Sekso partnerio smurtas ir seksualinė prievarta: kaip jo išvengti arba ką daryti, taip nutikus (vaizdo įrašas)

Smurtas prieš moteris, ypač sekso partnerio, ir seksualinis smurtas prieš moteris yra rimta visuomenės sveikatos problema ir žmogaus teisių pažeidimas. Remiantis  Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtais skaičiavimais, maždaug kas trečia moteris (30 proc.) visame pasaulyje per savo gyvenimą patiria fizinį ir (arba) seksualinį smurtą iš artimo partnerio arba seksualinį smurtą iš kito asmens, rašo thelancet.com.

Daugeliu atvejų tai yra intymaus partnerio smurtas. Visame pasaulyje beveik trečdalis (27 proc.) 15–49 metų moterų, palaikančių santykius, praneša, kad per savo gyvenimą patyrė tam tikrą fizinę ir (arba) seksualinę prievartą iš savo sekso partnerio.

Smurtas gali neigiamai paveikti moterų fizinę, psichinę, seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir tam tikromis aplinkybėmis yra susijęs su padidėjusia ŽIV infekcijos rizika.

Smurto prieš moteris galima išvengti. Sveikatos sektorius atlieka svarbų vaidmenį teikiant visapusišką sveikatos priežiūrą smurtą patyrusioms moterims ir kaip atskaitos taškas nukreipiant moteris į kitas pagalbos paslaugas, kurių joms gali prireikti.

Nepaisant šių skaičių, 60 proc. apklaustų vyrų ir lygiai pusė moterų teigė, kad santuokinis išžaginimas iš esmės neįmanomas. Dauguma taip pat manė, kad sekso metu nebūtinai buvo atsižvelgiama į žmonos seksualinius poreikius ir norus.

• Ar santuokinis prievartavimas kažkuo ypatingas?
• Baudžiamajame kodekse tam nėra atskiro straipsnio – tai yra „paprastas“ išžaginimas. Be to, auka gali būti tik moteris: išžaginimas suprantamas kaip vyro lytinis santykiavimas su moterimi, atliktas naudojant fizinę jėgą – arba grasinant ją panaudoti. Išžaginimo auka taip pat pripažįstama moteris, esanti bejėgiškoje padėtyje lytinio akto metu. Pavyzdžiui, netekusi sąmonės, apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotikų arba negalinti įvertinti situacijos dėl savo amžiaus ar psichinės būklės. Visa tai gali atsitikti santuokoje.

Daugelyje šalių tokie išžaginimai baudžiami pagal įstatymą, pavyzdžiui, JAV ir JK, taip pat Turkijoje ir Malaizijoje. Iki jų kriminalizavimo (tai daugiausia atsitiko 1980-aisiais ir 90-aisiais) bet kokia sutuoktinių seksualinė veikla santuokoje nutylėjus ar neviešinant to, buvo laikoma savanoriška. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, taip  yra iki šiol.

• Seksualinė prievarta nėra tik išžaginimas, ar ne?
• Pagal PSO apibrėžimą, tai yra bet koks seksualinis veiksmas, kai naudojama prievarta arba bandoma tai padaryti ir nepageidaujamos seksualinės pasekmės. Ir apskritai bet kokie veiksmai prieš žmogaus seksualumą – nepriklausomai nuo to, pažįstate vienas kitą ar ne ir kokiuose santykiuose esate.

Šiuolaikinėje Vakarų psichologijoje tam naudojama plati seksualinės prievartos sąvoka. Pavyzdžiui, vadovėlyje, kurį 1987 metais išleido Amerikos išžaginimo aukų reabilitacijos centras, yra visas seksualinių nusikaltimų sąrašas: išžaginimas, smurtinis glostymas, aukų vertimas manipuliuoti lytiniais organais, vuajerizmas ir ekshibicionizmas, telefono skambučiai, žodinis įžeidimas ir pastabos. Visi jie skiriasi poveikio aukai laipsniu, tačiau vienaip ar kitaip sukelia traumą – bent jau psichologinę. Jo pasekmės gali būti depresija, potrauminio streso sutrikimas, nerimo sutrikimas ir net savižudybė.

• Minėjote „priverstinį seksą“. Kuo tai skiriasi nuo išprievartavimo?
• Skirtumas yra tik esant fiziniam smurtui. Taip, ir viena, ir kita vyksta prieš asmens valią – tačiau teisiškai seksas prieš žmogaus valią yra laikomas išžaginimu tik tuo atveju, jei jis verčiamas lytiškai santykiauti mušant, sukeliant fizinį skausmą ar suvaržant laisvę (ar grasinant). Jeigu vyras naudoja psichologinį smurtą, tai pagal Baudžiamąjį kodeksą tai jau ne prievartavimas.
• Kas trukdo moteriai atsisakyti sekso, jei jai negrasina jėga?
• Priežastys įvairios. Įstatymo požiūriu galima priversti asmenį atlikti seksualinius veiksmus šantažo pagalba, grasinimais sugadinti ar atimti turtą, manipuliuojant nukentėjusiojo materialine ar kitokia priklausomybe. Tai gali būti grasinimai išvaryti iš namų ar sudaužyti automobilį, sugėdinti, ką nors atimti, sumažinti atlyginimą.

Bet net jei moteris niekaip nespaudžiama, ji ne visada gali pasakyti „ne“. Taip gali būti dėl to, kad ji nori atrodyti labiau patyrusi ir atsipalaidavusi, bijo įžeisti partnerį atsisakymu arba bijo kivirčo.

Bėda ta, kad daug kas posakį „santuokinė pareiga“  supranta, kad seksas yra kažkas, ką vienas žmogus turi suteikti kitam, net jei jis to nenori. Vienas mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad dauguma moterų, patyrusių smurtą santykiuose, tikėjo, kad jei vyras nori sekso, jis tikrai jo gaus. Moterys įvardijo baimę, kad jų vyras bus nepatenkintas arba nustos kalbėti, kaip vieną iš dažnų priežasčių, kodėl sutinka su nepageidaujamu seksu.

• Ar manote, kad tai problema?

Ekspertai baimę santykiuose vadina smurto šeimoje požymiu. Esant tokiai situacijai, moteris nuolat bijo, kad bus už ką nors nubausta, ir daro viską, kad taip nenutiktų. Įskaitant seksą prieš valią. Šeimose, kuriose praktikuojamas seksualinis smurtas, dažnai pasitaiko ir kitų smurto šeimoje formų – fizinio, psichologinio ar ekonominio.

Smurtas šeimoje nėra vienkartinis įvykis ir ne konfliktas dėl kokių nors priežasčių. Tai sistemingas vieno žmogaus slopinimas kito atžvilgiu. Specialistų teigimu, pagrindinis tokių žmonių poreikis – valdžia ir visiška partnerio kontrolė: kad šeimoje visada būtų vienas teisus, o kaltas visada būtų kitas. Pasakyti „ne“ tokioje situacijoje ar iš jos pabėgti labai sunku. Psichologų manymu, smurto artimoje aplinkoje auka, paprastai nepasitiki savo jėgomis arba jai atrodo, kad ji tikrai viskuo klysta ir reikia kentėti. Pavyzdžiui, išsaugoti šeimą.

• O jei vis dėlto vyras įkalbinėja moterį pasimylėti. Ar tai smurtas šeimoje?
• Priklauso nuo to, ką reiškia „įtikinti“. Vienas dalykas, jei kalbama apie pasiūlymą („ateik pas mane, pamanyk, kad truputį pavėluosi į darbą“), su kuriuo žmogus turi teisę sutikti arba atsisakyti. Visai kitaip – ​​jei įtikinti reiškia atkakliai įtikinėti žmogų, siekti savo tikslo, nepaisant atsisakymo. Amerikos nacionalinės karštosios linijos, skirtos smurto šeimoje aukoms, psichologai tokį spaudimą vertina kaip „seksualiai agresyvų elgesį“ ir prievartą. Jie pabrėžia, kad manipuliuojama partneriu įvairiais būdais. Pavyzdžiui, daryti spaudimą dėl kaltės, pareigos ar gėdos jausmo („na, kas tau negerai“, „nebūk nuobodus“).
• Bet palaukite, kai moteris sako „ne“ – tai reiškia „taip“! Ar ne taip?
• Tai klaidinga nuomonė, kuri gali sukelti seksualinę prievartą. Akivaizdu, kad ji remiasi populiariu stereotipu, kad moteris neturėtų iš karto sutikti su seksu, o vyras turi būti ryžtingas ir atkaklus. Daugelis tiesiogiai vadovaujasi šiomis idėjomis: tema „kokiais atvejais moters „ne“ reiškia „taip“ taip pat aptarinėjama moterų forumuose. Todėl į moters žodinį atsisakymą mylėtis vyrai dažnai nežiūri rimtai.
• Ir kaip tiksliai suprasti, kad žmogus neprieštarauja? Prieš kiekvieną veiksmą atsiklausti?
• Svarbu, kad asmuo išreikštų aiškų ir nedviprasmišką sutikimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo gali duoti informuotą ir savanorišką sutikimą seksui nuo 16 metų. Ne kiekvienas gali pasakyti „ne“ tiesiogiai, todėl turėtumėte sutelkti dėmesį į aiškų „taip“ arba bent jau į tai, kaip suinteresuotas žmogus elgiasi (jei jis žino apie savo veiksmus). Tai veikia ir atvirkščiai: tyla ir neveikimas nėra sutikimo ženklas.

Psichologai pabrėžia, kad išvadų apie sutikimą negalima daryti pagal žmogaus išvaizdą ir situaciją, kurioje atsidūrėte kartu. Pavyzdžiui, jei žmogus atėjo pas jus į svečius, o jūs linksminatės išgerdami, tai visiškai nereiškia, kad jis sutinka pereiti prie sekso. Noras mylėtis taip pat nereiškia, kad žmogus automatiškai sutinka su viskuo, ką sugalvoja jo partneris. Sutikimo principas sekse taip pat reiškia ir atšaukimo galimybę: bet kuris iš jūsų turi teisę bet kada pasakyti „ne“. Net ir lytinio akto metu.

• Ką turėčiau daryti, jei tapau seksualinės prievartos auka?
• Kaip ir kitų nusikaltimų atveju, reikia kreiptis į policiją. Jei patyrėte išžaginimą ar seksualinę prievartą, patyrėte fizinę prievartą (nesvarbu, iš partnerio, pažįstamo ar nepažįstamo asmens), turėtumėte kuo greičiau pateikti pareiškimą policijai, kur būsite išsiųsti medicininei apžiūrai. Įrodymai turi būti išsaugoti ir pateikti tyrimui.

Bet koks smurtas yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė trauma, todėl aukos ne visada turi jėgų šiems veiksmams ir tolesniam bendradarbiavimui su tyrimu. Joms greičiausiai prireiks psichologinės pagalbos.

„YouTube“ vaizdo įrašas