Ką daryti, jei mokytojas kabinėjasi prie jūsų vaiko

Yra mokytojų, kurie pasižymi nenugalimą noru ieškoti kaltųjų ir kritikuoti. Batų raišteliai nesurišti, marškiniai ar sijonas sutepti. Kaip mokinys beatsakinėtų, atsakymai į klausimus būna neteisingi, tai yra neverti gerų pažymių. Be to, kone kiekvieną pamoką mokinys išklauso daugybę moralų apie savo neišsivysčiusį intelektą ir bjaurų elgesį.  Iš tolo situacija atrodo nemaloni. Bet kas, jei visa tai susiję su jūsų paties vaiku?- rašo parients.com.

Reikėtų pabandyti rasti neobjektyvaus mokytojo požiūrio įrodymų

Pirmiausia tinkamai pasikalbėkite su vaiku. Nereikia skubotai išsiaiškinti, kuo kaltina mokytojai, ir tada pradėti kovą už teisingumą. Pasistenkite atsispirti norui kuo greičiau atsilyginti kiekvienam, kuris išdrįso įžeisti  jūsų vaiką. Išsiaiškinkite, ar mokytojo kabinėjimasis ar nepasitenkinimas yra pateisinamas.

Geriausia pirmiau ramiai išklausyti konkrečias situaciją, į kurią pateko jūsų vaikas, bet jis turėtų kalbėti atsižvelgiant į visas aplinkybes. Kaip jis elgėsi, ką darė, kai mokytojas barė ir priekaištavo. Taip pat, kaip elgėsi klasės draugai, kaip vaikas atsakė mokytojai ir panašiai.

Be žodinių kaltinimų, reikėtų pabandyti rasti neobjektyvaus mokytojo požiūrio įrodymų. Galbūt mokinio sąsiuvinyje yra užduočių, kurios buvo aiškiai įvertintos žemiau nei turėjo būti.

Beje, atkreipkite dėmesį į tai, ko vaikas nori. Gal jam tereikia, kad mokytoja nustotų priekaištauti ir paliktų jį ramybėje. Tačiau kartais jis nori, kad jam būtų parodyta meilė ir atlaidumas. Tada mokytojas neturės laiko pamokai, jei su visais meiliai bendraus, visus glostys ir brangins. Tai turi būti paaiškinta mokiniui.

Labai gali būti, kad kai kuriose situacijose pats vaikas išprovokavo mokytojo agresiją. Verta paminėti, kad mokytojas jokiomis aplinkybėmis neturi teisės įžeidinėti ar pulti vaiką. Bet geriau, jei tėvai kartą ir visiems laikams mokiniui paaiškintų, kad mokytojui negalima prieštarauti. Ir juo labiau nemandagiai elgtis.

Jei vaikas pripažįsta, kad jo elgesys toli gražu nebuvo pavyzdingas, geriau įtikinti, kad daugiau taip nesielgtų ir atsiprašytų mokytojos. Jei, pasak mokinio, jis nepažeidė drausmės ir gero elgesio, pats laikas pasikalbėti su mokytoju.

Iš anksto sužinokite iš vaiko mokytojo vardą ir jo dėstomą dalyką. Vien pasikalbėjus telefonu, neduos norimo rezultato. Jūs turite eiti į mokyklą ir pabendrauti asmeniškai. Jei mokytojas negali kalbėti dabar, turite susitarti dėl konkretaus laiko ir dienos.

Prieš susitikimą paruoškite savo klausimus. Geriau, jei jie būtų parašyti atskirame lape įskaitoma ranka. Jei užsisėdimas ant  jūsų vaiko labai erzina, visada gerai turėti po ranka raštelį, kuris neleis pamiršti kažko svarbaus.

Nesileiskite į įžeidinėjimus ar atvirą priešiškumą

Atvykę į susitikimą nepradėkite pokalbio priekaištais, o juo labiau – grasinimais. Lengviausias būdas pradėti pokalbį: „Norėčiau sužinoti apie savo vaiko pažangą ir elgesį jūsų pamokose“. Jei mokytojas turi nusiskundimų, jis pats juos išsakys. Nereikia kurstyti keršto troškulio, kai mokytojas paaiškina savo poziciją. Išklausykite viską, o tada paklauskite,  gal mokytojas turi kokių nors pasiūlymų, kurie pakeistų situaciją. Neretai mokytojai per neapdairumą lepteli: „Reikėjo vaiką auklėti geriau! Darykite su juo  ką nors!“. O tai byloja apie  jų neprofesionalumą ir nenorą taikiai spręsti klausimą.

Jei mokytojas neužmezga kontakto, nesileiskite į įžeidinėjimus ar atvirą priešiškumą. Mandagiai atsisveikinkite ir išeikite. Tai visai ne pralaimėjimas. Tai reiškia, kad atėjo laikas kreiptis į mokyklos vadovybę.

Kaip nepriklausomas teisėjas,  į šį konfliktą gali būti įtrauktas klasės auklėtojas. Paklauskite jo apie mokytoją, kuris užsisėdo ant jūsų vaiko. Yra mokytojų, kurie niekada nieko negiria ir neskatina, kalba griežtai. Tai yra daugelio patyrusių mokytojų naudojamos metodikos dalis. Tada vaiką reikės mokyti ne tik mandagiai elgtis, bet ir išlikti ramiam dėl to, kas vyksta.  O mokytojo  moralų  galima klausytis  ir puse ausies.

Jei paaiškėtų, kad jūsų vaikas  yra vienintelis nepasitenkinimo objektas, reikia paprašyti klasės auklėtojos padėti išsiaiškinti situaciją, paveikti kolegą. Pravartu būtų kreiptis į mokyklos psichologą, kad šis įvertintų tai, kas vyksta mokinio psichologinės sveikatos požiūriu. Bendra tėvų, klasės auklėtojo ir psichologo įtaka gali pasukti situaciją taikia linkme.

Bet ką daryti, jei klasės auklėtoja yra ta pati amžinai niurzganti ir viskuo nepatenkinta mokytoja?

Tokiu atveju prasminga pasikalbėti su mokyklos direktoriumi. Jei paaiškėtų, kad mokytoja tikrai visiškai nepateisinamai  ir be jokio reikalo kabinėjasi prie vaiko, mokyklos vadovybė gali daryti įtaką pavaldiniui. Taip sakant, pritaikyti savo svertą.

Kartais tėvai galvoja, kad kiekvienas  mokytojas turi mylėti jo vaiką

Jei visi aukščiau aprašyti patarimai neduos jokių rezultatų, lieka du keliai: eiti į Švietimo skyrių arba perkelti vaiką į kitą mokyklą. Abu būdai yra geri. Vis dėlto kuriuo geriau pasinaudoti? Tai sprendžia tik tėvai, atsižvelgdami į vaiko nuomonę.

Pati pagrindinė klaida – veržtis į mūšį neišsiaiškinus aplinkybių. Taip elgiasi neatsakingi žmonės, kuriems pati konfliktinė situacija įdomesnė nei jos sprendimo būdas. Iš pradžių tėvai apie problemą dažniausiai sužino tik iš vaiko žodžių. Todėl labai prasminga žinoti ir priešingos pusės nuomonę.

Nebūtina mokyti vaiko ginti savo požiūrį, nesilaikant padorumo ir pagarbos mokytojui taisyklių. Taip, mokinys turi visas teises gintis, bet tai turi būti daroma santūriai ir be įžeidinėjimų.

Be to, nereikia viešinti susiklosčiusios nemalonios situacijos. Perpasakoję problemą bendraklasių tėvams, galite nepastebėti „geradarių“, kurie jūsų žodžius mokytojui perduos iškreipta forma.  Vaiko bendraklasiai taip pat neturi žinoti, kad mokinio tėvai imasi veiksmų. Tai gali sukelti daug paskalų ir gandų, ir jūsų vaikas neišvengs patyčių.

Kartais tėvai galvoja, kad kiekvienas  mokytojas turi mylėti jo vaiką. To niekada nebuvo ir nebus. Vieniems jie patinka, kitus erzina, kitus piktina.

Vaikas, nors jau yra moksleivis, vis dar nežino, kaip kompetentingai ir taktiškai spręsti ginčytinus klausimus su suaugusiaisiais. Nesitikėkite, kad jis pats išspręs problemą. Todėl nelaukite, kol  konfliktas paaštrės. Ne tai gali privesti prie rimtos depresijos ir mokinio nervų sistemos sutrikimų.

Dar viena problema – dažna  tėvų baimė, kad mokytojas dar labiau susierzins, bandydamas išspręsti ginčą. Nieko to neįvyks, jei tėvai elgsis ramiai, kompetentingai, atsargiai, bet ryžtingai. Svarbu kruopščiai suprasti problemą, nedarant skubotų išvadų. Jei vaikui lemta dar mokytis šioje mokykloje, nereikia kurti dramos, vos suvokus problemą.

Taktiškas ir mandagus bendravimas duos norimą efektą. Konfliktą su mokytoju galima išspręsti savarankiškai, neįtraukiant kitų žmonių. Dažniausiai tokiose situacijose mokytojai būna geranoriški.