Pirmoji seksualinė patirtis: kaip suprasti, kad ne per anksti? (vaizdo įrašas)

Dažniausi seksualinių santykių pradžios motyvai yra meilė, seksualinis potraukis ir smalsumas. Kartais viskas nutinka netyčia. Jausmai dažniau lemia merginoms, trauką – vaikinams. Taigi, kaip ugdyti paauglius suaugusio ir atsakingo požiūrio į seksą ir jo pasekmes, rašo jamanetwork.com.

 

Seksualiniai santykiai yra dviejų žmonių santykių dalis

„Seksualinio debiuto“ amžius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o seksualinių partnerių daugėja. Medicininiu požiūriu fiziologiškai subrendusio paauglio (nuo 15–17 metų) seksualinis aktyvumas nekenkia jo sveikatai. Tuo pačiu metu aiškus fiziologinis sekso poreikis pastebimas tik tarp paauglių, kurių psichoseksualinis vystymasis pagreitėja. Likusiems jo pradžią galima gana lengvai atidėti, kol bus pasiekta visiška psichologinė ir socialinė branda.

Svarbu, kad tėvai neatmestų seksualumo kaip nepadoraus, pavojingo ar iš prigimties probleminio dalyko. Būtina paaiškinti vaikui, kad ši žmogaus gyvenimo pusė gali būti stiprių teigiamų emocijų, pasitenkinimo ir laimės šaltinis. Tačiau seksualiniai santykiai neturėtų prasidėti per anksti, tarp pakankamai subrendusių partnerių, kurie suvokia norus ir veiksmus.

Seksualumas yra tik dalis žmogaus gyvenimo, o seksualiniai santykiai yra dviejų žmonių santykių dalis. Jei nėra supratimo, švelnumo, bendrų pažiūrų ir abipusių jausmų, seksualiniai santykiai neatneš emocinio pasitenkinimo ir laimės. Vietoj džiaugsmo ir malonumo jie gali sukelti fizinį ir psichinį diskomfortą: baimę, depresiją, nusivylimą, gėdą. Intymūs santykiai turėtų būti grindžiami pasitikėjimu, abipusiu savanorišku sutikimu, atvirumu ir dialogu.

Kai 14-15 metų paauglys užmezga seksualinius santykius, jis nėra pasirengęs visiems scenarijams. Jaunas vyras gali turėti erekcijos problemų arba priešlaikinę ejakuliaciją. Mergina, užuot padrąsinusi partnerį, dėl savo nepatyrimo gali jį išjuokti ar įžeisti. O skausmingi pojūčiai dažnai išgąsdina merginą, sukelia nepasitenkinimo jausmą. Pirmą kartą patirtos nesėkmės dažnai sukelia dar didesnį diskomfortą ir net seksualines problemas.

Norėdami padidinti savo, kaip seksualinio partnerio, pasitikėjimą, daugelis paauglių vartoja alkoholį, pradeda rūkyti ir netgi vartoja narkotikus. Dažnai pirmoji seksualinė patirtis yra susijusi su apsvaigimo būsena, o tai reiškia, kad jie gali iki galo nesuvokti, kas vyksta. Kartais netgi galima kalbėti apie paslėptą ar atvirą smurtą. Įdomu tai, kad daugiau nei pusė seksualiai negyvenančių 15-16 metų merginų to siekia, o gyvenančios dažnai tuo nusivilia. Kadangi joms emocinis intymumas gali būti svarbesnis nei fizinis.

Tėvai gali skirtingai žiūrėti į seksualinius santykius paauglystėje. Tačiau reikia pabrėžti, kad griežtas draudimas gali duoti netikėtą rezultatą.

Mokslininkų atliktais tyrimais, 19,3 proc. 15–17 metų moksleivių užsiima analiniu ir oraliniu seksu, formaliai išsaugodami savo nekaltybę. Panaši situacija susiklosto ir kitose visuomenėse, kuriose egzistuoja (bent iš dalies) mergaičių nekaltybės išsaugojimo iki santuokos kultas, o kartu sveikintina ir berniukų seksualinė patirtis iki santuokos.

2011 metais Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad 60,3 proc.  apklaustų 14-18 metų merginų, mokyklų ir kolegijų studentų, lytinių santykių turėjo iki 18 metų. 2008 metais nėštumą nutraukė 4 iš 1000 12–19 metų mergaičių/merginų.

Daug pagrįstesnis ir veiksmingesnis už draudimus yra nuoseklus suaugusiųjų požiūrio į seksualumą formavimas  tarp jaunimo. Svarbu vaikams laiku paaiškinti, kad lytiniai santykiai susiję su dviejų suaugusiųjų atsakomybe už save ir savo sveikatą, vienas už kitą ir už galimą trečio – savo kūdkio atsiradimą. Merginų ir berniukų lytinių santykių motyvai ir lūkesčiai skiriasi, tai turi žinoti ir paaugliai. Merginos, anksti pradėdamos seksualinį gyvenimą dėl meilės, dažnai galvoja apie ilgalaikius santykius, santuoką, o kartais ir vaikus. Tuo tarpu dauguma jaunų vyrų nėra pasirengę nei kurti šeimos, nei turėti vaikų.

 

Susilaukti vaiko visai nereiškia tapti vyru

Kalbant apie lytiniu keliu plintančias infekcijas, veiksmingiausi jų prevencijos būdai yra susilaikymas arba seksas su nuolatiniu sveiku partneriu abipusės ištikimybės principu. Beje, paaugliai (o galbūt ir suaugusieji) ieško šio vieno partnerio, todėl daug saugiau naudoti prezervatyvus. Jie padės išvengti infekcijos ir nepageidaujamo nėštumo.

Tėvai turi nugalėti gėdą. Kalbėtis apie tai su 12-14 metų vaikais būtina dar prieš jiems įgyjant pirmosios seksualinės patirties. Kaip kalbėti su paaugliais apie ankstyvo nėštumo riziką?

Paprastai mergaičių tėvai daug labiau rūpinasi savo vaikų seksualiniu gyvenimu nei berniuko tėvai. Tačiau yra dalykų, kuriuos jauniems vyrams reikėtų priminti. Galbūt suaugusiems jie atrodo savaime suprantami, bet kartais tai yra didelė naujiena paaugliams.

Pavyzdžiui, mintis, kad seksualiniai santykiai nėra tik pramoga: jie turi rimtų pasekmių. Kitaip tariant, susilaukti vaiko visai nereiškia tapti vyru – tam vis tiek reikia rūpintis šeima, būti ištikimam ir prisiimti atsakomybę. Pravartu priminti, kad vaikams reikia suaugusių, mylinčių, rūpestingų tėvų, o tai įmanoma tik tada, kai patys tėvai nustoja būti vaikais.

Tuo tarpu jauni vyrai mūsų visuomenėje yra labai infantilūs, o mergina paprastai suvokiama kaip vaikas beveik prieš vedybas. Ji turi padaryti labai sunkų, beveik neįmanomą šuolį savo pačios raidoje nuo vaiko iki motinos.

Be to, mokslininkai išsiaiškino, kad jaunos motinos dažniau nei vyresnės motinos serga pogimdymine depresija.

Net abipusės meilės situacijoje moksleivės nėštumas ir gimdymas yra nepageidaujami, nes jie drastiškai pakeičia jos socialinį gyvenimą. Kyla grėsmė mesti mokyklą, mergina yra atskirta nuo bendraamžių, rizikuoja sulaukti artimųjų pasmerkimo ir viena auginti kūdikį. Merginos turi suprasti, kad trapūs dviejų santykiai netaps stipresni gimus kūdikiui, o vaikas neturi tapti būdu išlaikyti mylimą žmogų: „Aš turiu tavo vaiką. Tu privalai tuoktis!“. Tai ne pati geriausia santuokos pradžia.

Be to, vaikui auginti reikia nemažai pinigų. Tai dažnai lemia finansinę nedirbančios mamos priklausomybę nuo tėvų ar kitų jai spaudimą darančių žmonių.

Psichikos sveikatos problemų gali kilti ir dėl artimųjų bei draugų paramos stokos, izoliacijos nuo draugų ir šeimos narių, finansinių sunkumų.

Paaugliai turi žinoti: pastoti gali (net) jei…

turėjo lytinių santykių nutraukimą;

mergina pirmą kartą užmezgė intymius (seksualinius) santykius;

menstruacijos dar nesibaigė visiškai;

mergystės plėvė nebuvo praplėšta;

po lytinių santykių mergina nusiprausė arba į makštį įsidėjo atitinkamų priemonių;

ejakuliacija neįvyko makštyje;

mergina nereguliariai vartojo kontraceptines tabletes;

prezervatyvas buvo suplyšęs.

 

Dažniau paauglių nėštumas yra atsitiktinis

Nėštumas iki 18 metų ne tik apsunkina merginos gyvenimą, bet ir kelia didelį pavojų jos sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nėštumas, abortas ir gimdymas paauglystėje yra vienos iš pagrindinių motinų ir vaikų mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Paauglių motinų naujagimių mirties tikimybė yra 1,5 karto didesnė nei 20–29 metų amžiaus moterų.

Paprastai ankstyvas nėštumas vyksta su rimtomis komplikacijomis, dažnai keliančiomis grėsmę motinos ir vaiko gyvybei, ir sveikatai. Vaikai, gimę paauglių motinoms, dažniau nei kiti turi mažą gimimo svorį. Paauglių nėštumo nutraukimas yra kupinas nevaisingumo ir kitų ginekologinių ligų.

Kai kuriose visuomenėse socialinės normos ir tradicijos leidžia mergaitėms pakankamai anksti tuoktis ir susilaukti vaikų. Tačiau dažniau paauglių nėštumas yra atsitiktinis ir atsiranda dėl to, kad paaugliai nenaudoja kontraceptikų. Kartais merginos bando pastoti, kad išlaikytų jauną vyrą. Nėštumas paauglystėje (kaip ir bet kuriame kitame gyvenimo etape) taip pat gali būti seksualinės prievartos pasekmė.

Geriausias „draudimas“ nuo per ankstyvos seksualinės veiklos pradžios – darni tėvų šeima, tėvų ir vaikų tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, tėvų domėjimasis ir dėmesys paauglių gyvenimui. Todėl pirmąją (ir gausiausią) grupę sudaro merginos, turinčios emocinių problemų ir konfliktų savo šeimoje. Todėl jos nori pagerinti savo statusą per seksą, išspręsti emocines problemas, kompensuoti trūkstamą šilumą, meilę, dėmesį ir rūpestį.

Antroji grupė – tie, kurie seksą suvokia kaip eksperimentą. Televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse gausu informacijos apie malonius dalykus, susijusius su seksu ir meile, tačiau jose labai mažai informacijos apie tai, ką gali sukelti neapgalvoti eksperimentai su savimi.

Galiausiai trečioji grupė – nepatyrusios pasyvios merginos, kurios įpratusios visame kame paklusti suaugusiems. Ir tokioje poroje, kaip taisyklė, partneris yra daug vyresnis.

“YouTube” vaizdo įrašas