sniegopilys.lt
Ko gero dabar vaikai ir paaugliai daugiau laiko praleidžia ne mokykloje, o prie kompiuterių – interneto platybėse, kur jų tyko nemažai pavojų. Ekspertų manymu, vienu metu socialiniuose tinkluose, įvairiuose forumuose ir apskritai internetinėje erdvėje gali knibždėti 300-500 tūkst. pedofilų ir kitokio plauko iškrypėlių. Jų tikslas – nepilnamečių seksualinis išnaudojimas.
Žinodamas vaiko silpnąsias vietas, pedofilas pradeda veikti agresyviau
Bene didžiausias pavojus tyko vaikų ir paauglių socialiniuose tinkluose, kur jie praleidžia daugiausiai laiko. Pedofilai ir kiti iškrypėliai įtikinamai apsimeta nepilnamečių bendraamžiais arba prisistato reklamos ir modelių agentūros atstovais, organizuojančiais įvairias atrankas. Žinoma, pirmiausiai prisijaukina vaiką, kol įgyja jo pasitikėjimą, palankumą ir tampa „savu“. Tuo pačiu išsiaiškina jo pomėgius, interesus, sužino draugų duomenis, tėvų vardus, telefonų numerius, gyvenamosios vietos adresą ir panašiai. Bendraudami su nepilnamečiais, iškrypėliai sumaniai išnaudoja ne vieną psichologinio pobūdžio metodą, kurį yra gerai įvaldę. Puikiai žino, kaip bendrauti socialiniuose tinkluose su vaikais ir paaugliais. Po to, jau žinodamas vaiko silpnąsias vietas, pedofilas pradeda veikti agresyviau ir net įžūliai. Priklausomai nuo to, ko jam reikia iš vaiko. Tiesa, yra ir tokių pedofilų, kurie patenkina savo seksualinius poreikius tik susirašinėdami su paaugliu, bendraudami su juo intymiomis temomis. Pavyzdžiui, apsimeta jo bendraamže, „seksbomba“ mergaite ar mergina. Klausinėja apie jo lyties organą, prašo smulkiai aprašyti ar apibūdinti savo lyties organą, klausia, kaip jis norėtų intymiai suartėti ir atlikti lytinį aktą, o pats tuo metu masturbuojasi, kol patiria lytinį pasitenkinimą.
Be to, kiekvienas iškrypėlis turi savo individualų taikinį, į kurį dažniausiai patenka 9-11 metų vaikai. Arba ir vyresnio amžiaus vaikai bei paaugliai – berniukai ir mergaitės, vaikinai ir merginos. Taip pat nusikaltėlio idealas gali būti ir viena kuri nors vaiko lytis, atitinkama išvaizda, sudėjimas ir panašiai. Taigi, apsimetęs konkurso atrankos ar modelio, reklamos agentūros atstovu, jis pirmiausiai išsiaiškina, ar vaikas linkęs „seksualiai“ bendrauti. Tai yra ar kartu aptarinės kurias nors vulgarias temas ir susirašinės intymiai.
Bet jei iškrypėliui to nepakanka, tai, prisidengęs mergaite ar mergina, paprašo vaiko ar paauglio atsiųsti savo pusnuogio ar visai nuogo nuotrauką, prižadėdamas, kad po to „ji“ (mergaitė ar mergina) atsiųs savo erotinę nuotrauką. Perskaičius šias eilutes, ko gero kiekvienam suaugusiam šaus mintis į galvą: kaip galima tokią nuotrauką siųsti nepažįstamam žmogui. Bet nusikaltėliai tuo ir skiriasi nuo kitų, kad jie atranda priežasčių ir motyvų įtikinti nepilnametį. Pavyzdžiui, sako: „Juk tu esi šiuolaikinė mergaitė, supranti, kad net rankines ar avalynę reklamuojančios merginos būna pusnuogės. Tai reikalinga tik darbui, norint, kad tave atrinktų. O kaip kitaip mes sužinosime, kuri iš jūsų geresnė, jei negalėsime palyginti“. Ir nepilnametė nusifotografuoja išmaniuoju telefonu ir išsiunčia savo nuotrauką su maudymosi kostiumėliu. Paskui „reklamos atstovas“ sugalvoja dar labiau įtikinamą priežastį ir paprašo jos nusiimti liemenėlę… Pamažu taip bendraujant nusikaltėlis įkalbinėja savo auką ir nusifilmuoti nuogai bei atsiųsti vaizdo įrašą. Tai gali būti klasifikuojama kaip tvirkinimas, bet pedofilai neretai tenkinasi tik nuogo berniuko ar mergaitės vaizdo įrašu ar nuotrauka ir kol kas tuo baigiasi.
Iškrypėlis pasiūlo vaikui susitarti
Mat po kiek laiko iškrypėlis gali pradėti reketuoti vaiką, prašyti pinigų, priešingu atveju – grasina išplatinti jo nuotraukas internete. Greičiausiai jos atsiras ir pedofilų sukurtuose portaluose, kur ir talpinamos nepilnamečių pornografinio pobūdžio nuotraukos. Tas pats nutinka ir su vaizdo medžiaga. Aišku, bet kuris vaikas labai išsigąsta. Bet jau turėdamas tokių nuogalio nuotraukų, iškrypėlis gali paprašyti arba pareikalauti aukos pademonstruoti vieną ar kitą pornografinio pobūdžio pozą apsinuoginus. Kadangi nusikaltėlis jau būna išsiaiškinęs vaiko silpnąsias vietas, jis žino, kur galima labiau jį paspausti: „Tu juk supranti, kad madų versle tai įprastas darbas ir tikrai nereikia varžytis. Juk nori tapti modeliu ir pozuoti fotosesijose“. Be to, iškrypėlis gali versti vaiką atlikti įvairius veiksmus prieš videokamerą ir visaip išsidirbinėti su savo lyties organais. Tokiu būdu iškrypėlis papildo savo kolekciją su nepilnamečių pornografinėmis nuotraukomis.
Galų gale, jei iškrypėliui negana vaizdo įrašų ir nuotraukų, tai jis pasako vaikui, kas jis toks iš tikrųjų: „Tu, kvaileli, aš nesu nei reklamos, nei modelių agentūros vadybininkas. Aš tave apgavau. Bet juk nenori, kad praneščiau tavo tėvams, ką mes čia išdarinėjome“. Prisiminus tai, kad iki tol bendraujant, vaikas jau spėjo pasakyti, kur tėvai dirba, kurio nors telefono numerį ir savo adresą, berniukas ar mergaitė ne juokais išsigąsta. Bet ir to pedofilui būna per mažai – jis nepamiršta pridurti, kad „koks siaubas ištiks tavo tėvus ar draugus mokykloje, kai sužinos“. Vaiką ištinka siaubas ir jis pradeda verkti ir maldauti dėdės, kad niekam nesakytų ir nepraneštų. Vaikui ne tik baisiai gėda dėl to, kas nutiko, bet dar baisiau, jei tai sužinotų tėvai. Tada iškrypėlis pasiūlo vaikui susitarti: „Jei pozuosi taip, kaip aš pasakysiu, o ne taip, kaip tu nori, tai tada aš niekam nesakysiu ir neišsiųsiu tų nuotraukų tavo tėvams“. O paskui, dėl viso pikto, dar įspėja, kad jei nesutiks tą padaryti, tai praneš ir mokytojams, ir jis nebegalės eiti į mokyklą, nes jam bus labai gėda ir nuo jo nusisuks visi draugai. Taip pedofilo auka įspraudžiama į kampą, atsiduria aklavietėje ir nebelieka kitos išeities, kaip ir toliau eiti už nusikaltėlio pavadėlio. Juk tėvams baisu ir gėda prisipažinti. Draugams ir bendraamžiams – irgi. Į policiją juo labiau neisi.
Bet ir tai dar ne viskas. Nusikaltėlis gali pasiūlyti vaikui: „Tavo nuotraukų ir vaizdo įrašų turiu pakankamai. Susitikime, kur aš pasakysiu…“ O vaikas supranta, kad jam neliko kito kelio… Jis ir fotografavosi, ir filmavosi, ir nuotraukas siuntė, todėl eina į tokį susitikimą ir paklūsta pedofilo norams. Ir tada su vaiku gali atsitikti bet kas. Iškrypėlis gali daryti su juo, ką nori, nes žino, kad vaikas ar paauglys niekam neprasitars…
Nuo pedofilų nėra apsaugotas nei vienas vaikas
Psichologų tvirtinimu, šito niekada neatsitiks, jei namuose tėvai šiltai bendrauja su savo vaikais, kasdien kalbasi su jais, klausia ir domisi, ką veikė grįžę iš mokyklos. Arba mato, kad jis labai nusiminęs, nebevalgo, prastai miega – klausia, kas nutiko? Jei vaikas pasitiki savo tėvais, žino, kad nebus baramas, nebus jam skaitomi pamokslai, jis prisipažins užkibęs ant blogo dėdės kabliuko ir dabar nežino, ką daryti. Tada tėvas ar mama turėtų jį nuraminti ir paprašyti, kad nebijotų ir viską papasakotų.
Kartoju, vaikas turi būti užtikrintas, kad ant jo nebus rėkiama ir nebus baudžiamas, jei prisipažins. O paskui tėvai kartu su juo ieškos išeitį iš susiklosčiusios padėties. Juk pedofilo įvytas į kampą vaikas iš tikrųjų gali pagalvoti: ,,Viskas! Aš prapuoliau! Nėra išeities!“ – ir net gali pakelti ranką prieš save.
Iš tikrųjų tėvai turi kabėtis su savo vaiku, kol neįvyko nelaimė, ir paaiškinti jam, kokie pavojai tyko internetinėje erdvėje. Tėvai turi pradėti domėtis, ką vaikas veikia kasdien ne tada, kai jam 12 ar 15 metų, o tada kai dar lanko vaikų darželį! Kad vaikas, vis dėlto užkibęs ant pedofilo kabliuko, galėtų ateiti ir pasakyti: „Atsitiko taip ir taip, ką man dabar daryti?“
Pedofilai – puikūs psichologai, puikiai įvaldę šiuolaikines technologijas bei sumaniai naudojasi savo įgūdžiais, žiniomis ir metodais, įgyvendinant savo baisius kėslus. Be to, jie turi susikūrę savo portalus, kur keičiasi ir dalijasi informacija, įvairiomis gudrybėmis bei sėkminga patirtimi.
Kaip iškrypėliai išsirenka aukas? Ir kaip tėvams galima susekti, užkirsti kelią ir tuo pačiu įspėti savo vaikus? Pirmiausiai tėvai turėtų atkreipti dėmesį į socialinius tinklus: „Facebook“, Twitter“, „Instagram“, kur ne tik susirašinėjama, bet ir talpinamos nuotraukos bei vaizdo įrašai.
Kita vertus, labai sunku viską iš anksto numatyti, nes nežinai, kas nusikaltėliui gali šauti į galvą.
Žinia, kiekvienam vyrui patinka atitinkamas moters tipas, o kiekvienai moteriai – atitinkamas vyro tipas. Tą patį galima pasakyti ir apie pedofilus. Vieniems labiau patinka maži vaikai, kitiems – vadinamojo pereinamojo amžiaus paaugliai. Įvairūs iškrypėliai patiria stiprų lytinį susijaudinimą, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir jo išvaizdos. Todėl vienus seksualiai traukia smulkaus sudėjimo, šviesiaplaukio mėlynakio, vaikiško veido paauglio nuotrauka, o kitus – priešingai: apkūnus, tamsiaplaukis, rudaakis berniukas. Todėl nuo pedofilų nėra apsaugotas nei vienas vaikas.
Norint nepakliūti į pedofilų žabangas, tėvai privalo kontroliuoti savo vaikus. Tai yra netingėti peržiūrėti vaiko kompiuterį. Nors vaikai gudrūs, ištrina ir stengiasi nepalikti pėdsakų, bet gali ir pražiūrėti ar pamiršti. Geriau apsidrausti iš anksto, nei leisti, kad vaikas sėdėtų vienui vienas prie kompiuterio ištisais vakarais ir neaišku, ką jis ten išdarinėja! Vaikų nepriežiūra šeimoje, šalti ir abejingi santykiai su tėvais, kai nebendraujama, neskiriama vaikams laiko ir dėmesio – puikus grobis pedofilams. Todėl tėvai, grįžę namo iš darbo, turi sukišti nosis ne į televizorius, o būti su savo vaikais „ant vienos bangos“ – kalbėtis, bendrauti, klausti, ar viskas gerai. Tik tada gali tikėtis, kad vaikas atsivers, išsikalbės ir pasakys, kas jam guli ant širdies. Antraip, vadinamojo kartų konflikto neišvengsite: kai vaikai nesupranta, ko iš jų nori tėvai, o jie reikalauja iš savo atžalų to, kas joms visai nepriimtina. Žinoma, svarbiausia – pasitikėjimas ir palaikymas sunkią valandą. Be to nieko nepavyks padaryti. Ir vaikui atsidūrus didelėje bėdoje, tėvai gali sužinoti apie jį užgriuvusią nelaimę tik iš atitinkamų tarnybų ar teisėsaugos institucijų, kai sulaikytam pedofilui bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pedofilai niekada nesnaudžia
O pedofilų ir iškrypėlių nusikaltėlių veiklos metodai nuolat tobulėja ir keičiasi. Pavyzdžiui, pedofilas gali susirašinėti, prisidengęs bendraamžiu, palikdamas to amžiaus vaikams būdingas klaidas tekste, naudoti perdėtai daug saulučių, norėdamas sukelti vaiko pasitikėjimą ir iliuziją, kad jis tikrai susirašinėja su savo metų vaiku. Juk vaikas paprastai daug daugiau parašo apie save bendraamžiui, nei kokiam nors 30-40 metų vyrui. Kita vertus, vyriškos lyties nusikaltėlis gali apsimesti moterimi, todėl, kad moteriai, kaip mamai, vaikas taip pat daug greičiau ir lengviau atsiveria. Juo labiau, jei pedofilo pasirinka auka yra mergaitė.
Prieš kelerius metus JAV plačiai nuskambėjo istorija, kai pedofilas paskelbė viename socialiniame tinkle, jog organizuojamas mergaičių grožio konkursas – jo pavadinimą, vietą, laiką (tokį konkursą iš tikrųjų oficialiai organizavo visai kita kompanija) ir kvietė aktyviai dalyvauti mergaites. Šios užvertė pedofilą laiškais ir nuotraukomis. Po to nusikaltėlis kvietėsi po vieną mergaitę į susitikimą, nusiveždavo į savo namus, priversdavo nusirengti ir atlikdavo su ja lytinį aktą iškreiptu būdu. Po to ramindavo išsigandusią ir verkiančią mergaitę, kad būtent taip pravedama atranka į grožio konkursus ir taip elgiasi visi. „Tu juk nori būti žvaigždė? – klausdavo pedofilas raudančios mergaitės.
Dar vienas pavyzdys. Viename socialiniame tinkle pedofilas, prisistatęs moterimi ir vienos modelio agentūros bendrasavininke, sulaukė iš mergaičių nuotraukų, kurios buvo įvairiai apsinuoginusios. Po to, kad nebūtų paviešintos tos fotografijos, privertė jas pozuoti nuogomis ir iškreiptomis sekso pozomis. Beje, šiuolaikinių technologijų „dėka“, pedofilas patarinėjo, kaip kokybiškiau nusifotografuoti išmaniuoju telefonu, suprantama, kad būtų aiškiai matyti ir jų veidai, ir lyties organai. Vėliau pas tą iškrypėlį teisėsaugos pareigūnai aptiko daugiau kaip 300 mergaičių pornografinio pobūdžio nuotraukų!
Bet pedofilai niekada nesnaudžia: jie – atsargūs, jie – puikūs psichologai ir retai žaidžia atviromis kortomis, norėdami įvykdyti baisų nusikaltimą. Vis dažniau pedofilai gudriai įvilioja aukas į savo pinkles ir padaro priklausomas nuo jų.
