sniegopilys.lt
Mokslininkai atliko tyrimą ir priėjo prie išvados, kad vaikai neturėtų būti įžeidinėjami ir smurtaujama prieš juos. Ir ne tik todėl, kad ateis vaiko teisų atstovai ir juos atims. Tiesiog vaikai niekada to nepamiršta ir kerštauja.
Nors ko gero daugelis galvoja, kad vaikai yra net ne baltas popieriaus lapas, nes jie mato viską rožinėmis spalvomis.
Bostono ir Kalifornijos universiteto mokslininkai Irvine atliko tyrimą – 3–8 metų vaikus pasodino žaisti kompiuterinio žaidimo. Kiekvieno vaiko akivaizdoje buvo dar keturi žaidėjai – mokslininkų valdomi avatarai. Kiekvienas virtualus partneris turėjo lipduką, kurį galėjo padovanoti vaikui arba ne. Tada situacija pasikeitė ir jau vaikas sprendė, kam duoti lipduką. Antroje žaidimo dalyje žaidėjas galėjo pavogti lipduką iš vaiko, o tada vaikas pats galėjo pavogti svetimą lipduką.
Per tyrimą paaiškėjo, kad vaikai nedavė lipdukų tiems, iš kurių juos gavo, bet prisiminė tuos, kurie vogė, nors jie patys pirmiausiai iš jų vogė. Tai yra, vaikų teisingumo jausmas buvo nukreiptas į kerštą dėl padarytos žalos.
Žinoma, dėl visko galima būtų kaltinti vaikų amžių, bet dviejų kitų – Duke‘o ir Emory’‘o universitetų mokslininkai nustatė, kad net genai prisimena blogį. Anot jų, visa tai suteikia moksliškumo aurą tam, ką jau žino daugelis: žmogui nebūtina pavyzdingai elgtis, svarbiausia yra nepadaryti blogai. Ir tai yra logiška. pavyzdžiui, jei jums įteikiamas, tarkime, vaisių krepšelis, jame gali būti visko – cicutos augalo ar net virtų svogūnų. Bet jei atimtų kas nors iš jūsų tai, kas jau yra jūsų – gabalėlį mamuto mėsos, lipduką ar pagarbą sau – tai yra padaryta besąlygiška žala ir reikia pamokyti skriaudėją.
