sniegopilys.lt
Lisai McVey buvo tik 17 metų, kai pateko į serijinio žudiko nagus. Tačiau jai pasisekė šiek tiek labiau nei kitoms aukoms. Kelis kartus išprievartauta Lisa kažkokiu neįtikėtinu būdu įtikino maniaką jos nenužudyti ir paleisti namo. Kaip ji tai padarė?
Parašė atsisveikinimo laišką
Lisa McVey gimė 1967 metais kovo mėnesį Tampos įlankoje, Floridoje. Jos mama buvo narkomanė ir alkoholikė, dukra beveik nesirūpino. Mergina net spėjo pagyventi globėjų šeimoje, bet tada vėl buvo grąžinta motinai. Kai Lisai buvo 14 metų, mama nusprendė, kad tėvų pareigų jai užtenka ir išleido dukrą pas savo motiną, mergytės močiutę. Bet paauglė net neįsivaizdavo, ką jai teks išgyventi.
Lisos močiutė, kaip ir jos mama, irgi vedė ne patį geriausią gyvenimo būdą. Be to, ji gyveno ne viena, o su sugyventiniu, kuris beveik iš karto pažvelgė į gražią keturiolikmetę kitomis akimis.
Jei ir anksčiau Lisos gyvenimas nebuvo itin laimingas, tai dabar jis virto tikru pragaru. Močiutės sugyventinis nedavė mergaitei praeiti pro šalį ir pirmai progai pasitaikius užspaudė kampe. Kad Lisa nesipriešintų, jis pridėjo ginklą prie jos gerklės ir darė su ja, ką norėjo.
Mergina stengėsi kuo mažiau būti namuose, todėl įsidarbino spurgų parduotuvėje. Kartais ji ten dingdavo ištisoms dienoms, dirbdama dviem pamainomis.
Tai tęsėsi trejus metus. Lisai gyvenimas atrodė beviltiška tamsa, ir ji pradėjo galvoti, kaip su ja suvesti sąskaitas.
1984 metais lapkričio 2 dieną, prieš eidama į darbą, Lisa parašė atsisveikinimo laišką. Tądien spurginėje ji irgi dirbo dviem pamainomis, bet ji mintyse jau planavo, kaip pareis vėlai namo ir paleis sau kulką į galvą. Ir visi vargai baigsis.
Dvi pamainas atidirbusi Lisa antrą valandą nakties grįžo namo dviračiu ir svarstė būsimos savižudybės planą. Pasinėrusi į savo mintis mergina net nepastebėjo, kaip už jos prislinko nepažįstamas žmogus ir staigiai nutempė nuo dviračio.
Mergina buvo pasibaisėjusi. Ji rėkė, bet nutilo vos pajutusi šaltą smūgį į smilkinį ir išgirdusi vyrišką balsą: „Užsičiaupk arba aš tau smegenis ištaškysiu!“.
Negalima sakyti, kad tai buvo nauja patirtis Lisai, nes kažkas panašaus jai dažnai nutikdavo namuose. Tačiau čia, visiškoje tamsoje, būdama viena nepažįstamo žmogaus draugijoje, ji išsigando kaip niekada gyvenime.
Tą akimirką mergina pamiršo, kad ketino nusižudyti, nes nusprendė, kad kovos iš paskutiniųjų.
– Darysiu, ką tik nori, tik nežudyk manęs! – pasakė ji nepažįstamajam.
Ir tai buvo viskas, ko reikėjo.
Vyras įmetė į savo automobilį visiškai nesipriešinančią Lisą, surišo jai rankas virvėmis, įkišo jai į burną skudurą ir užrišo akis.
Kol skriaudikas jai rišo akis, Lisa perkreipė žandikaulį taip, kad vėliau jį atpalaidavus tvarstis šiek tiek nuslydo nuo akių, o tada net turėjo galimybę kažką pamatyti.
Protinga mergina, nuo vaikystės pamėgusi kriminalinius serialus, bandė surasti kai kuriuos atpažinimo ženklus, tačiau tamsoje tai padaryti per mažą plyšelį pasirodė sunku. Tada Lisa atidžiai apžiūrėjo automobilio vidų. Ji pastebėjo, kad salone sėdynės baltos, tačiau kilimėliai tamsiai raudoni. O prietaisų skydelyje perskaitė žodį „Magnum“.
Vyras, kuris pagriebė Lisą, buvo serijinis prievartautojas ir žudikas Bobby Joe Longas. Bet mergina to nežinojo.
Longas liepė aukai nusirengti ir paklausė, kiek jai metų. Lisa pamelavo, kad jai jau devyniolika. Nusikaltėlis privertė Lisą atlikti jam oralinį seksą automobilyje. Mergina pakluso, nes jai tai buvo ne pirmas kartas. Tačiau šią akimirką ji priėmė tvirtą sprendimą, kad jei jai pasiseks gyvai ištrūkti iš šio nusikaltėlio nagų, ji daugiau niekada niekam neleis su ja to daryti.
Atlikęs savo purviną darbą, Bobby Joe Longas sėdo prie automobilio vairo, jį užvedė ir nuvažiavo kažkur į šiaurę. Kelionė truko apie 20 minučių, o tai išsigandusiai merginai atrodė kaip dvi nesibaigiančios valandos. Atsižvelgdama į vėjo greitį, Lisa nusprendė, kad jie važiavo federaliniu greitkeliu. Visą kelią automobilis barškėjo ir veikė merginos nervus.
Kai automobilis pagaliau sustojo, Lisa pamatė keletą lapų iš po tvarsčio ir pamanė, kad jie atvyko į mišką. Vyras liepė Lisai apsirengti, o tada grubiai sugriebė ją už rankos ir ištraukė iš automobilio.
Kai jis nuvedė merginą į pastatą, ji pajuto durų rankeną. Lisa nesuprato, kur jie yra, bet stengėsi pastebėti bet kokias daugiau ar mažiau svarbias smulkmenas. Ji neprarado vilties būti išgelbėta, todėl apgalvojo kiekvieną savo žingsnį.
Savo auką išprievartavo daugybę kartų visais įmanomais būdais
Įėjusi į pastatą Lisa atkreipė dėmesį, kad kilimas ant grindų yra žalias su geltonai raudonais taškais. Jie lipo laiptais aukštyn: mergina suskaičiavo 19 laiptelių. Po to vyras staigiai pasuko į kairę, o paskui lygiai taip pat staigiai pasuko į dešinę. Dabar jie buvo buto viduje. Iš po tvarsčio Lisa pastebėjo, kad Longas kairėje rankoje laiko ginklą.
Patekę į butą, Longas dar kartą liepė merginai visiškai nusirengti ir eiti į dušą. Jis nuėmė tvarstį nuo jos akių, bet draudė žiūrėti į jo pusę. Lisa sutiko, bet akies krašteliu pastebėjo, kad prievartautojas turi trumpus rudus plaukus.
Bobby Joe Longas numaudė Lisą po dušu, tada nuvertė ją ant grindų ir išprievartavo.
Tada vyras vėl surišo Lizos rankas ir kojas virvėmis ir paguldo ant lovos. Lisa jautė, kad butas labai švarus ir tvarkingas, o gaivių dažų kvapas bylojo, kad jis neseniai suremontuotas.
Per ateinančias 26 valandas Bobby Joe Longas savo auką išprievartavo daugybę kartų visais įmanomais būdais. Po to jis trenkė jai vieną kartą, o po to dar du kartus. Dabar Lisa nelabai tikėjo, kad po visko, kas nutiko, ji galės išlikti gyva.
Pertraukomis tarp išprievartavimų Longas net kalbino Lisą. Jis paklausė jos vardo, o ji pasakė, kad jos vardas Carol. Vyras klausė Lisos apie jos klasės draugus, prašydamas apibūdinti savo kūną, kai eina į sporto salę. Lisa melavo pagražindama ar sugalvodama faktus. Ji norėjo užkalbėti dantį nusikaltėliui, kad jis nenužudytų ir neužmuštų jos.
Vienu metu Bobby Joe Longas padarė ilgesnę pertrauką. Jis nuvedė Lisą – vis dar užrištomis akimis – į kitą kambarį ir davė jai sumuštinį bei sodos. Tame kambaryje stovėjo televizorius ir staiga Lisa išgirsta, kaip pranešėjas sako, jog ieškoma septyniolikmetė Lisa McVeigh. Tada mergina suprato, kad viskas, kas jai nutiko, yra tiesa. Lisą ištiko nevaldomas pykčio priepuolis, ji pradėjo verkti ir rėkti, o tai vyrą ne juokais įsiutino. Jis griebė ginklą ir, pridėjęs Lisai prie galvos, liepia užsičiaupti. „Kitaip būsiu priverstas įsmeigti tau kulką į kaktą“, – pasakė jis. Žodis „priverstas“ suteikė merginai vilties: gal jis nenori jos nužudyti? O akių raištis taip pat suteikė jai vilties, kad ji turi galimybę išsigelbėti.
Longas nuvedė Lisą atgal į miegamąjį ir toliau ją prievartavo. Dabar ji jau nebežinojo, kiek kartų tai nutiko. Mergina visiškai prarado skaičių ir nustojo galvoti. Tam tikru momentu Longas paėmė aukos ranką ir uždėjo ją ant savo veido, o tai suteikė paauglei galimybę daugiau sužinoti apie nusikaltėlį. Po ranka ji pajuto, kad vyras turi mažus ūsus, pora dėmių ir įdubusią nosį.
Kai Longas leido Lisai vienai nueiti į tualetą, ji lietė viską, ką galėjoi, kad paliktų savo pagrobėjo bute kuo daugiau savo pirštų atspaudų, jei nusikaltėlis nepaleis jos gyvos.
Kai jėgos pagaliau apleido Longą, jis leido Lisai miegoti.
Mergina pabudusi suprato, kad viskas, kas jai nutiko, yra ne baisus sapnas, o pati realybė, iš kurios jai reikia kažkaip išsikapstyti.
Vyras vėl ėmė kalbinti Lisą, o ši stebėjosi, kodėl jis su ja taip elgiasi. Longas sakė, kad tokiu būdu atkeršija visoms pasaulio moterims, nes neseniai išsiskyrė su moterimi, kuri pasirodė jo neverta. Po šių žodžių Lisai į galvą atėjo mintis, kad, ko gero, ji toli gražu ne pirmoji ir vienintelė jo auka.
Siekdama sukelti gailestį ir užuojautą maniakui, Lisa jam papasakojo sentimentalią istoriją, kurią sugalvoja kelyje. Ji sakė, kad jos tėvas sunkiai serga ir ji yra vienintelė, kuri juo rūpinasi. Todėl ji negali mirti. Lisa padarė viską, ką galėjo, kad ištrūktų iš maniako gniaužtų.
Galbūt Lisos istorija turėjo įtakos, o gal Longas tikrai neketino jos nužudyti, bet po kurio laiko jis atidavė merginai kažkieno moteriškus marškinius ir liepė jai vilkėti. Tada jis paklausė Lisos, kur ji gyvena, ir pažadėjo parvežti ją namo. Tačiau Lisa netikėjo jo žodžiais, nusprendusi, kad Longas ją nužudys.
Po to vyras nuvedė Lisą į automobilį ir jie vėl kažkur išvažiavo. Mergina nematė kur, bet po kurio laiko jie sustojo iš pradžių prie bankomato, o paskui – prie degalinės. Nusikaltėlis grasino merginai, kad jei ji bandys rėkti, jis pirmiausia nužudys degalinės darbuotoją, o paskui ją pačią. Lisa sėdėjo nei gyva, nei mirusi. Ji nematė pagrobėjo veido, tačiau iš po raiščio pastebėjo, kad jis vilki džinsus, baltus marškinėlius ir avi baltus sportbačius.
Longas pasakė merginai, kad gailisi dėl to, kas atsitiko, ir kad nenužudys jos ne tik dėl sergančio tėvo. Jis liepė merginai penkias minutes nejudėti ir nenuimti raiščio nuo akių. Lisa girdėjo, kaip Longas įsėdo į mašiną ir nuvažiavo. Dar kurį laiką ji stovėjo, bijodama pajudėti, bet pamažu šaltis ėmė skverbtis iki kaulų, ir Lisa nusprendė nusiimti raištį.
Lisa pamatė, kad ji stovi viena prie gražaus ąžuolo, o lauke naktis (buvo 04.30 val. ryto). Netikėdama, kad jai pavyko išlikti gyvai, mergina ėmė šokinėti iš džiaugsmo. Kurį laiką ji lakstė tamsiomis gatvėmis – jai atrodė, kad pagrobėjas vėl ėmė ją persekioti.
Iš pradžių nepatikėjo nė vienu jos žodžiu
Parbėgusi namo Lisa garsiai pasibeldė į duris. Duris atrakino močiutės sugyventinis, kuris sugriebė merginą už plaukų ir numetė ją ant grindų. Ir tada penkias valandas jis mušė išsekusią merginą ir nuolat klausinėjo: „Kur tu buvai? ir „su kuo mane apgavai?“.
Vėliau Lisos močiutė, kuri anksčiau spėjo pranešti apie anūkės dingimą, paskambino į Tampos policijos nuovadą ir pasakė, kad Lisa saugiai grįžo namo. Tačiau Lisos laimei, policija primygtinai reikalavo pasikalbėti su mergina, kad būtų galima viską išsiaiškinti iki galo.
Jei ne tai, kaip vėliau prisipažino Lisa McVey, ji tikrai galėjo nusižudyti – tada ji jautėsi taip blogai.
Tą pačią dieną Lisa buvo atvežta į šerifo biuro policijos nuovadą, kur ji labai ramiu balsu papasakojo viską, kas jai nutiko. Tą dieną su Lisa kalbėjosi detektyvė, bet matydama, kokia mergina rami, nepatikėjo nė vienu jos žodžiu. Tačiau Lisa atkakliai viską kartojo vėl ir vėl. Paaiškėjo, kad tai buvo užburtas ratas. Galiausiai Lisa neištvėrė ir paprašė ko nors „protingesnio“ su ja pasikalbėti.
Kitą dieną jau kitas detektyvas, seržantas Larry‘is Pinkertonas kalbėjosi su Lisa. Išklausęs merginą jis iš karto suprato, kad ji sako tiesą.
Po poros dienų, grįžusi namo, Lisa per televizorių išgirdo, kad jie kalba apie tai, kad buvo rastas dar vienas negyvas moters kūnas (jau aštuntas per pastarąjį pusmetį). Ir tą akimirką Lisą nukratė šiurpas, kad jos prievartautojas ir nekaltas moteris žudantis serijinis žudikas yra vienas ir tas pats asmuo. Lisa nedelsdama paskambino seržantui Pinkertonui ir papasakojo apie savo spėjimą.
Kad išsiaiškintų tiesą, Lisai buvo pasiūlyta atlikti hipnozės procedūrą, tačiau kadangi jai dar nebuvo aštuoniolikos, tam reikėjo jos globėjos, tai yra, močiutės, sutikimo.
Tačiau močiutės sugyventinis dėl suprantamų priežasčių buvo kategoriškai prieš, jis įtikino Lisos močiutę nepasirašyti leidimo. Toks pasipriešinimas tyrimui detektyvui Pinkertonui atrodė keistas, ir jis bandė iš Lisos sužinoti, kodėl taip elgiasi. Ir tada mergina apsipylė ašaromis ir pro ašaras papasakojo, kad močiutės sugyventinis ją prievartavo pastaruosius trejus metus.
Policija suėmė Lisos močiutės sugyventinį, o mergina buvo patalpinta į pabėgusių paauglių centrą.
Larry‘is Pinkertonas retkarčiais aplankydavo Lisą centre, kur ji gyveno. Vieną dieną jis atnešė jai keletą nuotraukų. Liza vieną po kitos žiūrėjo į nuotraukas, kol staiga vienoje iš jų atpažino prievartautoją, kurio pavardė policijai dar nebuvo žinoma.
Policininkai kartu su Lisa važiavo maršrutu, kuris turėjo nuvesti juos į Longo namus. Pakeliui ji pamatė tą patį bankomatą, prie kurio Longas sustojo ir kurį Lisa atpažino. Taip pat transporto priemonių duomenų bazėje policija ieškojo galimo prievartautojo automobilio „Dodge Magnums“. O tarp bankomatų operacijų – tą dieną, kai Lisa buvo pagrobta, policija atrado ir tos mašinos savininko vardą – Josephą Robertą Longą.
Kaip paaiškės vėliau, per pastaruosius šešis mėnesius Longas nužudė 10 moterų ir išprievartavo daugiau nei 50, todėl baimėje buvo ne tik Tampa, bet ir visa Florida. Apskritai nusikalstamą veiklą jis pradėjo devintojo dešimtmečio pradžioje, tačiau pirmą žmogžudystę įvykdė 1984 metais ir nuo tada retai gailėjosi dėl savo aukų. Šiuo atveju Lisai McVey nepaprastai pasisekė.
Longas buvo suimtas praėjus 12 dienų po Lisos pagrobimo. Tačiau prievartautojas laiko veltui nešvaistė: jam pavyko išprievartauti ir nužudyti dar dvi moteris.
Longas prisipažino kaltas dėl 10 moterų nužudymų ir visų jam inkriminuojamų prievartavimų.
Lisos McVey dėka pavojingas maniakas pagaliau buvo sučiuptas.
1985 metais Bobby Joe Longas buvo nuteistas už pirmojo laipsnio žmogžudystę ir nuteistas mirties bausme.
Tolimesnis Lisos McVey gyvenimas buvo gana sėkmingas. Iš pabėgusių paauglių centro netrukus ją išsivežė teta ir dėdė, kurie Lisą apgaubė šiluma ir rūpesčiu. Mergina dirbo sekretore ir retkarčiais galvodavo tapti policininke. Tačiau gimus vaikams, Lisa atsisakė šių minčių – ji nenorėjo, kad jos vaikai taptų našlaičiais, jei ji būtų nušauta darbe.
Vis dėlto 2004 metais, jau būdama 37 metų, Lisa McVey išvyko studijuoti į policijos akademiją. Vėliau ji prisijungė prie to paties departamento, kuris prieš metus suėmė jos pagrobėją. O dabar ji pati užsiėmė kova su seksualiniais nusikaltimais ir padėjo nelaimingoms aukoms, tarp kurių kadaise buvo ir pati.
Bobby Joe Longui mirties bausmė buvo įvykdyta tik 2019 metais gegužės 23 dieną. Lisa McVey ir kita išgyvenusi auka Linda Nuttall dalyvavo asmeniškai. Jos norėjo įsitikinti, kad Bobby Joe Longas, kuris nužudė 10 nelaimingų moterų, niekada daugiau nieko nenuskriaus.
“YouTube” stopkadrai
