Elena Desserich (dešinėje) su tėveliais ir sesyte Grace

Sutuoktiniai Keith ir Brooke Desserichai, gyvenantys JAV, Vajomingo valstijoje, nerado vietos iš sielvarto, išgirdę gydytojų diagnozę: kad jų septynerių metų dukrelei Elenai piktybinis smegenų auglys. Ir kad mergaitei liko gyventi ne daugiau kaip 135 dienos.

Laikas ėjo ir  mažylė geso tėvų akyse

Todėl tėvai stengėsi užpildyti likusias dukters dienas džiaugsmu ir laime. Ketverių metų Elenos sesuo Grace taip pat stengėsi kuo daugiau su ja praleisti laiko žaisdama.  Elena nežinojo apie diagnozę, tačiau jautė, kad sunkiai serga.

„Mes nenorėjome galvoti apie ligą ir susitelkėme į tai, kad esame šeima ir darome viską, ko norėjo Elena“. Norėdami išsaugoti dukters atminimą, tėvai atidėjo mergytės nešiotus drabužėlius, jos mėgstamus žaisliukus ir nelietė.  „Ji buvo nuostabi mergytė, – sakė tėvas. – Labai mėgo skaityti knygas. Sakė, kad užaugusi norėtų tapti gera mokytoja ir mama“.

Laikas ėjo ir  mažylė Elena geso tėvų akyse. Nepaisant praeito chemoterapijos kurso, mergaitė buvo iš dalies paralyžiuota ir nustojo kalbėtis. Dukrelei mirus, tėvai bandė slopinti širdį draskantį skausmą, bet niekas nepadėjo.

Praėjus kiek laiko po Elenos mirties, tėvai atsitiktinai atrado vieną jos užrašą ant lapo. Tada pradėjo ieškoti ir atrado užrašų ir žinučių, užkištų kampeliuose, už lovos, knygose, tarp žaislų, žiemos drabužių ir net kalėdinių eglučių dekoracijose.

 

Mirusios dukrelės atminimui, tėvai išleido knygelę su rastais užrašais

Kiekviena dukters žinutė buvo kitokia. Vienur mergytė parašė: „Aš tave myliu“, kitur ji nupiešė širdelę ir gėles.  Be to, mažoji Elena vieną užrašų skyrė ir savo jaunesnei seseriai: „Aš tave myliu, Grace“. Tėvai atrado užrašų skirtų ir močiutei bei seneliui. Elena nepamiršo ir savo mylimo šunelio Sally, palikdama užrašą ir jam.

„Ji buvo tik vaikas, bet ne pagal metus labai protinga. Nors ir nenoriu tikėti, kad suprato, jog miršta, tačiau manau, kad ji tai jautė “, – parašė Elenos mama Keith Desserich „Facebook‘e“.

Du iš rastų užrašų vis dar neatskleidžia tėvai, nenorėdami patikėti, kad tai paskutiniai. „Mes nenorime rasti paskutinio jos užrašo, – sako Keith. – Tikiuosi, kad mes ieškosime jį dar daugelį metų“.

„Manau, kad mano dukrelė bandė mus nuraminti ir pasakyti, kad viskas bus tvarkoje, – pridūrė tėtis Brooke. – Atrodo, kad ji mus apkabina kiekvieną kartą, kai randame jos užrašą“.

Praėjus dvejiems metams po Elenos mirties, jos atminimui, tėvai išleido knygelę su rastais užrašais, kuriame trūksta tik dviejų užrašų, kuriuos kiekvienas šeimos narys nuolat nešiojasi savyje.

 

„Facebook“ tekstas ir nuotraukos

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą