Britas Carlas Prodrickas iš Ročesterio dirbo vairuotoju didelėje automobilių kompanijoje. Sėdimas gyvenimo būdas ir nuolatinis užkandžiavimas lėmė, kad jo svoris padidėjo iki 210 kg., – rašo „Metro“.
Vyras nesijaudino dėl savo sveikatos
Carlas neslepia, kad niekada nesilaikė dietos ir dažnai kramtydavo vairuodamas.
„Bulvių traškučiai – mano silpnybė. Galėčiau suvalgyti keletą pakuočių per dieną. Bet aš nesiskundžiau savo sveikata, nebuvo diabeto. Buvau gana aktyvus: žaidžiau regbį, lankiau sporto salę, bet to nepakako norint numesti svorio“, – sako Carlas. Vyras nesijaudino dėl savo sveikatos, nors jo svoris jau seniai viršijo leistinas normas. Jis tik nerimavo dėl savo dukters Ruby, kuri netrukus turėjo pradėti lankyti pradinę mokyklą. Paimdamas ją iš darželio, Carlas dažnai matydavo užsiverkusią dukrelę.
„Ruby niekada nekalbėjo man apie mano svorį, tačiau jaučiausi nepatogiai, išsivesdamas ją iš darželio, nes supratau, kodėl ji verkė. Aš nebenorėjau būti riebus“, – sakė mažametės tėvas.
Carlas galvojo apie tai, kad netrukus dukra pradės eiti į mokyklą, o vaikai gali ją ir toliau erzinti dėl to, kad jos tėtis storulis. „Jūs žinote, kokie yra vaikai. Jie ras pasiteisinimą ar silpnybę ir būtinai pasinaudos tuo, norėdami ką nors įžeisti, – sako Carlas. – Nenorėjau duoti dingsties, dėl kurios reikėtų tyčiotis iš Ruby“.
Netekęs svorio Carlas iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą
Carlas ryžtingai prisijungė prie vietos bendruomenės lieknėjimo grupės. Vyras visiškai pakeitė savo mitybą ir padidino fizinį aktyvumą. Per 10 mėnesių jis numetė 63 kg. Bet tai jam neatrodė pakankamai ir jis nusprendė atlikti skrandžio šuntavimo operaciją (skrandžio mažinimo operaciją). Po to Carlas numetė dar 57 kg.
Atlikta skrandžio operacija atėmė iš vyro galimybę valgyti vien savo malonumui. Tai buvo labai naudinga, nes Carlas lengvai atsisakė mėgstamų traškučių. Anot jo, maistas yra „tik degalai, o ne tai, kuo galima mėgautis“.
Netekęs svorio Carlas iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą. Jis nutraukė sėslų vairuotojo darbą ir šiuo metu dirba statybvietėje. Be to, jis treniruojasi sporto salėje penkis kartus per savaitę. Anot jo, palaikant normalų svorį didelę reikšmę turėjo darbo pakeitimas.
„Aš visada buvau didelis vaikinas ir ilgą laiką sėdėjau prie vairo, dirbdamas senajame darbe bei sustodamas degalinėse užkandžiauti, – prisiminė jis. – Taigi trejus ar ketverius metus dirbau nuolat valgydamas greitą maistą, sumuštinius, traškučius ir gėriau gazuotus gėrimus“.
Dabar žvelgdamas į svorio metimo procesą, Carlas sako besididžiuojantis savo pasiekimais. Tačiau visa tai jis pasiekė savo dukters dėka, kuri jį visokeriopai įkvėpė.
Parengta pagal „Twitter“, MetroUK, „Facebook“
sniegopilys.lt









