sniegopilys.lt
Visi tėvai galvoja, kad jų vaikui taip niekada nenutiks. Tačiau ne tik smurtą, bet ir seksualinį išnaudojimą ar prievartą gali patirti ne tik iš nepažįstamų žmonių, pažįstamų ir net savo pačių šeimoje. Kiekviena situacija turi savo ypatybes. Kaip išgelbėti vaikus nuo tokios dramos ir ką galima padaryti dėl sūnaus ar dukros, jei nelaimė jau įvyko?
Skriaudžiamas vaikas išlaiko savyje neužbaigtas emocijas smurtautojo atžvilgiu
Pavojingiausia situacija, pasak daugumos tėvų, yra susitikimas su prievartautoju gatvėje. Nusikaltėlis dažniausiai renkasi apleistas vietas: parkus, laisvas aikšteles, rūsius, įėjus į namų laiptine ir panašiai. Net gali apgaule įsiveržti į butą, įsitikinęs, kad jame nėra suaugusiųjų. Neretai prievartautojas naudoja ginklą – pistoletą (dažniausiai žaislinį), peilį, norėdamas labiau įbauginti vaiką. Tai gali būti tiesioginiai grasinimai („Aš tave nužudysiu“) ar manipuliacijos, tokios kaip „Jei kam nors prasitarsi ar papasakosi, tada aš nužudysiu tavo tėvus (brolį, seserį) ir tu būsi kaltas dėl jų mirties“. Tuo metu vaikas būna tiesiog sukrėstas baimės, o pedofilas tuo ir naudojasi. Gerai, jei vaikui pavyksta pabėgti arba ištrūkti iš pedofilo nasrų kad ir paskutinę akimirką.
Net ir po to dažnai vaikas ne tik stipriai išgyvena, bet ir klausia savęs, ar jis galėjo padaryti ką nors kitaip?.. Todėl sužinojus iš vaiko ar kitų apie pasikėsinimą lytiškai išnaudoti, suaugusieji pirmiausia turėtų palaikyti vaiką, pabrėžti, kad jis yra labai protingas, sumanus, nes viską padarė teisingai, liko gyvas ir pasidalino tuo, kas nutiko su suaugusiaisiais.
Skriaudžiamas vaikas išlaiko savyje neužbaigtas emocijas smurtautojo atžvilgiu labai ilgą laiką. Neužbaigtos emocijos kaupiasi kūne ir gali sukelti tiek raumenų jaudulį, tiek raumenų „sustingimą“ – apatiją, depresiją, regresiją, atsirandančią dėl to, kad vaikas nuolat patiria bejėgiškumo, beviltiškumo jausmą. Tipiškos tokios būsenos žmonių frazės yra „Aš nieko negaliu paveikti“, „Ką aš galiu padaryti?“, „Nieko negalima pakeisti“, „Aš neturiu jėgų“. Dažnai vaikai (ypač berniukai) „pabėga“ nuo šio bejėgiškumo į kompiuterinius žaidimus, kur nėra fizinės sąveikos ir atsakomybės už tikrus veiksmus.
Seksualinis išnaudojimas berniukui neretai būna labiau traumuojanti patirtis nei mergaitei
Vaikas paprastai sunkias emocijas išstumia į pasąmonę. Be abejo, geriau kreiptis į specialistą, kuris turi patirties dirbant su smurtą patyrusiais vaikais, tačiau jei tai neįmanoma, galite pabandyti padėti vaikui išreikšti savo emocijas. Norėdami tai padaryti, galite paimti bokso krepšį ar pagalvę ir suteikti vaikui galimybę nukreipti arba išlieti savo agresiją nusikaltėlio atžvilgiu, stipriai smūgiuojant į bokso pagalvę. Kitaip tariant, ją galima (ir reikia) mušti tol, kol emocijos nurims ir objektas nustos dominti vaiką. Jei įmanoma užtikrinti, kad smurtautojas nebebus pagrindinis vaiko minčių ir baimės klausimas, jam bus daug lengviau perversti šį savo gyvenimo puslapį ir judėti toliau.
Kitas būdas numalšinti savo emocijas, gali būti paprasčiausias padėklas – žalvarinis ar alavinis. Vaikas, padėklo pavidalu įsivaizduodamas tą, kuris jį įskaudino, gali sviesti „savo smurtautoją“ ant grindų ir sušukti: „Išeik!“. Triukšmas, atsirandantis krintant padėklui, sukelia papildomą vaiko emociją ir tuo pačiu skatina nuslopinti smurtautojo sukeltas emocijas.
Iš pradžių, anot specialistų, vaikas neužtikrintai meta padėklą ant grindų ir vos ištaria žodį. Tačiau palaikant artimam suaugusiajam, vaikas pamažu įsitraukia į šį procesą visa jėga ir taip ne tik ištraukia iš savęs neužbaigtas emocijas, bet ir jas užbaigia.
Žinia, berniukai ir mergaitės smurtą patiria skirtingai. Visuomenė ir šeima formuoja berniukų, kaip gynėjo, kovotojo, nugalėtojo įvaizdį. Todėl seksualinio išnaudojimo jausmas berniukui neretai būna labiau traumuojanti patirtis nei mergaitei. Viena vertus, jis jaučia savo silpnumą ir bejėgiškumą. Kita vertus, savo, kaip vyro, nepilnavertiškumą, o kai kuriais atvejais praranda pasitikėjimą savo natūralia seksualine orientacija. Dažnai pirmas klausimas, kurį berniukas užduoda psichologui, yra: „Ar aš dabar ne toks kaip visi? Ar dabar esu homoseksualus?“. Uždavęs šį skaudų ir sunkų klausimą, berniukas tikisi iš suaugusiųjų patvirtinimo, kad tai, kas nutiko jam, nepažeidė jo vyriškumo.
parengta pagal frontiersin.org
