sniegopilys.lt
Britanijoje leidžiamo leidinio „Daily Express“ redaktoriai sako puikiai suprantantys pedofilijos temos sudėtingumą ir atsakomybę už ją. Jų įsitikinimu, bet labai svarbu kalbėti ir apie pedofilų logiką, norint išmokyti tėvus, kaip apsaugoti vaikus. Pavyzdžiui, vadovaujantis pedofilų logika, jų santykiai su vaikais yra normalūs. Kaip jie susiranda aukas ir ką daryti, norint apsaugoti vaikus nuo pedofilijos reiškinio?
Neįgalūs vaikai tris kartus dažniau tampa seksualinio priekabiavimo aukomis
Yra nemažai anglakalbių tėvų formų internete, kur aptarinėjami ir pedofilijos klausimai. Viskas yra visiškai anonimiška, todėl forumo vartotojai gali aptarinėti pačias intymiausias temas – pradedant
vaikų lytinio švietimo temomis, baigiant – pedofilijos. Šiomis temomis aktyviausiai pasisako… pedofilai. Iš jų ir galima sužinoti, kad mažos mergaitės iki brendimo (9-10 metų) ir brendimo metu (12-14 metų) yra vadinamos „voverėmis“. Kiek vyresnės merginos vadinamos „lolomis“, greičiausiai sutrumpintai iš žodžio „Lolita“, to paties pavadinimo Nabokovo romano.
Tuo tarpu berniukai čia vadinami „kiškiais“.
Pedofilai arba kaip daugelis prašo juos vadinti pedoseksualais ( pagal analogiją su homoseksualais) galvoja, kad jie nekenkia vaikams. Vaikų mylėtojų statistikos duomenimis, kuri skelbiama tuose pačiuose forumuose anglų kalba, iki 97 proc. lytinių santykių tarp vaiko ir suaugusiojo įvyksta be prasiskverbimo (lytinės sueities), o dar 90 proc. seksualinių kontaktų – vaikų prašymu.
Pedoseksualai tvirtina netoleruojantys fizinio smurto. Jiems svarbu, kad bendraujant vaikas išliktų mielas ir žaismingas. Be to, įvairaus plauko iškrypėliai nemano, kad manipuliuojant trapia vaiko psichika yra smurtas. Ir kad tai gali turėti įtakos tolesniam asmens vystymuisi. Štai kodėl jie jaučiasi nekalti.
Sunku rasti tikslią seksualinės prievartos prieš vaikus statistiką, nes dauguma aukų neprisipažįsta arba vaikai nežino ar nesupranta, kaip tai įvardinti.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, bent viena iš dešimties mergaičių iki 20 metų buvo seksualiai išnaudojama. UNICEF atstovai seksualinį smurtą įvardija beveik viską, kas susiję su seksu, pradedant žodiniu priekabiavimu ir erotinio turinio nuotraukomis, baigiant lytiniais santykiais.
Jungtinės Karalystės nacionalinė vaikų išnaudojimo prevencijos statistika rodo, kad 1 iš 20 vaikų Didžiojoje Britanijoje buvo seksualiai išnaudojamas. 90 proc. vaikų suviliojo pažįstami žmonės. O neįgalūs vaikai tris kartus dažniau tampa seksualinio priekabiavimo aukomis.
Beje, tarp anglakalbių pedofilai yra vadinami map‘ais (iš anglų kalbos – MAP „minor attracted people“ – žmonės, kuriems patinka nepilnamečiai).
Vienas forumo dalyvių pasakoja, kad pirmą kartą jis pajuto seksualinį potraukį nepilnamečiams būdamas 20 metų. Bet jis neigia kada nors turėjęs santykių su vaikais. Kitaip tariant, santykį su vaiku jis įvardija kaip jo priežiūrą ar išmokyti ko nors svarbaus ir įdomaus.
„Sekse nėra nieko moraliai nešvaraus. Seksas nieko blogo nepadaro nekaltam angelui“, – rašo kitas pedofilas. Tačiau jis pasisako prieš vaikų smurtą. „Manau, kad įteisinus nesmurtinius seksualinius ryšius su vaikais, sumažėtų ir smurto apimtys“, – teigė anoniminis forumo vartotojas.
Anot vieno map‘o, anksčiau homoseksualumas buvo laikomas liga, bet dabar, laimei, jis pripažintas natūraliu reiškiniu. „Yra vilties, kad kada nors taip nutiks ir su pedoseksualumu. Kad pedofilija bus pripažinta norma“, – parašė anonimas.
Tarp pedofilų aukų – nemažai anoreksija susirgusių merginų
Ne vienas vaikų mylėtojas įsitikinęs, kad jo gyvenimo būdas netrukdo nei darbui, nei profesijai. Štai vienas anonimas prisipažįsta dirbantis mokytoju. Vyras mano, kad priešingai – jo savybės tik padeda dirbant su vaikais. Nes taip, kaip jis supranta vaikus, jų nesupranta net tėvai ir kiti artimi žmonės. Anonimo manymu, pedofilija gali būti laikoma psichiniu sutrikimu tik tuo atveju, jei žmogus kenčia dėl to ar pažeidžia įstatymus. Tačiau jis neatmeta, kad gali ir klysti. Anot vyro, jis niekada nemėgino aptarti savo potraukio vaikams su psichologu. O tai, kad pedofilija laikoma liga, jį žeidžia.
Pedofilas neslepia, kad moterys labai retai lankosi tokio pobūdžio forumuose. O be reikalo.
Anonimo manymu, seksualiniai žaidimai su vaikais turėtų būti priimtini, nes tai naudinga jų tobulėjimui. Bet jis nenorintis nepaisyti įstatymų. „Kadangi visuomenė man draudžia auginti vaikus, todėl, manau, geriau apskritai jų neturėti“, – aiškina anonimas. Pridūręs, kad visi žmonės yra skirtingi, bet niekas negali uždrausti ar nubausti už tai, kad jis myli 13-14 metų mergaitę ir laikosi geranoriškumo principų.
Žinia, kiekvienas pedofilas turi nusistatęs savo prioritetinį vaikų amžių. Kai kuriems jų patinka 14-16 metų paaugliai, kai kuriems 8-12 metų ar net 5-8 metų vaikai. Vis dėlto 8–12 metų amžiaus vaikai yra bene populiariausi tarp pedofilų. Vadinasi, ir pats pavojingiausias vaikų amžius, kai gali būti nuskriausti. Nepaisant to, kad map‘ai visur deklaruoja savo „begalinę meilę ir jausmus“ vaikams, bet jiems išaugus paklausų tarp pedofilų amžių, paliekami ramybėje. Forume yra net potemė „atsisveikinimas su voverėmis“, kur pedofilai dalijasi savo patirtimi, nutraukdami santykius. Tačiau ne visi nutraukia santykius dėl „netinkamo“ vaiko amžiaus. Kuris nors pedofilų gali sutikti ir kitą „Lolą“, ir vėl įsimylėti…
Anot psichologų, daugiausia pedofilai yra vyrai. Pirmieji pedofilijos požymiai pastebimi 15-16 metų amžiaus, kai paauglio seksualinės fantazijos aiškiai suformuotos. Tai yra jau šio amžiaus paauglius, turinčius tokių nukrypimų, pradeda traukti 6-10 metų jaunesnės už juos mergaitės ar berniukai.
Britų psichologų tvirtinimu, tarp pedofilų aukų – nemažai anoreksija susirgusių merginų. Ne vien atlikto tyrimo duomenimis, net 80 proc. anoreksikių merginų kažkada nukentėjo nuo pedofilų, prie jų buvo seksualiai priekabiaujama ar prievartaujamos jau ankstyvame amžiuje. Ir čia pat pateikė pavyzdį. 6 metų mergaitę nuolat tvirkino ir prievartavo jo 16 metų brolis. Iškreipti santykiai tęsėsi, kol merginai suėjo 14 metų ir ji tapo nebeįdomi savo broliui. Visą tą laiką mergaitė tylėjo, nes prigąsdinta brolio, bijojo prasitarti net tėvams. Ne paslaptis, kad pedofilai išnaudoja vaikų patiklumą, „gražiuoju“ priversdami juos tapti „vienos didelės paslapties bendrininkais“.
Vaikinų potraukis nepilnamečiams gali tiesiog išnykti praėjus jaunatviškajam periodui
Pedofilai, kaip ir narkomanai, daugeliu atvejų nepripažįsta savo ligos. Be to, daugelyje šalių yra pedofilų (arba pedoseksualų) organizacijų ir asociacijų, kurių dalyviai siekia įstatymų pakeitimų, įteisinančių jų santykius su vaikais.
Minėtame forume netrūksta diskusijų tema apie pedofilų gydymą, tačiau dauguma pedofilų tai neigia ir nenori atsikratyti potraukio vaikams. Priešingai – daugeliu atvejų jie net nori išplėsti seksualinių santykių su vaikais apimtis.
Tuo tarpu britų psichiatrijos specialistai tvirtina, kad ši liga yra gydoma. Anot jų, bet kuris pedofilas, kaip ir bet kuris narkomanas, turėtų savo valia priimti sprendimą ir vykti gydytis į reabilitacijos centrą.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ligų klasifikaciją, sąvoka „pedofilija“ įrašyta skyriuje: „Asmenybės ir elgesio sutrikimai suaugus“. Anot psichiatrų, laiku kreipiantis į specialistą, 20–26 metų pacientams šis elgesio sutrikimas gana greitai išgydomas.
Be to, anot psichologų, vaikinų potraukis nepilnamečiams gali tiesiog išnykti praėjus jaunatviškajam periodui.
Vis dėlto dažniau nutinka taip, kad 24 metų pedofilai kone kasdien peržiūri vaizdo įrašus, mažų nuogų vaikų nuotraukas. O po to šią patirtį jau bando perkelti į realų gyvenimą.
Minėtame forume yra populiari tema: „Aš nekenčiu vyresnių, kaip 25 metų merginų“. Kai kurie vartotojai (tikėtina, pedoseksualai) prisipažino, kad tiesiog nekenčia ir net jaučia baimę tokioms merginoms.
Britų psichologai nurodo ir visavertėse šeimose tykojančius pavojus. Pavyzdžiui, tėtis ramiai reaguoja į 4-5 metų dukrelės išdykavimus: leidžia jai šokinėti ant kelių (netyčia pataikyti į tarpvietę), palydi ją į tualetą, jai paprašius, padeda nusimauti kelnytes. Bet kai mergaitė tampa šiek tiek vyresnė, tėtis pradeda „tolti“. O dukrelei suėjus 10 metų, jam jau nepatogu pasisodinti mergaitę ant kelių, nes jos tėtis nėra užtikrintas, kad gali įvykti nevalinga erekcija.
Tėvas dukters mylimąjį priima kaip varžovą ir konkurentą
Britų psichiatrai tai vadina nekontroliuojamu seksualiniu susijaudinimu. Anot jų, taip gali nutikti net 90 proc. vyrų. O normali tėvo reakcija į tokią būseną yra paprasčiausia išgąstis. Todėl bet kuris normalus tėvas pradeda vengti bet kokio artimo kontakto su 10-12 metų vaiku.
Tėvo erotinis elgesys dukters atžvilgiu gali pasireikšti ir vėliau, jai užmezgus pirmuosius santykius su vaikinu ir įsimylėjus. Tėvas dukters mylimąjį priima kaip varžovą ir konkurentą, atsiranda pavydas ir priešiškumas, net neapykanta. Anot psichologų, šio amžiaus mergaitės labai stengiasi patikti berniukams ar vaikinams, joms labai patinka būti „lolomis“: koketiškai markstytis, flirtuoti ir visaip kitaip atkreipti dėmesį į save. Tą pastebi ir mylimas tėvelis. Apskritai paauglystėje ar vadinamuoju pereinamuoju periodu kyla hormonų audros ir jos visos nori būti geidžiamos ir mylimos. Jos dar nėra suaugusios, bet ir nebe vaikai, nes daugumai mėnesinių ciklas prasideda suėjus 10 metų. „Mažoji nimfa“ pradeda siųsti nevalingus signalus. Nors lytinio brendimo metu mergaitės vengia, net bijo patyrusių suaugusių vyrų, bet tuo pačiu metu jas nepaprastai traukia uždraustas vaisius. Ir tuo naudojasi pedofilai.
Rašoma, kad tokio pobūdžio forumuose netrūksta „nimfų“, kurios pačios ieško suaugusių kavalierių. Vienas britų leidinys net cituoja vienos tokios „Lolitos“ skelbimą, kuriame pilna gramatinių klaidų. Mergina neslepia, kad jau yra išmėginusi narkotikus ir vėl tą patį pakartotų, kad tik galėtų susisiekti su jai pažįstamu ir jau spėjusi įsimylėti gerokai už ją vyresnį narkotikų prekeivį. Bet ji yra pasirengusi bet kada jo atsisakyti, jei susitiktų gerą, teigiamą suaugusį vyrą, kuris nebūtų toks, kaip jos jau išmėginti „nuo sekso priklausomi nesąžiningi bendraamžiai“.
bus tęsinys
parengta pagal britų spaudą
