sniegopilys.lt
Paauglystė dažnai būna sunki ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Ko gero į kiekvieno iš tėvų gyvenimą ateina probleminis laikotarpis, kai jis supranta, jog daro kažką ne taip. Gimdytojai supranta, kad jie neberanda bendros kalbos su paaugliu tapusiu vaiku, kad būtina kažko išmokti, pabandyti, pakeisti įprastus dalykus. Tėvai stengiasi nepadaryti ar ištaisyti padarytas klaidas, norėdami užmegzti tvirtus santykius su savo atžala, pagrįstus abipusiu pasitikėjimu.
Mes visi esame žmonės, galime padaryti klaidų, bet kai žinai, ko tikrai neturėtum daryti, lengviau išvengti jų ir veikti vaiko labui, stiprinant santykius su juo.
- Reikalauja būti atviram
Vaikas auga, keičiasi, jis nori būti savarankiškas, turėti savo nuomonę įvairiais klausimais, kurie gali skirtis nuo jūsų, tėvų ir kurių vaikas nenorėtų su jumis aptarti (bent jau čia ir dabar).
Tėvai mano, kad jis turėtų viską žinoti apie savo vaiką, todėl jis pradeda reikalauti vaiko atvirumo ir prisipažinimo.
Kuo didesnį tėvų spaudimą patiria vaikas, tuo labiau jis pradeda jausti, kad tėvai jo nesupranta ir nenori suprasti. Vaiką pradeda kamuoti tėvų spaudimas, jis pradeda aktyviai užsisklęsti nuo gimdytojų ir gali pradėti apgaudinėti. Užuot kategoriškai pasakius: „Privalai man pasakyti, kas nutiko“, geriau pasakyti: „Jei nori pasikalbėti, aš visada tavęs lauksiu“.
- Pažeidžia vaiko asmeninę erdvę
Net ir geriausių ketinimų vedami kartais tėvai pradeda tikrinti vaiko kišenes, krepšį, paauglio susirašinėjimą ir jo paskyrą socialiniuose tinkluose. Taip tėvai ne tik rodo nepagarbą vaikui, bet ir nuvertina jo asmeninę erdvę, kurią jis tik bando susikurti. Tai labai pakerta jo pasitikėjimą tėvais ir savimi.
Geriau (ir reikia dėti pastangas), kad galima kontrolė būtų atviro ir sąžiningo jūsų ir jūsų vaiko susitarimo rezultatas.
- Nepaiso savo paauglio nuomonės
Kai tėvai nesidomi vaiko nuomone, neatsižvelgia į tai spręsdami ir su juo susijusius klausimus, jis mano, kad jo nuomonė nėra svarbi tėvams. Ir daro išvadas, kad jis nėra mylimas ir gerbiamas.
Toks elgesys gali išprovokuoti vaiko agresiją. Arba vaikas ilgainiui nustos reaguoti į tėvų atkaklumą. Galų gale vaikas gali tiesiog neįgyti galimybės savarankiškai priimti sprendimus.
Geriau ne tik domėtis vaiko nuomone, bet ir atsižvelgti į ją šeimos rate.
- Kelia neaiškius reikalavimus
Pavyzdžiui, tėvas klausia vaiko: „Kada pradėsi gerai mokytis? Mane nervina tavo gautas pažymys. Išsitaisyk šią savaitę“. Be abejo, vaikas supras ko iš jo norima, bet jam bus labai sunku įgyvendinti reikalavimą, nes kriterijai yra gana migloti.
Laikui bėgant tai gali sukelti didelį nuomonių skirtumą: vaikas galvos, kad jis jau visiškai atitinka reikalavimus, o tėvai – kad jis pasiekė labai mažai.
Norėdami to išvengti, turite tiksliai suprasti, ko norite ir sužinoti, kaip apie tai pasakyti vaikams.
- Nuvertina jo jausmus
Tėvai dažnai mano, kad vaikai pernelyg dramatizuoja įvykius, yra pernelyg imlūs, todėl negalvoja, kad būtina palaikyti vaiką.
Jei vaikas nuolat negauna artimųjų palaikymo, jis jaučiasi atstumtas ir dar labiau užsidaro. Arba jis pradeda protestuoti prieš savo tėvus ir elgtis agresyviai.
Todėl stenkitės į viską, kas nutinka jūsų vaikui, žiūrėti rimtai, gerbkite jo jausmus, vertinkite jo pasitikėjimą. Pasakykite jam, kad kas benutiktų, jis praneštų ir visada bus suprastas ir priimtas. Ir kad jo jausmai jums yra svarbūs.
- Tėvai nesilaiko duotų pažadų
Tėvai kartais griebiasi neįvykdomų pažadų ar grasinimų, kad vaikas įvykdytų jų reikalavimus.
Bet kai pasiekia norimą tikslą, ar jie pamiršta savo žodžius, ar tiesiog neskuba jų įgyvendinti. Pavyzdžiui, „Kol neparuoši pamokų, neišeisi susitikti su draugais“.
Tačiau verta nepamiršti: paaugliai labai jautriai reaguoja į suaugusiųjų pažadus. Bet jei ir retsykiais gimdytojai svaidysis tuščiais žodžiais, vaikas nustos jais tikėti. Taip tėvai praras ir pasitikėjimą paauglio akyse. Geriau mandagiai įspėkite: „Jei gausi iš matematikos testo blogą pažymį, neduosiu visos savaitės kišenpinigių“.
- Per daug moko vaiką, kaip reikia gyventi
Tėvai yra kertinis akmuo savo vaiko gyvenime, bet neturėtumėte paversti šio „kertinio akmens“ diktatu. Tai gali sukelti griežtą vaiko atkirtį ir agresiją arba tiesiog rizikuojate sunaikinti jo asmenybę ir savigarbą.
Paauglių tėvai turėtų siekti pagrįstų kompromisų, kartu su vaiku priimti sprendimus, daryti nuolaidas, kurios leistų jam pasirinkti vieną iš kelių dalykų. Todėl tėvai turėtų mokytis savo atžaloje pirmiausiai matyti žmogų, kurį reikia gerbti.
- Gyvena jo gyvenimą
Kartais tenka stebėti, kaip visas tėvų gyvenimas sukasi tik aplink vaiką. „Jau greitai jis baigs vidurinę mokyklą, išlaikys egzaminus, įstos į universitetą, o tada pasirūpinsime, kad jis mokytųsi užsienyje ir ten įsitvirtintų!“ – tai jau perteklinės pastangos.
Vaikai, perėmę savo tėvų požiūrį į save, suaugus taip pat gali pradėti juos „auklėti“.
Tėvai turėtų daugiau laiko skirti bendriems interesams ir pomėgiams. Be to, nėra lengva sukurti abipusiai supratingus ir darnius santykius su vaiku, kuris didžiuotųsi tėvais ir juos vertintų.
- Nesidomi jo gyvenimu
Deja, bet ir taip neretai būna. Tėvai nežino, kuo ir kaip vaikas gyvena, kas jį domina, nesistengia užmegzti su juo pasitikėjimo santykių, kurie taip svarbu paauglystėje.
Jei bandysite sužinoti daugiau apie tai, kas vyksta vaiko gyvenime, apie jo pomėgius ir parodysite savo sąmoningumą, dažniau paklausite apie tai, kas jam svarbu, tada užsitarnausite jo palankumą ir turėsite apie ką kalbėtis.
- Nuolat kritikuoja
Dažnai tėvai mano, kad pagrindinis dalykas paaugliui yra mokymasis ir juos reikia girti tik už puikius pažymius. Paaugliams visada reikalingas patvirtinimas. Tai suteikia vaikui jėgų judėti toliau, padeda lengviau išgyventi nesėkmes.
Bet sveika kritika taip pat yra naudinga. Pavyzdžiui: „Šie džinsai yra puikūs, madingi, bet geriau, jei mokykloje dėvėtum paprastas kelnes“. Svarbu visada kontroliuoti emocijas ir prisiminti, koks jūsų tikslas – nubausti ar pagirti vaiką? Padėkite jam suprasti, kad jis klydo ir stenkitės kartu spręsti iškilusią problemą.
- Artimai nepažįsta savo vaiko draugų
Tėvams nebūtina susipažinti su savo vaiko artimiausių draugų ratu. Norėdami tai padaryti, pakanka tik pakviesti juos užsukti išgerti arbatos puodelį ir suvalgyti pyragaitį. Tai ne tik sustiprins jūsų santykius, bet ir padės jums išlikti ramiems dėl savo vaiko. Bet jei jums kelia nerimą paauglio sūnaus ar dukters draugas, galite subtiliai aptarti tai su savo atžalomis. Pasikliaudami jūsų nuomone, vaikai patys pasidarys išvadas apie savo bendraamžius.
- Nerodo pagarbos vaikui
Žinoma, kartais vaikas tampa tokių situacijų, kuriose sunku išlaikyti kantrybę, kaltininku! Tačiau nemanykite, kad pakeltu tonu išsakyti argumentai taps svaresni. Vaikui tai reikš jūsų nekompetenciją ir jo nekaltumą.
Jei situacija pasikartos, paauglys paprasčiausiai nustos kreipti dėmesį. Taip atsidursite aklavietėje.
Geriau pasakykite vaikui: „Mes su mama labai jaudinomės. Kas nutiko, kodėl taip vėlai grįžai namo?“.
- Mažai praleidžia laiko kartu
Jei bendras tėvų ir paauglio gyvenimas apsiriboja tik ties vakariene, susėdus prie bendro stalo, jis gali pradėti jaustis nereikalingas, nesaugus, jaustis beviltiškas ir menkai save vertinti.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad paaugliai jau yra gana dideli ir jiems nereikia tėvų dėmesio bei meilės. Jie vis dar nori leisti laisvalaikį kartu, kalbėtis su jumis nuoširdžiai, atvirai, jie nori, kad tėvai juos apkabintų ir parodytų meilę.
Net jei turite labai mažai laiko, pasistenkite jį praleisti kartu su savo vaikais. Darbo dienomis pakanka praleisti pusvalandį ar valandą kartu, o savaitgalį galima skirti bendrai kelionei, filmo žiūrėjimui ar žaidimams.
parengta pagal Steveno J. Andersono knygą „The 13 Biggest Mistakes Parents Make and How to Avoid Them“
