Latvijoje sėkmingai įgyvendinamas projektas, kai nuo seksualinės prievartos nukentėję vaikai yra apklausiami ir atliekama medicininė apžiūra tik vieną kartą

„Tylus nusikaltimas“- taip ekspertai vadina nusikaltimus, susijusius su seksualiniu smurtu prieš vaikus, nes juos lydi didžiulė paslaptis. Tačiau Europos Vadovų Tarybos duomenys rodo, kad kas penktas asmuo vaikystėje kentėjo nuo seksualinio smurto. Taip pat išsiaiškinta, kad vienas iš dešimties vaikų nebuvo išklausytas ir išgirstas arba suaugusieji netikėjo vaiku, – rašo TVNET.

Aukos tyli, nusikaltimai tęsiasi!

Kaimyninėje Latvijoje seksualinis smurtas –  labiausiai paplitusi nusikaltimo prieš vaikus rūšis: jis sudaro 25 proc.  praėjusiais metais  visų įregistruotų nusikalstamų veikų. Tačiau Latvija šiuo atžvilgiu nėra išimtis – kitose ES šalyse seksualinis smurtas prieš vaikus taip pat yra dažnas reiškinys.

Seksualinis smurtas turėtų būti suprantamas kaip platus veiksmų spektras, įskaitant privatumo teisių pažeidimą. Tai gali būti seksualinis kontaktas, liečiant kūną, stebint, kaip vaikas plauna ar keičia drabužius, verčiamas kitų santykiauti ar seksualiai išnaudojamas.

„Smurtas prieš vaiką taip pat išreiškiamas  ir tais atvejais, kai suaugęs verčia vaiką žiūrėti pornografinius filmus ar erotines nuotraukas“, – sakė „Dardedze“ centro teisininkė, bandomojo projekto „Vaiko namai“ vadovė Laura Celmale.

Lytiniai nusikaltimai, susiję su vaikais, skiriasi tuo, kad dažniausiai nusikaltėlis yra artimas vaikui žmogus. Tai gali būti tėvas, patėvis, senelis, futbolo treneris, plaukimo mokytojas, kaimynas, šeimos draugas ar kitas asmuo.

Štai kodėl šie nusikaltimai vadinami „tyliais“. Jie yra apgaubti paslapties ir išryškėja tik po daugelio metų, kai žmogus jau suaugęs ir atskleidžia, kas su juo atsitiko vaikystėje. Vaiką erzina dviprasmiški jausmai, nes prievartautojas tuo pačiu yra artimas, mylimas žmogus, kuris kartais suteikia vaikui tai, ko jam iš tikrųjų trūksta: nedalomo dėmesio.

Ekspertų manymu, niekas niekada  ir nesužino apie daugybę seksualinio smurto atvejų. Praeina daug metų, gal  ir keli dešimtmečiai, emocinės žaizdos užsitraukia. Nors ir lieka randai, bet žmonės nebenori jų trikdyti. Be to, atskleidus šiuos nusikaltimus, gali pakenkti artimiesiems.

Apklausos vyksta draugiškoje, saugioje ir jaukioje aplinkoje

Anot seksologo Artūro Šulco, seksualinė vaikų prievarta nėra šiuolaikinis reiškinys, ji egzistavo visą laiką!

„Iš 2000 smurto prieš vaikus atvejų pusė jų – seksualinis smurtas, – tęsia  Laura Celmale.-  Atskleidžiant prieš vaiką įvykdytą nusikaltimą, labai svarbūs yra vaiko parodymai.

Reikia atsižvelgti į tai, kad šie nusikaltimai neturi liudininkų – yra tik gudrus, patyręs suaugęs žmogus ir naivus vaikas, nukentėjęs nuo smurto. Vieni įrodymai prieš kitus“.

Anot jos, todėl suaugusieji dažnai netiki vaiku. Kai vaikas nuvežamas į policiją, kur jis kelis kartus apklausinėjamas. Po to per medicininę apžiūrą jis dar kartą patiria psichologinę traumą. Pakartotinos apklausos gali labai pakeisti vaiko pasakojamą istoriją ir sukelti prieštaravimus bei nebesutapti pasakojami faktai. Kad apklausos vyktų draugiškoje, saugioje ir jaukioje aplinkoje, „Dardedze“ centras prieš porą metų pradėjo bandomąjį projektą „Vaikų namai“, kuriame per ateinančius šešis mėnesius buvo apklausta beveik 30 vaikų.

1998 metais Islandijoje pradėto projekto „Vaikų namai“ modelis Europoje pripažintas geru ir perspektyviu. Jos standartai yra vaikams palanki aplinka, apklausos su psichologo pagalba, galimybė atlikti medicininę apžiūrą vietoje, institucijų bendradarbiavimas vaiko interesų labui, psichologinė pagalba nukentėjusiam vaikui ir jo šeimai. Taigi, vaikas yra apklausiamas ir  atliekami medicininiai tyrimai per vieną dieną ir vieną kartą.

Procesą, naudojant vaizdo įrašą, atskiroje patalpoje stebi policininkas, prokuroras, advokatas ir kiti specialistai. Planuojama, kad per metus „Vaikų namų“ modelis bus pristatytas visoje Latvijoje.