos. Ir taip jūs pripratinsite vaiką prie drausmės.

Kalbėkite apie namų ruošos darbus teigiamai arba neutraliai

Galite pabandyti sukurti visą namų ruošos darbų sistemą. Atlikdamas kiekvieną jų iš eilės, vaikas pamažu pereis prie sunkesnių. Pavyzdžiui, nuvalys dulkes nuo stalo, išvalys grindis svetainėje. O  po to ir įdomesnė užduotis: sudės skalbinius ir įjungs skalbimo mašiną.  Tačiau  joks piniginis atlygis neturėtų būti naudojamas. Psichologų teigimu, finansinės paskatos pablogina vaiko motyvaciją. Mat tada savo pagalbą jis jau svarstys prekybiniu požiūriu – be noro padėti tėvams, o tik turėdamas tikslą už tai gauti pinigų.

Labai svarbu yra užsiėmimas, kurį duodate vaikui. Norint neugdyti egoisto,  reikia vaikui skirti tokią veiklą, kuri bus reikalinga visai šeimai, o ne tik jam. Pavyzdžiui, susitvarkius savo kambarį, galite nurodyti jam išplauti indus ir nuvalyti dulkes svetainėje. Svarbu, kad vaikas suprastų, jog tai  ne nuobodi ir sunki užduotis, o galimybė pasirūpinti artimaisiais. Jokiu būdu negalima vaikui skirti kokių nors namų ruošos darbų kaip bausmės. Kalbėkite apie namų ruošos darbus teigiamai arba neutraliai. Nuolat kartodami žodžius apie tai, kaip sunku susitvarkyti su buities darbais – kaip pavargote šluostydami grindis ar siurbdami – parodysite vaikui pavyzdį, kurį jis priims. Tai yra, tada jam taip pat nepatiks to daryti.

Geriau sutelkti dėmesį į namų priežiūrą ir švaros palaikymą visų šeimos narių patogumui. Bet jei tėvai padės vaikui kiekviena proga, tada jis užaugs irgi geru pagalbininku. Svarbu – supratimas ir kantrybė.

Būna situacija, kai vaikas užaugo, atsistojo ant kojų ir nelaiko savo pareiga padėti tėvams. Jei taip atsitiko, tada mama, tėtis ir vaikas neturi artimų santykių.

Ką nors pakeisti dar ne vėlu, nors tai nėra taip paprasta, kaip vaikystėje. Deja, būna ir taip, kad tėvai visą savo gyvenimą paskyrė vaikams, tačiau mainais negavo to paties. Greičiausiai taip nutinka dėl  išlepinto vaiko. Svarbu padėti vaikui, o ne tenkinti jo užgaidas.

„YouTube“  vaizdo įrašas