Farmacijos bendrovė „Gedeon Richter“ apklausė vaisingo amžiaus moteris, atlikdama moterų sveikatos indekso tyrimą ir siekdamai išsiaiškinti, kurie kontracepcijos metodai šiuo metu yra populiariausi ir kodėl. Ir paaiškėjo, kad yra šie trys populiariausi kontracepcijos metodai: barjerinis metodas – 41 proc., nutrauktas lytinis aktas – 24 proc. ir hormonų terapija – 23 proc.
Dažniau renkasi kontracepcijos metodą, saugantį nuo lytiniu keliu plintančių ligų
Nuo ko priklauso moters pasirinkimas? Tyrėjai išsiaiškino, kad tarp 79 proc. apklaustų moterų, pasirinkusių šį metodą, pirmiausia aptarinėjo galimybes su partneriu, o 18 proc. informacijos ieškojo pačios.
Rinkdamosi barjerinį metodą, 51 proc. respondenčių aptarė galimybes su partneriu, 45 proc. ieškojo informacijos pačios, o tik 20 proc. kreipėsi į ginekologą.
Hormoninės kontracepcijos klausimais, 82 proc. apklausoje dalyvavusių moterų pirmiausia pasitikėjo ginekologo nuomone.
Taigi, apklausos duomenimis, jaunesnės ir netekėjusios moterys renkasi kontracepcijos metodą, saugantį nuo lytiniu keliu plintančių ligų, barjerinį metodą nurodė 67 proc. 18-24 metų moterų, o 34-45 metų moterų tik 33 proc.
Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad labiausiai – 73 proc. moterų nerimauja dėl sveikatos saugumo, 63 proc. – dėl veiksmingos apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo, o 38 proc. – dėl veiksmingos apsaugos nuo lytiniu keliu plintančių ligų.
Bet yra ir dar viena, nors ir ne tokia populiari, apsaugos priemonė nuo nepageidautino nėštumo. Gali būti, kad daugelis jos net nežino. Tai kontraceptinis implantas.
Kontraceptinis implantas – tai mažas, 4 cm ilgio ir 2 mm skersmens silikoninis strypas, įkišamas po oda vidinėje žasto pusėje. Implanto prasmė – ilgalaikis kontraceptinis poveikis. Galiojimo laikas nuo įdėjimo momento yra treji metai. Tada kontraceptinis poveikis baigiasi ir implantas turi būti pakeistas nauju.
Implantai naudojami daugiau nei 40 šalių. Implanto po oda nesimato, bet pirštais jį galima apčiuopti.
Visa tai padidina kontraceptinį poveikį
Kaip veikia kontraceptinis implantas? Įdėjus po oda, implantas išskiria hormoną etonogestrelį – sintetinį progesteroną. Hormonas patenka į kraują ir slopina ovuliaciją. Paprasčiau tariant, kiaušinėlis nepalieka kiaušidžių, todėl po sekso spermatozoidai negalės jo apvaisinti. Nėštumas neįvyksta.
Etonogestrelis ne tik slopina ovuliaciją, bet ir padidina gleivių klampumą gimdos kaklelio kanale, todėl spermatozoidai negali į jį prasiskverbti. Kitas hormonas stabdo endometriumo – vidinio gimdos gleivinės – augimą, o jei per kažkokį stebuklą vis dėlto įvyksta apvaisinimas, apvaisintas kiaušinėlis negali įsitvirtinti ir pradėti vystytis. Visa tai padidina kontraceptinį poveikį.
Tai reiškia, kad vidutiniškai viena moteris iš tūkstančio pastoja per metus, nešiodama kontraceptinį implantą. Tačiau visi nėštumo atvejai yra susiję su implanto įdėjimo technikos pažeidimu. Dabar šis implantas užima pirmąją vietą pagal veiksmingumą, aplenkdamas seniai žinomą spiralę.
Tuo pačiu metu kontracepcijos metodo veiksmingumu labiau tiki tos, kurios naudojasi hormonų terapija.
„Apklausos duomenimis, 89 proc. moterų, naudojančių hormoninę kontracepciją, yra įsitikinusios arba beveik įsitikinusios, kad yra patikimai apsaugotos nuo nepageidaujamo nėštumo, – sako kompanijos „Gedeon Richter“ atstovė Attila Varadi. – 43 proc. moterų taip pat pabrėžė teigiamą poveikį jų išvaizdai ir savijautai“.
„YouTube“ vaizdo įrašas