Mokslininkų teigimu, vyrų ryžtingumas, aktyvumas ir noras bei siekimas tapti lyderiu priklauso nuo hormono testosterono lygio jo organizme. Kuo daugiau organizme pasigamina testosterono, tuo daugiau vyras nori vadovauti ir nurodinėti kitiems žmonėms, būti lyderiu, reikalauti, kad kiti žmonės skaitytųsi su jo nuomone ir būtų pavaldūs jam, rašo „Science News“.
Siekia būti ne tik lyderiais tarp bendraamžių
Jei paauglys elgiasi vyriškai, yra energingas, aktyvus, dalykiškas, ryžtingas ir siekia būti savarankiškas, vadinasi, jo organizme pakankamai testosterono.
O kai šio hormono nepakankamai, tai nėra ir vyriško elgesio, nėra vyro apskritai plačiąja šio žodžio prasme. Paaugliai, kurių padidintas testosterono lygis kraujyje siekia būti ne tik lyderiais tarp bendraamžių, bet ir sugeba juos priversti paklusti jo valiai ir nurodymams. Sporte ar kurioje nors kitoje veikloje jie siekia visada būti aukštumoje ir apskritai visur stengiasi pasiekti pačių geriausių rezultatų. Paauglio agresyvumas – taip pat testosterono poveikio rezultatas.
Šis hormonas ne veltui siejamas su vyrišku agresyvumu. Bet kuris paauglys linkęs įsivelti į muštynes, jei muša jo draugužį. Arba paauglių grupė aiškinasi santykius su juos užpuolusia kitų bendraamžių ar vyresnių grupe. Tokiais atvejais jie negalvoja, kad gali būti sumušti ar net rimtai sužaloti.
Nėra nieko stebėtino, kad paaugliai berniukai ar vaikinai elgiasi visai kitaip nei merginos. Mat psichologiškai adekvačios merginos turi stiprų savisaugos jausmą ir nebūna pernelyg agresyvios. Mat jos nelinkusios gauti mėlynių ar gumbų. Jos arba atsitraukią į šalį, arba pabėgs, arba pakvies į pagalbą suaugusį žmogų.
Varomoji jėga yra noras kontroliuoti situaciją
Tačiau agresyvios ir linkusios muštis merginos – tai jau patologija. Taip neretai atsitinka dėl seksualinės smegenų diferenciacijos pažeidimų, dėl kurių ir atsiranda vadinamoji lyties vaidmenų elgesio transformacija – mergaitė elgiasi kaip berniukas, o vyresniame amžiuje susiduria su galybe problemų.
Tokiose situacijose paauglių berniukų agresyvumas pasireiškia jiems tipiškais gestais, įžeidžiančiais žodžiais, necenzūrine kalba. Taip pat žodiniais grasinimais ar agresyvių ketinimų demonstravimu, galima sakyti, be jokios rimtos priežasties.
Pagrindinė daugelio paauglių tokių veiksmų varomoji jėga yra noras kontroliuoti situaciją. Tada paauglys stengiasi užimti lyderio poziciją. Net ir sporto treniruotėje jis linkęs vadovauti kitiems.
Kai kurių paauglių agresyvumas išreiškiamas tik žodžiu – ginčuose ir kivirčuose su tėvais, užsispyrimu, pasipriešinimu vyresniesiems ir bet kokiems suaugusiųjų nurodymams. Taip pat ginčuose su mokytojais ir mokyklos drausmės nepaisymu.
Konkurencija, noras „pasimatuoti“ jėgas su kitais ne mažiau stipriais varžovais ir noras laimėti yra šio amžiaus visų paauglių bruožas.