Amitvilio namas išgarsėjo visame pasaulyje dėl neva jame gyvenančių vaiduoklių. "YouTube" stopkadras

Amitvilio namas  išgarsėjo visame pasaulyje dėl neva jame gyvenančių vaiduoklių.  Jis įsikūręs adresu 112 Ocean Avenue, Amityville, Long Island. 1974 metais šiuose namuose 23 metų Ronaldas DeFeo jaunesnysis išžudė šešis savo šeimos narius. Po metų jauna šeima atsikraustė į šį namą, bet po 28 dienų pabėgo, teigdama, kad name klaidžioja vaiduokliai. Ar tai buvo tiesa? Ar tikrai seno nusikaltimo aukos gali kištis į naujųjų savininkų gyvenimą? O gal tai buvo gudrus ir gerai apgalvotas sukčiavimo planas?

 

Kaimynai prisiminė, kad šeima atrodė kaip draugiški, laimingi žmonės

Iš šalies atrodė, kad Defeo turi viską, apie ką galima svajoti. Šeimą sudarė Ronaldas DeFeo vyresnysis ir Louise DeFeo bei penki jų vaikai. Jie gyveno turtingoje Long Ailendo dalyje,  Amitvilyje.  Jų olandiško stiliaus name buvo baseinas, 8 kambariai, didžiulė virtuvė ir privati prieplauka, prie kurios galima prišvartuoti katerius. Kaimynai prisiminė, kad šeima atrodė kaip draugiški, laimingi žmonės. Tačiau, kaip dažniausiai būna, DeFeo turėjo savo paslapčių.

Ronaldas DeFeo vyresnysis vadovavo automobilių prekybai. Šis darbas neužtikrino jo šeimai norimų pajamų, reikalingų tokiems prabangiems namams ir prabangiam šeimos gyvenimo būdui išlaikyti. Didžiąją dalį pinigų gavo Louise tėvas, verslininkas Michaelas Brigante‘as, kuris jiems nupirko šeimos namą. Vėliau Brigante‘as savo žentui skyrė apie 50 tūkst. JAV dolerių verslui plėtoti.

Buvo pranešta, kad šeimos tėvas dėl nesėkmių versle ir profesinio pasitenkinimo stokos su amžiumi tapo beširdžiu ir netolerantišku žmogumi. Dažniausiai jis pykdavo ant vyriausiojo sūnaus Ronaldo,  tai yra DeFeo jaunesniojo. Kai berniukas užaugo, jis sunkiai sugyveno su tėvu.

Ronaldas jaunesnysis taip pat patyrė patyčias mokykloje dėl papildomo svorio. Paauglystėje, norėdamas susidoroti su stresu, vaikinas pradėjo vartoti alkoholį. Bet tik dar labiau nesutarė su tėvu ir gilino problemas.  Motina nieko nepadarė, kad pagerintų jų santykius. Iki 17 metų Ronaldas jaunesnysis buvo žinomas kaip neramus paauglys. Didžiąją laiko dalį jis praleisdavo gatvėje, palaikymas draugystę su abejotinomis asmenybėmis ir vartodamas alkoholį, taip pat įsiveldavo į muštynes. Tačiau niekas nesitikėjo, kad Ronaldo DeFeo jaunesniojo problemos įkvėps jį tai padaryti…

1974 metais lapkričio 13 d. Ronaldas jaunesnysis paėmė 35- to kalibro šautuvą, įėjo į savo tėvų miegamąjį… ir paleido šūvius.  Tada vaikinas nuėjo į brolių ir seserų miegamuosius ir nušovė 18 metų seserį Dawn, 13 metų Allison, 12 metų brolį Marką ir 9 metų Johną. Tada Ronaldas nusiprausė po dušu ir persirengė. Pakeliui į darbą jis išmetė šautuvą į lietaus kanalizaciją.

Ronaldas apsimetė nežinantis, kodėl tėvas nepasirodė darbe ir net jam paskambino. Po darbo žudikas nusprendė vakarą praleisti su draugais, nepamiršdamas jiems paminėti, kad dėl tam tikrų priežasčių negali susisiekti su savo šeima.

Kitą rytą DeFeo įbėgo į netoliese esantį barą prašydamas pagalbos. Ten jis lankytojams pasakė, kad jo šeimai „kažkas“ atsitiko. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai aptiko Ronaldą DeFeo jaunesnįjį sutrikusį. Jis pareigūnams sakė manantis, kad jo šeima tapo vietinės mafijos aukomis. Policininkai iš pradžių patikėjo jo pasakojimu ir net nuvežė jį į policijos skyrių, norėdami apsaugoti. Tačiau netrukus jie pastebėjo įtartinų detalių, kurios nesutapo su jaunuolio pasakojimais.

DeFeo tvirtino, kad tą nelemtą dieną jis visą rytą buvo darbe ir visą dieną su draugais, todėl negalėjo susisiekti su šeima. Tačiau policija greitai nustatė, kad DeFeo šeimos nariai jau buvo mirę gerokai anksčiau nei Ronaldas jaunesnysis būtų išvykęs į darbą. Policija taip pat iškart išsiaiškino, kad samdomas žudikas, kurį vyras įvardijo, buvo ne  iš kažkur atvykęs žmogus.

Kitą dieną Ronaldas DeFeo jaunesnysis prisipažino padaręs nusikaltimą. Jis pasakė policijai: „Kai pradėjau, aš tiesiog negalėjau sustoti“.

 

Durys atsidarė ir užsidarė pačios, girdėjosi žingsniai ir šnabždesiai

Ronaldo DeFeo baudžiamasis procesas prasidėjo 1975 metų spalį. Jo advokatas tvirtino, kad Ronaldas išprotėjo, o demoniški balsai, sklindantys iš namų sienų, privertė jį susidoroti su šeima.

Galiausiai DeFeo buvo pripažintas kaltu. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tačiau istorija apie baisų namą Amitivilyje tuo nesibaigė.

Šią bylą  gaubė daugybė paslapčių. Tyrėjai nesuprato, kodėl nė vienas kaimynas negirdėjo šūvių (DeFeo nenaudojo duslintuvo), taip pat kodėl šeimos nariai nebandė pabėgti. Žudiko motyvai liko neaiškūs. Buvo akivaizdu, kad DeFeo turėjo daug pykčio prieš savo tėvą, tačiau kodėl jo pyktis krito ant motinos ir jaunesnių brolių ir seserų, nebuvo aišku.

Žudikas kelis kartus pakeitė savo istoriją  jau sėdėdamas kalėjime, todėl atskleisti paslaptį, susijusią su tos nakties įvykiais jo šeimos namuose, buvo sunku.

1975 metų gruodį nauja šeima persikėlė į buvusius DeFeo namus. George‘as Lutzas, jo žmona Kathy ir trys jų vaikai name išgyveno tik 28 dienas. Po to išsigandę išvyko sakydami, kad ten gyvena DeFeo šeimos dvasios.

Istorija apie tai, kas nutiko Lutzų šeimai per tas 28 dienas, nuo to laiko buvo daug kartų perpasakota ir pakeista. Išleista kelios knygos, sukurtas filmas.

Visose versijose pavaizduotas vietinis katalikų kunigas, kurio naujieji šeimininkai paprašė pašventinti ir palaiminti namą dėl savo prastos reputacijos. Tada, tariamai, kunigas pajuto grėsmingą piktųjų dvasių buvimą viename iš miegamųjų viršutiniame aukšte ir perspėjo naujus gyventojus šiame kambaryje nemiegoti. Knygoje rašoma, kaip kunigas pajuto stiprų smūgį į veidą ir išgirdo balsą, liepiantį išeiti. O filme kunigą užpuolė musių spiečius. Tada prasidėjo tikrai keisti dalykai. Durys atsidarė ir užsidarė pačios, girdėjosi žingsniai ir šnabždesiai. Nepaisant kūrenamo  židinio, namas buvo nuolat šaltas. Ant sienų ir kilimo atsirado raudonų gleivių lašų (kai kuriose versijose žalios arba juodos spalvos).

Paskutinę naktį praleidęs tuose namuose,  George‘as Lutzas pranešė, kad visą naktį nemiegojo, klausėsi žingsnių viršutiniame aukšte ir jautė kažkieno buvimą. Kitą dieną vaikai pabudo ir pasakė, kad negali pajudėti.

Šeima  tiesiog nebegalėjo likti šiame name. 1976 metų sausio 14 dieną jie išsikraustė.

Netrukus po to, kai Lutzų šeima paliko namus, jie susitiko su Williamu Weberiu, advokatu, atstovaujančiu Ronaldui DeFeo. Weberis, kaip paaiškėjo, jau galvojo parašyti knygą apie šį nusikaltimą. Anot advokato, jis ir Lutzas turėjo „kūrybinę gyslelę“. Lutzas pasidalino istorija apie nerimą keliančius dalykus, kuriuos jie jautė ir matė namuose, o Weberis pasidalijo informacija apie DeFeo šeimos žudynes.

„Mes paėmėme tikrus faktus ir šiek tiek juos pakeitėme, – sakė Weberis 1988 metais. – Kitaip tariant, iš esmės tai buvo autentiška medžiaga“.

Tačiau Weberis ir Lutzas susikirto po to, kai buvo išleista bendra knyga, nes negalėjo susitarti, kaip padalinti gautą honorarą. Tada Lutzas papasakojo savo istoriją žurnalistui ir filmų kūrėjui Jay‘ui Ansonui. Po dvejų metų Ansonas išleido romaną „The Amityville Horror“, pagrįstą Lutzų šeimos pasakojimais apie paranormalius reiškinius, vykstančius jų namuose. 1979 metais buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas.

 

Nepajėgė laiku sumokėti pasiimtos būsto paskolos

Nuo to laiko buvo išleista daugiau nei dešimt filmų, sukurtų pagal įvykius DeFeo šeimos namuose. Tačiau bene garsiausias išlieka 1979 metų filmas, kuriame Jamesas Brolinas ir Margot Kidder vaidina George‘ą ir Katie Lutzus.

Tuo tarpu DeFeo kelis kartus bandė išeiti iš kalėjimo. Anot nuteistojo, jis labai įsižeidė, kad visoje šioje istorijoje jam nebuvo suteiktas reikiamas dėmesys ir nemokėjo pinigų už teises filmuoti įvykius jo namuose. Kalėjime jis išbuvo iki mirties – 2021 metų, sulaukęs 69 metų amžiaus. „Manau, kad „The Amityville Horror“ (Amitvilio siaubas) esu aš“, – kartą pasakė DeFeo.

2016 metais žinomas amerikiečių žurnalistas Johnas Bartholomewas,  parašęs straipsnį žurnale „Skeptic“, minint 40-ąsias Amitvilio namų  metines, yra įsitikinęs, kad Lutzas paliko namus, nes nepajėgė laiku sumokėti pasiimtos būsto paskolos. „Jie norėjo užsidirbti  lengvų pinigų iš šios istorijos“, – įsitikinęs žurnalistas.

Tačiau Lutzas niekada neatsisakė savo įvykių versijos: „Mūsų kritikai yra žmonės, kurie niekada nebuvo šiame name ir nemiegojo, –  tvirtino šeimos galva 1979 metais. – Niekas, kuris kada nors buvo šiuose namuose ar tyrinėjo juos, nevadino to apgaule“.

Ilgainiui šiam namui Amitvilyje  buvo suteiktas kitas adresas. Jis buvo parduotas mažiausiai keturis kartus ir nė vienas iš naujų savininkų nepranešė apie jokius įvykius iš anapusinio pasaulio.  Paskutinį kartą namas buvo parduotas 2016 metais už 850 tūkst. JAV dolerius.  Jis buvo visiškai renovuotas ir šiuo metu parduodamas už 1 699 900 JAV dolerių.

„YouTube“ stopkadrai

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą